Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Virtuali paroda „Lietuvos šaulių sąjungai – 100 metų“

Minėdami 100-ąsias Lietuvos šaulių sąjungos metines pristatome archyvinių dokumentų parodą, kurią parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu.

1919 m. birželio 27 d. Kauno valstybės įstaigų tarnautojai įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. skyrius pavadintas Lietuvos šaulių sąjunga. Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės. 1919–1940 m. sąjunga tapo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų Lietuvoje. Prieš pirmąją sovietų okupaciją sąjunga vienijo 88 tūkstančius šaulių. Sąjungos veiklos prioritetas buvo ne tik karyba, didelį dėmesį ji skyrė kultūrai ir sportui. Pažymėtina, kad sąjungos kaip sukarintos organizacijos veikla buvo griežtai reglamentuota – tai numatė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymai, kurie apibrėžė jos veiklą ir funkcijas valstybėje. Skaityti toliau »

Lietuvos partizanų pagerbimo šventė Punsko krašte

Vasaros šventė Merkinėje

Jau XVIII kartą Alytuje skambės Dainavos šalies muzikos festivalis

Birželio mėn. 16 d. 19 val. Alytaus kultūros ir komunikacijos centre Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertu prasidės aštuonioliktasis tarptautinis Dainavos šalies muzikos festivalis. Per septyniolikos metų laikotarpį festivalis tapo svarbiu profesionaliosios muzikos renginiu ir vienu iškiliausių regiono kultūros akcentų. Šio renginio metu siekiama supažindinti Alytaus miesto bei Dainavos šalies žmones su žymiausiais Lietuvos ir užsienio meniniais kolektyvais bei atlikėjais. Festivaliniai koncertai šiemet organizuojami Alytaus kultūros ir komunikacijos centre bei Alytaus Šv. Angelų Sargų ir Šv. Kazimiero bažnyčiose. Skaityti toliau »

„Viduramžių šventė” – šiemet Medininkų pilyje

Nebedžiugina vakarėliai ir vakarai prie TV ekranų, o išėjus į gatvę dūstat nuo miesto dulkių? Vaikai per ilgai sėdi prie kompiuterių, neatplėšia akių nuo išmaniųjų telefonų? Tuomet Jums gyvybiškai reikia atvykti pas mus! Birželio 15–16 d. siūlome pasinaudoti „laiko mašina“ ir nusikelti į Viduramžius! Lyg iš senovės graviūrų nužengę riteriai ir prakilnios damos, budeliai ir raganos, amatininkai ir muzikai sukurs ypatingą patirtį! Trečią dešimtmetį skaičiuojanti „Viduramžių šventė“ kviečia Jus į Medininkų pilį ir stebins ne tik turiniu bet ir nauja vieta! Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau »

Sukurk istorijai ateitį

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos suformuotus akinius“ (II)

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

sukilimas-2

1941 m. sukilėliai Utenos apskrityje. Šaltinis: Utenos kraštotyros muziejus

Ar galima sakyti, kad ginkluotas sukilimas buvo labiau spontaniškas nei organizuotas veiksmas, turint galvoje, jog LAF’o struktūra egzistavo labiau popieriuje nei realybėje.

Daugiau popieriuje nei realybėje su išplėtota raštine egzistavo LAF Berlyno vadovaujantis centras. Kaip jau minėjau, griežtos centralizacijos LAF’e nebuvo. Buvo vadovaujantys centrai, kurie per atskirus savo ryšininkus (nebūtinai centro narius) teikdavo informaciją vietos grupėms ar būriams apie tai, kam reikalingas pogrindis ir ką reikėtų veikti okupacijos sąlygomis: nesiimti teroro, neplatinti popiergalių, o ruoštis sukilimui, nes karas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tikrai bus. Taigi ne propagandą skleidė ryšininkai į provinciją, o žinias, ką daryti ir ko nedaryti iki sukilimo, jo metu bei atgaliniu ryšiu informuodavo centrą, kiek grupių veikia provincijoje, kokio jos dydžio ir pan. Lietuvos pogrindyje nebuvo tokios griežtos kariško tipo piramidės, kaip tai vaizdavo K. Škirpa kai kuriuose LAF‘o vardu kuriamuose tekstuose. Tai ar galima buvo tikėtis, kad birželio 23 dienos rytą, prabilus Kauno radijui, po kelių valandų sukils visos pogrindžio grupės ar jų kovos būriai. Organizuotas buvo pogrindis, kuris turėjo telkti jėgas sukilimui, o realiai sukilimo eiga priklausė nuo informuotumo, vietos aplinkybių, Raudonosios armijos dalinių telkimosi konkrečioje vietovėje ir pan. Taigi pats pogrindžio grupių pakilimas į kovą buvo spontaniškas. Prasidėjus sukilimui, spontaniškai prie sukilėlių jungėsi nauji žmonės, atsirasdavo naujų kovos grupių, anksčiau nebuvusių pogrindyje. Gal ne visiems naujokams rūpėjo nepriklausomybės atkūrimas, o turėjo kitų tikslų. Skaityti toliau »

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos akinius“ (I)

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą Nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

sukilimas-1

Joniškėlio sukilėlių būrys. Šaltinis: LYA

Pradėkime nuo Birželio sukilimo priežasčių. Kas jį išprovokavo?

Vienareikšmiškai – nepriklausomybės netektis ir sovietų režimas. Jeigu jis nebūtų buvęs toks brutalus, sukilimo mastas, tikėtina, būtų mažesnis. Tai buvo antisovietinis lietuvių tautos sukilimas, tiek Maskvai, tiek Berlynui nepatikęs vienodai. Maskvai buvo nemalonu, kad apie sukilimą ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą paskelbta per radiją (netrukus apie tai rašė Švedijos laikraščiai, žinia nuskambėjo JAV), naciai savo ruožtu, švelniai tariant, nenorėjo kalbėti apie nepriklausomybę, bent jau kol vyksta karas. Jie turėjo savų tikslų. Skaityti toliau »

XV tarptautinis vaikų ir jaunimo liaudies meno festivalis „Ateik, saulute, su pyragais“

Žygis A.Ramanausko-Vanago kovų keliais

Birželio 15 d. kviečiame į Merkinę, iš kur keliausime Adolfo Ramanausko-Vanago kovų keliais. Maršrutu Merkinė–Kasčiūnai–Merkinė.

Renginio programa:
9 val. Šv. Mišios Merkinės bažnyčioje. Mišias laikys Merkinės klebonas, dekanas bažn. t. dr. Robertas Rumšas.
10 val. Žygio dalyvių registracija Merkinės kryžių kalnelyje.
10.30 va. Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija ir startas. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas