Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

„Kolekcininkų sueiga“ Alytuje – balandžio 13 d.

Virtuali paroda „Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai – 100 metų“

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo 100 metų sukaktį, pristato teminę parodą „Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai – 100 metų“. Šioje parodoje siūlome iš arčiau susipažinti su tarpukario Lietuvos Prezidento institucijos įsteigimu ir raida, kuri formavo pagrindą ir tradicijas šiandienei Lietuvos parlamentinei-prezidentinei valdymo sistemai.

Tarpukario Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjo: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius ir vėl Antanas Smetona. Ilgiausiai valstybei vadovavo Antanas Smetona – penkiolika metų, Aleksandras Stulginskis Prezidentu buvo šešerius metus. Trumpiausiai Prezidento postą užėmė Kazys Grinius – jo prezidentavimas truko vos šešis mėnesius.

Skaityti toliau »

Filmas „Leitis“ – istorinio epo serialo apie viduramžių Lietuvą pradžia

Laimutė Vasiliauskaitė – Rožukienė

NMMB atstovė Aida Vėželienė kalbina filmo Leitis režisierių ir scenarijaus autorių Andrių Bartkų. L.Vasiliauskaitės-Rožukienės nuotr.

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje,Vilniuje, žiemai baigiantis rodytas istorinis filmas „Leitis“ ir susitikta su filmo kūrėjais.

Nepelnyta 15 min.lt filmo kritika. Premjera, pasirodo, jau įvyko pernai, Lietuvos šimtmečio garbei, liepos 6-ąją. Tuomet apie filmą (15min.lt) Monikos Gimbutaitės straipsnis man atrodo perdėm kritiškas (nieko teigiamo, ar gali taip būti? Argi daug turime lietuviškų filmų apie viduramžius? Ypač dabartiniais laikais…). Skaityti toliau »

Balandžio mėnesio renginių Alytuje programa

ALYTAUS MIESTO BALANDŽIO MĖNESIO RENGINIŲ PROGRAMA Skaityti toliau »

Kviečiame į Prezidento A. Smetonos inauguracijos 100-metį Kaune

Lietuvos Prezidento institucijai – 100

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. [Kaunas, 1919 m. ruduo].
LMAVB RSS, F297-502

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) balandžio 2 d. 16 val. bus atidaryta paroda, skirta Lietuvos Prezidento institucijos šimtmečiui paminėti.

Sveikinimo žodį  tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius.

Parodoje eksponuojamos Lietuvos Respublikos Prezidentūroje saugomų dokumentų kopijos, fotografijos ir originalūs dokumentai iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų. Atskleidžiamos Prezidento institucijos veiklos ypatybės šimtmečiui bėgant. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Operacija „Priboj“

1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) ‒ plataus masto sovietinio genocido akcija, vienu metu įvykdyta trijose Baltijos šalyse. Operacija vyko kartu su 1949 m. pavasarį pradėta masine žemės ūkio kolektyvizacija ir jeigu ankstesnių trėmimų aukos vienaip ar kitaip buvo susijusios su ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu – tai per operaciją „Priboj“, žmones pradėta masiškai tremti, atsižvelgiant į jų socialinį statusą, t. y. – priklausymą vadinamųjų „buožių“ (ūkininkų, pasiturinčių arba vidutinių valstiečių) kategorijai.

Skaityti toliau »

Merkinės stačiatikių kapinės priglaudė Lietuvos savanorį

Arūnas Amšiejus

Ats. plk. ltn. Bronius Bilminas.

Tarpukario Alytaus apskr. Merkinės miestelio istorijoje netrūko tragiškų įvykių. 1933 m. naktį iš liepos mėn. 19 d. į 20 d. čia nusišovė atostogų atvykęs Vilkaviškio pasienio baro I rajono (Vištyčio) viršininkas Bronius Bilminas (Bilmanas). Savižudybės aplinkybės liko neaiškios.

Ano meto spaudoje buvo spėjama, kad savižudybė įvyko dėl „šeimyninių dūmų“. 1933 m. liepos mėn. savaitinis laikraštis „Suvalkietis“ apie velionį rašė: „Tai buvo taktiškas ir geras žmogus, savanoris, patriotas, Vyties kryžiaus kavalierius“. Bronius Bilminas paliko žmoną ir dvi dukras. Skaityti toliau »

Kovo 16-oji – Knygnešių diena

Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešių diena, kadangi šią dieną 1846-aisiais gimė žymiausias knygnešys Jurgis Bielinis. Šią dieną pagerbiami visi knygnešiai, kurie lietuvių kalbos draudimo metais platino lietuviškas knygas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių rašmenimis. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės. Vėliau, kai pradėjo eiti laikraščiai, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.

Knygnešystė tapo istorijos fenomenu. Knygnešiai buvo persekiojami, tremiami ir kankinami.

1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas, lietuviškai spaudai lotyniškom raidėm pradėta taikyti tokia pat tvarka kaip kitai spaudai.

Skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.

J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas