Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Punske paminėtos kovos už Lietuvos laisvę

Vytauto Didžiojo sutikimas Punsko valsčiaus svetainėje

Emilija Lukšytė-Krušinienė

Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę.

Nes tai, kas buvo,tai,ką mes vadinam istorija,

tebesitęsia, tęsiasi dabar mumyse, tęsis per amžius.

(Just. Marcinkevičius )

 

Neseniai, gruodžio 11-ąją, Punske (Lenkija) įvyko konferencija, skirta prisiminti lietuvių kovoms už tėvynės laisvę. Istorikai, metraštininkai, kraštotyrininkai stengiasi atgaivinti sovietinės okupacijos marintą Lietuvos istoriją, prikelti kovotojų, liejusių kraują už laisvę ir nepriklausomybę, atminimą.

 

Svarbiausieji konferencijos akcentai buvo šie: Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio („Terra Jatwezenorum“ 2010 (2)) pristatymas, Žalgirio mūšio 600-jų metinių paminėjimas, partizano Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas žūties vietoje.

 

Šioje konferencijoje dalyvavo keli alytiškiai: pedagogė, knygų autorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, literatė Emilija Lukšytė-Krušinienė ir Lietuvos Veterinarijos akademijos lektorius Alfonsas Vitkauskas.

 

Dar prieš konferencijos pradžią Punsko valsčiaus kieme buvo sutiktas Vytautas Didysis (Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas, mjr. Donatas Mazurkevičius) ir jo palyda. Netrukus, grojant muzikantams ir plojant susirinkusiems, palydėtas į konferencijos salę. Čia Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas pasveikino kunigaikštį Vytautą, padėkojo už narsą ir įteikė simbolinį kardą – kovos įrankį. Sveikino kunigaikštį Vytautą ir kiti konferencijos dalyviai. Atlikęs kunigaikščio Vytauto vaidmenį, Donatas Mazurkevičius prisiminė, kaip sovietiniais laikais iš savo tėviškės, esančios netoli Lenkijos–Lietuvos sienos, stengdavosi įžiūrėti tolyje švytinčią Punsko bažnyčią. Jis patikino, kad lietuviai jo gimtinėje ir punskiečiai yra tos pačios jotvingių genties.

 

Marijampolietis Kęstutis Subačius yra tyrinėjęs Sūduvos krašto praeitį, išsiaiškinęs terminų „sūduviai“ ir „jotviai“ vartoseną. Anot šio lektoriaus, „sūduvių“ terminas keliais šimtmečiais pirmesnis. Dar 1420 03 11 kunigaikštis Vytautas laiške Romos imperatoriui Zigmantui Liuksemburgiečiui rašė, kad Sūduva arba Jotvos žemė tikrai mūsų. Terminą „sūduviai“ vartoję germanistai, o „jotviai“ – slavistai. Priminė senuosius piliakalnius, per Marijampolę tekančias upes –Šešupę ir Jevonę, o Dzūkijos ežerą Dusia pavadino sūduvių dvasios panteonu.

 

Įdomiai pranešimą konferencijoje skaitė alytiškis Gintaras Lučinskas. Jis yra daugelio istorinių straipsnių ir dviejų dokumentinių knygų autorius. Jo knyga „Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais“ glaudžiai siejosi su konferencijos Punske tematika. G. Lučinskas pranešime panaudojo vieną iš minėtos knygos skyrių – apybraižos „Laisvės kovos Seinų krašte 1918–1923 metais“ santrauką. Kalbantysis daug dėmesio skyrė lietuvių karių savanorių, partizanų, milicijos pareigūnų ir kitų garbingų kovotojų su lenkais atminimo įamžinimui. Iš tiesų, Nepriklausomybės kovų istorija primena gausybę aukų, sudėtų prie Lietuvos laisvės aukuro ir dabarties kartoms mūsų himno žodžiais sako: „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Didvyriška tautos praeitis telkia viso pasaulio lietuvius dirbti tėvynės gerovei.

 

Pedagogė, kraštotyrininkė, kelių knygų autorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė jautriai kalbėjo apie Lietuvos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago tėvus ir seserį Aldoną. Šią šeimą, nors tuomet turinčią vos 6 ha žemės, sovietinė valdžia ištrėmė į Sibirą. Jiems teko patirti ir pažeminimą, ir badą, kaip kitiems to meto tremtiniams. Aldona Ramanauskaitė dar tremtyje sužinojo ir skaudžiai išgyveno brolio Adolfo žūtį. Didžiausias sesės Aldonos troškimas – sužinoti, kur ilsisi jos brolio partizano Adolfo palaikai. Norėtųsi tikėti, ar istorinė tiesa ateityje bus iš aiškinta ir neliks nė vieno nežinomo kovotojo, praliejusio kraują už laisvę.

 

Kalbėjusiam konferencijoje istorikui dr. Broniui Makauskui, be abejo ir mums visiems, žingeidu, ar Europa taps tautų valstybe , ar toje valstybėje išliks lietuvių kalba. Gal visa tai priklausys nuo mūsų visų sąmoningumo? Ko gero, mažai Lietuvai, esančiai didelių valstybių veiklos zonoje, bus nelengva puoselėti gimtąją kalbą, papročius, gyvenimo būdą.

 

Konferencijoje kalbėjo ir kiti pranešėjai, kuriems rūpi mūsų tautos kovotojų atminties saugojimas. Tarp jų marijampolietis istorikas Justinas Sajauskas, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasparavičiūtė, Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas. Konferencijai vadovavo pristatyto metraščio redaktoriaus pavaduotojas, ilgametis Punsko lietuvių licėjaus direktorius, kelių lietuviškų knygų autorius Juozas Sigitas Paransevičius. Jam talkino punskietis poetas, „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, priminęs susirinkusiems, kad „žmogus, nežinantis savo tautos istorijos, yra tarsi vaikas“.

 

Pagerbtas partizanų Jurgio Krikščiūno ir Vytauto Prabulio atminimas; nelenktos galvos, uždegtos atminimo žvakutės Šlynakiemyje, jų žuvimo vietoje.

 

Įsiminė Punsko Kovo 11-sios licėjaus „Žalgirio mūšio“ vaidybos fragmentas, nukeliantis žiūrovus į garbingus praeities laikus. Išties, gera matyti, kad Punsko jaunimas domisi garbia tautos praeitimi, menine vaidyba prisideda prie atminties išsaugojimo. Tikėtina, kad jaunoji karta sugebės išlaikyti lietuvių etinę kultūrą kitų kultūrų apsuptyje.

 

Konferencija baigėsi, bet , reikia tikėti, kad istorikai, kraštotyrininkai ir visi kiti šviesuoliai tęs Lietuvos istorijos tyrinėjimą, kaups išliekamąją vertę turinčius tekstus, leis naujas knygas.Tenelieka baltų, neprirašytų istorijos lapų, tenelieka nežinomų kovotojų už Lietuvos laisvę.

 

Vytautas Didysis su palyda konferencijų salėje

 

Punsko Kovos 11-osios licėjaus spektaklio „Žalgirio mūšis“ fragmento akimirkos

 

Konferencijos dalyviai

 

Punsko Kovos 11-osios licėjaus spektaklio „Žalgirio mūšis“ fragmento akimirkos

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas