Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Pirmąją karo savaitę

Sigitas Jegelevičius, "Kraštotyra", Vilnius, 1971, p. 18–19.

Plačiai yra žinomi jau pirmąją karo dieną susirėmusių su gausesniu priešu tarybinių pasieniečių žygdarbiai Lietuvos teritorijoje, tarybinių tankistų kontratakos Šiaulių kryptimi, tačiau nemaža ryškių pirmųjų karo dienų epizodų ir žygdarbių dar iki šiol neišaiškinta iki galo.

Visiškai neseniai visuomenė sužinojo apie daugiadienį atkaklų raudonarmiečių pasipriešinimą hitlerinei kariuomenei Alytaus rajono Revų kaimo apylinkėse. Žurnalistas K. Demskis, remdamasis alytiškio kraštotyrininko A. Anuškevičiaus surinkta prisiminimų medžiaga, 1965 m. gegužės mėnesį „Komjaunimo tiesoje“ paskelbė nemaža duomenų apie šį ryškų pirmųjų karo dienų epizodą.

Buvo žinoma, kad stipri Raudonosios Armijos grupė įsitvirtino Tolkūnų miške prie Revų kaimo, šalia vieškelio, kuriuo jau antrąją karo dieną nenutrūkstamai riedėjo hitlerinės kariuomenės kolonos link perkėlos per Nemuną prie Nemunaičio.

Bet iki šiol neturėta dokumentais paremto tų dienų įvykių patvirtinimo. Be to, remiantis vien liudininkų prisiminimais, užfiksuotais, praėjus beveik 25 metams nuo tų dienų, neįmanoma tiksliai nustatyti datas, likusių vokiečių užnugaryje raudonarmiečių pasipriešinimo trukme.

LTSR Centrinio valstybinio archyvo fonduose surastas dokumentas, patvirtinantis šį faktą. Tai Miroslavo nuovados viršininko 1941 m. liepos 4 d. raportas Alytaus apskrities viršininkui. Remiantis šiuo dokumentu, galima patikslinti, kiek laiko truko raudonarmiečių pasipriešinimas. Žemiau ir pateikiame to dokumento ištrauką:

„… pranešu, kad Miroslavo nuovados ribose yra ši padėtis: birželio mėnesio 22 dieną, prasidėjus vokiečių-rusų karui, visoje apylinkėje įvyko didesnių ir mažesnių priešingų kariuomenių susirėmimų ir mūšių. Nukautųjų karių skaičius dar nėra žinomas, tačiau žinios renkamos. Vokiečių karių žuvo ne per daugiausia, o raudonarmiečių – gana didelis skaičius, nes jų lavonai randami įvairiose apylinkės vietose. Birželio mėnesio iki 29 dienai įvairių ginklų rūšių raudonarmiečių daliniai susibūrė prie Revų kaimo griovėtuose miškuose ir čia įsitvirtino. Dar nepatikrintomis žiniomis jiems susiburti padėjo besislapstą vietos komunistai, tačiau birželio 29 dieną ir pastaruosius vokiečių kariuomenė sunaikino, – dalį nukovė, o kitus paėmė nelaisvėn…“

Skelbiamas dokumentas rodo, kad Revų kaimo apylinkėse įvykęs mūšis buvo bene paskutinis stambesnės Raudonosios Armijos grupuotės pasipriešinimas priešo užnugaryje Lietuvos teritorijoje. Be to, dokumentas iškelia ir naujų faktų, apie kuriuos anksčiau spaudoje nebuvo užsiminta, – rodo glaudžius vietos gyventojų ryšius su apsuptais raudonarmiečiais, gyventojų paramą jiems.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas