Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

In memoriam partizanui Antanui Amšiejui (1922 03 31–2011 05 08)

Antanas Amšiejus, 2006 m.

Antanas Amšiejus, Jono, gimė Alytaus apskrityje, Seirijų valsčiuje, Karklynų kaime, ūkininkų šeimoje. Mokėsi ir baigė Seirijų valsč., Gudonių pradinę mokyklą. 1938 m. gegužės 10 d. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą – priklausė XIX Alytaus rinktinės Seirijų šaulių būriui.

1944 m., per šv. Kalėdas, kai baudėjai degino Klepočius ir aplinkinius kaimus, NKVD-istai A. Amšiejų suėmė Živulčiškės kaime (Seirijų valsč.). Mušė, reikalavo pasakyti kur „banditai“ ir ginklai. Rankas surišo viela, ir kadangi buvo labai šalta, jos apšalo. Vieną naktį laikė Lizdų kaime svirne, paskui per Merkinę atvarė į Alytų. Visus suimtuosius kalino Alytuje, namo rūsyje prie Nemuno, apie 3 savaites. Kadangi nesuteikė jokios medicininės pagalbos, tai nusilupo nuo rankų oda, bėgo skystis. Atvarė visus suimtuosius į buvusius Šaulių namus, kur komisija sprendė dėl ėmimo į sovietų kariuomenę. Kai pamatė A. Amšiejaus sužalotas rankas, atidėjo jam šaukimą į Raudonąją armiją 2 mėnesiams ir liepė atvykti pačiam. Kai grįžo į namus, kaimynė Bronė Masionytė suvedė su partizanų ryšininku Jonu Balevičiumi (gyv. Jakubiškių k., netoli Liškiavos).A. Amšiejus apsisprendė okupantų kariuomenėje netarnauti, todėl nuo 1945 m. kovo mėn. partizanavo Antano Grušausko-Siaubo būryje, turėdamas slapyvardį Kuolas. Priesaiką davė balandžio mėnesį Žaliamiškyje – buvo atvykę net kelių būrių (Leipalingio, Vilkiautinio ir kt.) partizanai. Priesaiką priėmė Antanas Grušauskas-Siaubas. Siaubo būrys tuo metu veikė Liškiavos, Merkinės ir Seirijų valsčiuose, būryje buvo daugiau kaip 30 vyrų.A. Amšiejui 1945 m. teko dalyvauti mūšiuose su okupantais:

1) Žaliamiškyje užpuolė stribus ir išlaisvino partizano Barbatavičiaus-Naikintuvo suimtą brolį. Žuvo vienas stribas.

2) Voverių kaime suruošta pasala NKVD-istams ir stribams (jų važiavo 6 vežimai). Žuvo partizanas sl. Vorošilovas (gyv. Levūnų k.) ir dar vienas raitas ant arklio partizanas (jis turėjo rusišką desantininkų automatą), kurį nušovė stribas jau toliau nuo mūšio vietos. Kai partizanas nukrito nuo arklio, jį paėmė į vežimą ir nuvežę į Seirijus, numetė Turgaus aikštėje. Dar žuvo vežikas nuo Šventežerio. Stribų žuvo keli ir dar 2 stribus iš Seirijų mstl. paėmė į nelaisvę, kuriuos vėliau apklausė vadas Siaubas, o partizanai juos sušaudė.

3) Živulčiškės kaimo apylinkėse suruošta pasala stribams. Juos apšaudė, bet spėjo visi pabėgti, tik buvo nušautas ūkininko Dainausko (gyv. Lapšių k., Seirijų valsč.) arklys.

Su A. Amšiejumi kartu partizanavo Sakalas, Dūda (kulkosvaidininkas), Jokeris, Juodvarnis (žuvo 1945 m. pavasarį), Zakarevičius-Tarzanas (gyv. Papiškių k.), Genys (jis dėvėjo vokišką uniformą, o patekęs į rusų pasalą nusišovė). A. Amšiejus turėjo Dekteriovo kulkosvaidį ir pistoletą „Parabelum“, o suėmimo metu turėjo rusišką karišką šautuvą (kiti ginklai liko pas būrio partizanus). Kai pasidarė labai sunku dideliam būriui veikti, vadas davė įsakymą išsiskirstyti mažesnėmis grupėmis – skyriais. A. Amšiejus su keliais vyrais – skyriaus vadas Valeras Abeciūnas-Smauglys (gyv. Cijūniškės k., jis buvo tarnavęs vokiečių kariuomenėje, žuvo 1950 m.), Vladas Sukockas (gyv. Cijūniškės k.), Antanas Jurčiukonis (gyv. Lapšių k.) ir Cijūniškės miško eigulio sūnus – apsistojo Cijūniškės miške. Partizanai gyveno bunkeryje.

A. Amšiejų suėmė 1945 m. lapkričio 16 d. Cijūniškės miško pakraštyje, kai pakliuvo į pasalą, eidamas į namus maisto. Kalino Seirijuose, vėliau Alytuje ir Vilniuje. Be teismo išvežė į Archangelsko sritį, o paskui etapu parvežė į Alytų ir 1947 m. birželio 20 d. Karo tribunolo teismas pagal RSFSR BK 58-1a, 58-11 str. nuteisė 10 m. lagerio ir 5 m. atėmė pilietines teises. Kartu su juo dar teisė bendražygius V. Sukocką ir A. Jurčiukonį, bei partizanų ryšininkę – partizano V. Abeciūno-Smauglio seserį Oną Abeciūnaitę. A. Amšiejus kalėjo Steplage, Karagandos srityje. Nuo 1954 m. lapkričio 2 d. iki 1957 m. gegužės 25 d. buvo tremtyje Irkutsko srityje.

Dėl A. Amšiejaus padaryto „nusikaltimo“ 1948 m. gegužės 22 d. ištremti jo tėvai ir brolis Juozas į Irkutsko sritį, Čeremchovo rajoną, iš ten juos paleido 1957 m. liepos 26 d.

1956 m. vasario 17 d. tremtyje, Irkutsko srityje, Čeremchovo mieste Antanas Amšiejus susituokė su Zuzana Viskačkaite (g. 1926). Gimė 2 sūnūs: Vitas (g. 1957) ir Juozas (g. 1958).

1990 m. liepos 3 d. LR Aukščiausiasis teismas A. Amšiejų reabilitavo – pripažino nekaltu ir neteisėtai represuotu.

2006 m. sausio 26 d. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija suteikė A. Amšiejui Kario savanorio statusą, o 2006 m. gegužės 15 d. LR Krašto apsaugos ministras apdovanojo jį Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

A. Amšiejaus narystė Lietuvos šaulių sąjungoje atstatyta 1991 metais – priklausė Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių rinktinės Alytaus šaulių 1-ai kuopai. Nuo 1994 m. kovo 4 d. A. Amšiejus – LŠS Garbės šaulys. 2004 m. liepos mėn. apdovanotas III laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, o 2009 m. apdovanotas LR Ministro Pirmininko padėka.

Gintaras Lučinskas

LŠS vadas J. Širvinskas (dešinėje) įteikia apdovanojimą Antanui Amšiejui. Marcinkonys, 2004 m.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas