Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Laukė visa Lietuva

Tomas Prikėnas

1933 metų liepos 16 dieną 25 tūkstančių minia Kaune laukė grįžtančių savo didvyrių – Atlantą įveikti pasiryžusių S. Dariaus ir S. Girėno. Tačiau Aleksoto oro uoste jie žadėtu laiku nepasirodė. Tik kitos dienos vidudienį gauta niūri žinia, kad gyvi į Tėvynę jie jau niekada nebegrįš.

Žygį sumanė spontaniškai

Mintis skristi per Atlantą S. Dariui pirmą kartą kilo ruošiantis keliauti iš Lietuvos į Ameriką. Prieš jam išvykstant buvo surengtos išleistuvės, o jose neapsieita be atsisveikinimo kalbų. Kai vienas iš kalbėjusiųjų palinkėjo S. Dariui grįžti į Lietuvą, šis atrėžė ne šiaip sau grįšiąs, o lėktuvu parskrisiąs tiesiai į Kauną. Vėliau lakūnas prisipažino, kad tokia mintis tuomet jam šovusi savaime, tačiau vėliau jo jau nebeapleidusi.

Svarbiausiu rūpesčiu tada tapo lėktuvo įsigijimas. Tad gavęs lakūno mėgėjo pažymėjimą S. Darius surinko visas savo santaupas, pasiskolino pinigų iš sesers bei kitų giminių ir už 3000 dolerių nusipirko naudotą lėktuvą. Iš Ohajo valstijos, kurioje orlaivį įsigijo, atgal į Čikagą juo ir parskrido.

Vėliau šiuo lėktuvu lakūnas treniravosi skraidyti ir mokėsi atlikti įvairias figūras bei triukus. Čikagos padangėje jis neliko nepastebėtas – vietiniai lietuviai laikė S. Darių gabiu lakūnu ir žavėjosi jo įgūdžiais. Pastebėjo lietuvį ir amerikiečiai. Štai lakūnas H. Makdonaldas pasiūlė S. Dariui prisijungti prie pirmojo pasaulyje skrajojančio orkestro. Sutikęs lietuvis tapo keturių lėktuvų eskadrilės vadu ir ėmė skraidyti po Amerikos miestus. Vėliau S. Darius ir toliau tobulino savo pilotavimo įgūdžius bei dalyvavo net lėktuvų lenktynėse.

Bendražygių susitikimas

Su lakūnu Stasiu Girėnu S.Darius susipažino dar 1927-aisiais, tačiau artimiau susidraugavo tik 1932 metų pavasarį. Iki tol skraidę atskirai, tuomet vyrai ryžosi bendram žygiui.

S. Girėnas su aviacija buvo susipažinęs tarnaudamas kariuomenėje. Vėliau baigė aviacijos mechanikų mokyklą ir vis labiau domėjosi lėktuvais. Neretai jais skraidydamas, labai norėjo išmokti ir pats valdyti orlaivį.

Netrukus kartu su draugu S. Girėnas nusipirko trivietį lėktuvą ir pradėjo mokytis. Tiesa, pradžia nebuvo sėkminga. Lėktuvas pateko į avariją, o S. Girėnas buvo itin sunkiai sužeistas. Tačiau vos atsigavęs po nelaimės vyras su dviem draugais jau pirko naują lėktuvą ir pirmą kartą pats sėdo jo pilotuoti.

S. Girėnas taip pat turėjo viltį kada nors perskristi Atlantą. Tuo metu tokia mintis nebuvo visiškai netikėta – ją puoselėjo ir nemažai kitų lakūnų. Nuo 1919 iki 1932 metų perskristi Atlantą bandyta net 84 kartus.

Sau ir tautai

Vyrams sužinojus, kad jiedu dalijasi viena svajone, abu džiaugėsi radę bendražygį ir pradėjo ruoštis istoriniam skrydžiui. Sudėję į krūvą visus turėtus pinigus, vyrai už 3200 dolerių 1932 metais nusipirko lėktuvą. Tačiau buvo aišku, kad dar beveik tiek pat kainuos ir jo pertvarkymas, o tiek neturėta, tad pradėta ieškoti rėmėjų. Būtent šios ilgai trukusios paieškos labiausiai ir lėmė tai, kad išsiruošti į skrydį lakūnai galėjo tik po metų – 1933-ųjų liepą.

Skrydis per Atlantą turėjo ir patriotinį tikslą. S.Darius ir S.Girėnas siekė parodyti pasauliui, kad nedidelė tauta yra lygiavertė pasaulio tautų bendruomenės dalis, savo pasiekimais galinti aplenkti ir kur kas didesnes valstybes. „Mes gyvename tokiais laikais, kada oras stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti“,- rašė lakūnai savo testamente.

Nepaisant to, kad kelionė nebuvo baigta, o lakūnų gyvybės užgeso Vokietijos miške, jų žygis pavyko. „Darius ir Girėnas savo drąsiu žygiu, savo gyvybe įrašė lietuvių tautos sielon didžių darbų troškimą. Jie žadins Tėvynės sūnus ne tik nugalėti oro erdves, bet skatins atlikti ir kitus didžius darbus“,- jų skrydžio reikšmę apibūdino Lietuvos Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis.

S. Dariaus dienoraščio iškarpos

1932 m. gruodžio 11 d.
Aplankome daug biznierių, kurių dauguma net nežino apie mūsų ruošimąsi skristi Lietuvon. Aukų tam tikslui surenkame tik vieną dolerį.

1933 m. balandžio 15 d.
Galutinai nustatytas lėktuvo vardas Lituanica.

1933 m. balandžio 20 d.
Lėktuvas išvežtas į aerodromą ir pradėtas sustatyti.

1933 m. balandžio 28 d.
Atliekame tris mėginamus skridimus.

1933 m. birželio 5 d.
Parengimo darbai. Skrendami virš New Yorko, kad kino fotografai galėtų nuimti mūsų skraidymo paveikslus.

1933 m. birželio 19 d.
Patenkinti lėktuvo bandymais ir dabar išskridimas priklauso vien tik nuo oro.

1933 m. liepos 13 d.
Skraidomi ir patikrinami tik ką atreguliuotą induktorinį kompasą. Oras dar blogas.

Šaltinis: www.europosspalvos.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas