VšĮ „Gintarinė svajonė“

Alia ZINKUVIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Ar turėtume perrašinėti savo istoriją, kaip pageidauja didieji kaimynai ar įtakingos tarptautinės organizacijos? Šis klausimas vėl skaudžiai atsivėrė Lietuvai besirengiant iškilmingai perlaidoti 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių-Brazaitį.

Grįžo sovietų propoganda

Lietuvos žydų bendruomenė pareiškė esanti giliai įskaudinta dėl iškilmių, kurios lydi esą kontraversiškai vertinamo politiko J.Ambrazevičiaus-Brazaičio pagerbimo ceremoniją. Mat 1940-1941 m. buvęs vienas iš antisovietinio pasipriešinimo ir Lietuvių aktyvistų fronto vadovų tarptautinėse žydų organizacijose laikomas „pronaciu“ ir siejamas su nacių vykdytais nusikaltimais prieš žydus.

Visiškai nenorima prisiminti, kad dar 1974 m. JAV Kongreso pakomitetis, ištyręs sovietų saugumo pateiktus dokumentus, kuriuose buvo minimas ir J.Ambrazevičius-Brazaitis, nerado jokių įrodymų, kad Laikinosios Vyriausybės veikla buvo kaip nors susijusi su pronaciška veikla, o jos vadovas – J.Ambrazevičius-Brazaitis – su holokaustu.

Nuoseklu, kad perlaidojimo ceremonija pasipiktino ir europarlamentaras Leonidas Donskis, už kiekvieną tautiškumą remiantį veiksmą nuolat skundžiantis Lietuvą Europos Komisijai ir įvairias mažumas ginančioms organizacijoms.

Tačiau tikras akibrokštas buvo valstybinio Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, kuriame tarpukariu dirbo J.Ambrazevičius-Brazaitis, draudimas savo rūmuose rengti jo atminimui skirtą mokslinę konferenciją. Skaityti toliau »

Remigijus Paciukonis

Baisi, juoda, kraujuota,
bejausmė, negyva.
Be sąžinės, be proto,
„mentovska“ Lietuva.

Per ašaras, per kraują,
atbukusiais veidais.
Guminių kulkų salvėm,
“jie“ į namus ateis.

Kurčių mankurtų puotoj,
į purvą suminta.
Išniekinta, išduota,
vaikystė ir Tauta…

Ne, gerbiamieji… Šį kartą aštrialiežuvio Paciukonio rašinys linksmas nebus. Pagaliau visu gražumu pamatėme tituluotų mankurtų tikruosius veidus. Basas, kaip gyvulys į turgų velkamas klykiantis vaikas, tarsi po stichinės nelaimės atrodantys Kedžių namai ir iš paskutinių jėgų į globėją įsikibusios mergaitės pirštukų žymės ant Neringos Venckienės kaklo…
Sveikinu, ponai valdantieji – „teisingumas“ įvykdytas. Osamos Bin Ladeno sunaikinimo operacijoje užteko berods dešimties smogikų. Garliavoje „apsiribota“ vos pora šimtų. Vivat lietuviškai „demokratijai“, vivat „humaniškiausiai iš humaniškiausių“ tautinei teisėtvarkai. Tai kas toliau, ponai? Ar jau suspėta kur nors vaiko raidos centre poros kubikų „aminazino“ pagalba išaiškinti mergaitei kuo skiriasi jos norai nuo interesų? Tikiu, kad taip. Jau girdisi pareiškimai, kad vaikas po perdavimo „ramus“…
Nežinau kaip jums, tautiečiai, tačiau man po šio rytmečio Lietuvos Respublika liovėsi egzistavusi. Liko kaip anais laikais – LTSR. Teisingai sakoma – buvusių KGB‘istų nebūma. Tai šiandien pamatėme aiškiau negu aiškiai. Po visų idiotiškų smegenų pudrinimo akcijų su nupieštomis mėlynėmis, „paspringimais“, „paskendimais“, „slaptais informatoriais“ ir melžėjų iš „muchosransko kaimo“ laiškų skaitymo, tai pagaliau įvyko. Tituluoti gyvuliai pagaliau suprato, kad Tauta jai sekamas „pasakas“ perpranta iš pusės žodžio. „Pyrago“ taktikai nepasiteisinus, griebtasi bizūno. Taip ir norisi išėjus į gatvę visa gerkle užplėšti:
„Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė…“.
Nesulauksit. Užmirštate, pupuliukai, kad ant nosies rinkimai. Tuo, kas šiandien įvyko, pasirašėteė savo partijoms ir partijėlėms mirties nuosprendį. Tikiuosi, kad ne aš vienas mačiau rytinį seimo (mažąja rašau sąmoningai) posėdį. Bravo, ponai išrinktieji. „Anelkutės poza“ populiari kaip ir anksčiau. Kaip katalikui lyg ir netiktų linkėti artimam blogo – tiek to. Prisiimu nuodėmę ir linkiu kiekvienam iš jūsų kada nors patirti tą patį, ką teko išgyventi mažąjai Klonio gatvės kankinei…

Šaltinis: www.tiesiaisviesiai.lt

Šarūnas Šimkevičius

Šiais metais minime legendinio Lietuvos katalikų pogrindžio periodinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ 40-metį. Šis 1972 m. Simne Sigito Tamkevičiaus iniciatyva pasirodęs leidinys keldavo daug problemų to meto sovietinės imperijos režimui, kuris tuo metu kaip tik ieškojo kompromiso su Vakarų demokratinėmis valstybėmis ir buvo pasirašęs žmogaus teisių susitarimus. Todėl žinios apie KGB represijas prieš tikinčiuosius, ypač pasiekiančios Vakarų pasaulio informacines priemones, transliuojamos ir radijo kanalais, buvo tikrai neparankios ir nenaudingos sovietų režimui. Ta proga norėčiau pristatyt vieną pogrindžio lietuviškos periodinės spaudos organizatorių – kunigą Praną Račiūną.

1919 m. kovo 28 d. Marijampolėje gimė kunigas, bibliofilas ir kolekcininkas, politinis kalinys, visuomenininkas Pranas Račiūnas. Besimokydamas Marijampolės marijonų gimnazijos septintoje klasėje, 1936 m. įstojo į Marijonų vienuoliją. 1938-aisiais baigęs gimnaziją, lankė Marijonų vienuolijos filosofijos kursus, o 1940 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1943 m. gegužės 2 d. įšventintas kunigu. 1944 m. baigė Teologijos fakulteto Kanonų skyrių apgynęs kanonų teisės licenciato laipsnį. Vikaru dirbo Varėnoje, 1945 m. paskirtas Panevėžio Švč. M. Marijos viešos koplyčios rektoriumi ir Panevėžio II Marijonų vienuolijos namo vyresniuoju, kartu atliko ir mokyklų kapeliono pareigas. 1947–1949 m. darbavosi Kaune, prie Šv. Gertrūdos ir studentų bažnyčių. 1949 m. birželio 4 d. sovietų valdžios suimtas, o 1950 m. nuteistas 25 metams lagerio. Skaityti toliau »

Gegužės 13 d. Kaune vyks Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) 85-ųjų metinių minėjimas. Jame dalyvaus krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas atsargos pulkininkas Antanas Plieskis, Kauno miesto vadovai, Kauno įgulos padalinių vadai, LKKSS  nariai.

Minėjimas prasidės 10 val. šv. mišiomis Šv. Mykolo Arkangelo (įgulos) bažnyčioje. Vėliau 11.45 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilminga rikiuotė, į kurią stos Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir kitų šalies apskričių skyrių. 13.15 val. Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje bus pagerbtas Romo Kalantos atminimas. Minėjimas baigsis 14 val. šventiniu minėjimu-koncertu, kuris vyks Kauno įgulos karininkų ramovėje. Skaityti toliau »

Gegužės 14 d. 15.00 val. Alytaus Šaulių namuose vyks jaunimo koncertas Pilietinio pasipriešinimo dienai paminėti ir Romui Kalantai atminti. Savo jaunatvišką pasipriešinimą ir amžiną vidinės laisvės troškimą žodžiais, muzika ir šokiu išsakys jaunimo grupės „Karma" ir „Dainava, „Acid Gang" ir Viktoras, vienišas bardas Stasys, Džiuginta ir Žygimantas, Laura, Gabrielė ir Agneta, Nida ir Greta, Mindaugas, Antanas ir….Jūs.
Istoriją susirinkusiems primins muziejininkas Vilmantas Dunderis, o savo mintimis pasidalins mokytojas Eugenijus Guntulionis ir Viktoras Zujevas. Renginį organizuoja Alytaus kudirkaičiai, o finansuoja Alytaus miesto savivaldybė.

Šaltinis: www.alytus.lt

Gegužės 11-14 dienomis Kaune bus minimos Romo Kalantos žūties metinės. Prieš 40 metų, gegužės 14 dieną, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R.Kalanta paaukojo savo gyvybę.

„1972-ųjų pavasaris Kaune – unikalus Lietuvos istorijos puslapis. Tuomet kilusios masinės protesto demonstracijos atkreipė viso pasaulio dėmesį į okupuotos šalies padėtį. Šie įvykiai – gyva mūsų atmintis", – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

R. Kalantos žūties 40-ųjų metinių minėjimo renginių ciklas prasidės šį penktadienį, gegužės 11 dieną, akademine diskusija Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Tą pačią dieną Valdo Adamkaus bibliotekoje bus atidaryta speciali ekspozicija „Troškę laisvės – dėvėję džinsus", kurioje bus atkurta 1968-1972 m. jaunuolio aplinka. Vėliau VDU menų galerijoje bus atidaryta paroda, skirta Modriui Tenisonui.

Pagrindinis R. Kalantos žūties minėjimo renginys gegužės 14 d. vyks Muzikinio teatro sodelyje. 18 val. visus sukvies atminimo vakaras „Kauno pavasaris". VDU muzikos akademijos styginių orkestras atliks specialiai R.Kalantos metinėms sukurtą premjerinį kūrinį „Laisvės šuoras". Skaityti toliau »

2012 05 06 12 val. Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, Lietuvos karo aviacijos 4-osios oro eskadrilės lakūno kapitono Prano Gudyno, 83-jųjų žūties metinių minėjimas. Lietuvos Sąjūdžio  Kauno tarybos  pirmininkas dr. R. Kaminskas priminė, kad šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas kapitonas P. Gudynas. Šią  žūties vietą prieš valstybės teatrą tarpukariu žymėjo cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas kapas. Sovietmečiu sunaikintas P. Gudyno atminimo įamžinimas buvo atkurtas R. Kaminsko iniciatyva – 2011-05-06 atidengta atminimo lenta Pranui Gudynui. Minėjimo dalyviai prie šios lentos padėjo gėles ir uždegė atminimo žvakeles. Lietuvos nepriklausomybės  Kovo 11-osios akto signataras Povilas Varanauskas prisiminė savo tėvo pasakojimus kaip buvo vertinamas prof. A. Voldemaro ryžtas kuriant Lietuvos valstybę, kovojant dėl Vilniaus krašto ir dalinosi atsiminimais kaip be ginklo 1990 m. kovo 11 d. buvo iškovota Lietuvos nepriklausomybė. LR Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos narys dr. Audrius Skaistys pasveikino visas mamas, ypač tas, kurios augina sūnus Tėvynės gynybai ir atkreipė dėmesį į tai, kad P. Gudyno pareigos atlikimas saugant Lietuvos Ministro pirmininko instituciją turi būti pavyzdys ir simbolis VAD darbuotojams. Poetė I. Jacevičienė–Žukauskaitė skaitė eiles ir dalinosi prisiminimais apie lakūnų Lietuvos laisvės kovotojus žygdarbius. Skaityti toliau »

 Gegužės 10 dieną 15 valandą

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Ligoninės g. 1C)

vyks Gintaro KALTENIO knygos

„Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“

pristatymas. Skaityti toliau »

Šarūnas Šimkevičius

Gegužės 7 dieną Seime buvo surengta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti skirta konferencija.

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. 1904 metais beveik po keturiasdešimt metų spaudos draudimo metų Rusijos caras grąžino lietuviams teisę savo leidinius spausdinti lotyniškomis raidėmis. Tik dėl neįtikėtinų protėvių pastangų ir atkaklumo, lietuvių tauta atgavo teisę ir laisvę nesislapstant kalbėti, rašyti ir skaityti lietuviškai.

Šia proga Lietuvos spaustuvininkų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, vienydamiesi vertybiniu pagrindu, inicijavo šios dienos minėjimą Seime. Tai prasminga diena pagerbti protėvių atkaklumą ir narsą suvokiant, kad lietuvių kalba, knyga ir spauda yra tai, kas mus jungia ir vienija. Skaityti toliau »

Donatas Stravinskas

Nenuslogstanti įtampa Garliavoje: klausimų – daug, atsakymo – nė vieno. Beveik visa teisėsaugos sistema (policija, prokuratūra, teismai) savo ar ne savo noru įvelta į karą dėl mergaitės.

Tyrimas po tyrimo, o rezultatas – kaip visada. Bet kokiu atveju laimingos pabaigos, regis, nesulauks niekas. Vienam – ikiteisminis tyrimas, kitam – bauda, trečiam – grasinamas laiškas. Dar kita skundžiasi mėlyne po akimi, o paskutinis (teisingumo ministras) tik bando spėti paskui įvykius, kol galiausiai leidžia suprasti, kad pats nebesusigaudo, kas vyksta. Skaityti toliau »