Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Birželio 23-čioji – LIETUVOS DIDVYRIŲ DIENA

Gintaras Lučinskas

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasidėjo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ši tema yra “politiškai” nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius.

Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžia. Sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas.

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose.

Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.

Kviečiame paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines Kaune

2017 m. birželio 24 d. (šeštadienį) yra planuojamas tradicinis  pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines. 

Renginio atidarymas įvyks 9 30 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes“ – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kelias

Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip 1936 m. apie vyskupą Teofilių Matulionį lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI. 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus m. įvyksiančios arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – apeigos vainikuoja dar 1989 m. Kaišiadorių katedros kanauninko, Popiežiaus garbės prelato Stanislovo Kiškio iniciatyva pradėtą arkivyskupo Teofiliaus Matulinio beatifikacijos bylą. Šešiolika metų Rusijos kalėjimuose bei ketveri metai namų arešto Lietuvoje už tai, kad buvo ištikimas Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms liudija nepalaužiamą vyskupo Teofiliaus Matulionio valią ginti Katalikų bažnyčią nuo sovietų valdžios pretenzijų ją valdyti ir paversti politinio režimo įrankiu. Skaityti toliau »

1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimui – 76 metai

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

2017 m. birželio 24 d. pėsčiųjų orientacinis žygis Laisvės kovotojų keliais Kaune

Tris dienas Kaune aidėjo lamzdžiai

Asmenybė negali būti pilnavertė,

likdama savyje, nejausdama ryšio su tauta

(Vydūnas)

2017 m. birželio 9-11d. Kaune klegėjo visa Lietuva: aidėjo lamzdžiai, skambėjo kanklės, nuo ryto iki vakaro netilo mūsų ir kitų tautų dainos, muzika, šokiai. Kauno miesto seniūnijų parkuose ir salėse, senamiesčio gatvėse ir Kauno pilies lomoje tris dienas šurmuliavo XXXII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2017“, skirtas Tautinio kostiumo metams. Skaityti toliau »

„Sendaikčių turgelis“ Alytuje – kiekvieną šeštadienį

Kaune atidengta atminimo lenta Vasario 16-osios akto signatarui Vladui Mironui

2017 m. birželio mėn. 15 d. buvo atidengta atminimo lenta skirta Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Ministrui pirmininkui (XVIII ir XIX Vyriausybėse), kun. Vladui Mironui (1880 – 1953) ant pastato Laisvės al. Nr. 53, kur tuo metu Kaune jis gyveno ir dirbo. Atminimo lentą pašventino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas br. kun. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Mintimis apie Vladą Mironą bei Okupacijos ir genocido dienos reikšmę dalinosi Kauno miesto garbės pilietė, Kauno m. savivaldybės narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, buv. Lietuvos sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus narys, istorikas Algirdas Markūnas  bei sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. liudininkas, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Kauno pilietinio bendruomenės centro Dainava ansamblis BRYDĖ, atminimo lentos atidengimo proga, atliko keletą lietuvių liaudies dainų. Skaityti toliau »

2017 m. ALYTAUS MIESTO GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA

2017 m. ALYTAUS MIESTO GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Liaudies buities muziejus. Rumšiškės“

Vilniaus regioninis valstybės archyvas parengė parodą apie Lietuvos liaudies buities muziejų. Lietuvos liaudies buities muziejus – tai muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d. Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejaus įkūrimo idėją puoselėjo menotyrininkai Vacys Milius ir Klemensas Čerbulėnas, etnografas Izidorius Butkevičius, architektai Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, Juozas Baršauskas.

Kviečiame aplankyti parodą.


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas