Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for balandžio, 2011

„Šiaudiniai patriotai“ J. Žemaičio-Vytauto Prezidentu nelaiko

Jonas Žemaitis-Vytautas

Nors dar 2009 metais Lietuvos Partizanų vadas J. Žemaitis-Vytautas Seimo Deklaracijoje buvo pripažintas Lietuvos Respublikos Prezidentu, tačiau Lietuvos monetų kalyklai tai turbūt ir išliko paslaptimi iki šiol.

Oficialioji spauda su dideliu patosu pranešė , kad Lietuvos monetų kalykla išleido medalių seriją, skirtą Lietuvos prezidentams. Tarp visų Lietuvos prezidentų puikuojasi ir nušalintasis R. Paksas, Konstitucinio Teismo sprendimu pripažintas sulaužęs priesaiką. Tačiau kitas prezidentas – J. Žemaitis-Vytautas, kuris nesulaužė savo priesaikos Tėvynei liko „pamirštas“. Skaityti toliau »

Pamokslai ar pavyzdys?

Algimantas Zolubas

Algimantas Zolubas

2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės. Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos). Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. Skaityti toliau »

17 ešelonų, kryptis – Sibiras

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

1941 m. birželis. Karštomis vasaros dienomis Lietuvoje orą dar troškesniu daro sovietinė okupacija. Kol kas kaip pasipriešinimo jai formą lietuviai pasirenka tylų protestą – ilgas ginkluotos rezistencinės kovos periodas dar tik brandinamas. Žmonių nepasitenkinimą kelia tai, kad Lietuvoje dislokuoti Kremliaus patikėtiniai svetimame krašte drąsiai šeimininkauja – išnaudoja valstiečius, suiminėja „kontrrevoliucinius elementus“, riboja teises. Tai, kad jėgos struktūros turi tautos genocido planą, žinojo nedaugelis. Kiti tik nujautė apie tragediją, vienaip ar kitaip paveiksiančią daugelį. Skaityti toliau »

Auka pati kalta, kad neįveikė žagintojų

Tuo metu, kai Vilniuje generalinis prokuroras Darius Valys trimituoja apie reformą, jo pavaldiniai provincijoje priima sveiku protu sunkiai suvokiamus sprendimus. Merginą pagrobę ir kelias valandas žaginę keturi alytiškiai net nebuvo pasiųsti į teismą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Skaityti toliau »

Kostas Kubilinskas – partizanų išdavikas

Kostas Kubilinskas

Gediminas Zelvaras

Dar mokyklos laikais teko girdėti ir, jei neklystu ,net skaityti „Lietuvos poeto“ Kosto Kubilinsko eilėraščius. Mokyklinio ugdymo procese ne vienas jaunuolis gali pajusti palankumą ne tik šio autoriaus minčiai, bet ir jo asmeniui. Tarpukario Lietuvos filosofas ir vienas iš LAF ideologų Antanas Maceina yra rašęs apie tokią toleranciją, kai galima kritikuoti autoriaus mintis, bet neniekinti paties autoriaus.

Teisinga ir graži mintis. Šio straipsnelio autorius vis tik leis sau nusižengti iš šio samprotavimo išplaukiančiai taisyklei, nes būtina suvokti, kad vaikas dažnai ar net visada tokių dalykų neskiria ir gali pradėti heroizuoti kuriantį asmenį. Skaityti toliau »

Ką Europos jaunimas išmano apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus?

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Vakar Europos Parlamente vyko klausymai, kuriuos surengė Europos liaudies partijos frakcijos kolegos, apie tai, ką Europos jaunimas išmano apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus.

Klausymų metu kalbėjomės apie tai, jog bendrumo siekianti Europa vis dar sunkiai gali kalbėti apie bendrą istorinę atmintį, apie tai, kad šių dienų Europa, turinti labai skirtingas istorines patirtis pagaliau turi įsiklausyti ir ieškoti bendro supratimo apie tam tikrus istorijos įvykius. Ir kad neturėtų likti dvigubų standartų, vertinant totalitarinių režimų pasekmes, karo nusikaltimų, genocido ir masinių žudynių nusikaltimus – nepriklausomai nuo to, kokia totalitarinė diktatūra juos atliko. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas