Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Tremties nuostoliai lieka neatlyginti

 

Lietuvos žmonės Kėdainių kariniame aerodrome sutinka Tremtinių palaikus, parvežtus į gimtąją Lietuvos
žemę iš Igarkos, iš Krasnojarsko krašto Rusijos Sibire. 1989 m. liepos 28 d.
Viktoro Kapočiaus nuotrauka, Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas

Erika Brazaitytė

 Dėl gausių priverstinių gyventojų trėmimų ir kalinimų Lietuvos valstybė sovietinės okupacijos laikotarpiu patyrė ne tik milžinišką moralinę, bet ir finansinę žalą. Šios žalos atlyginimo klausimas keliamas jau daugybę metų, tačiau teigiamų poslinkių šioje srityje kol kas nematyti. Nesėkmingi buvo tiek pavienių asmenų bandymai pelnyti kompensaciją, tiek mėginimai pradėti tarpvalstybines diskusijas.

Neprasidedančios derybos

Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė vos paskelbusi Nepriklausomybę. Savo valią dėl žalos atlyginimo Lietuvos piliečiai išreiškė gyventojų referendume. Po dešimtmečio, 2000-aisiais, Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, kuriame, remiantis tarptautinės teisės normomis, kalbama apie būtinybę reikalauti iš Rusijos kompensacijos. Visgi realūs įstatymo vykdymo žingsniai nepradėti iki šiol.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis dar prieš kelis mėnesius patvirtino, kad sovietinės okupacijos atlyginimo klausimas išlieka vienu svarbiausiu Rusijos ir Lietuvos tarpvalstybiniuose santykiuose. Tačiau pasiekti šio klausimo svarstymo tarpvalstybiniu lygiu Lietuvai kol kas nesiseka.

Pavienės pastangos atsimuša į sieną

Tarptautinės teisės ekspertas teisėjas Irmantas Jarukaitis sako, kad tai, ar okupacijos žalos atlyginimo klausimas bus išspręstas, daugiausia priklauso nuo politinės abiejų šalių – Lietuvos ir Rusijos valios. „Mano nuomone, teisė čia vaidina antraeilį vaidmenį. Nors galima ieškoti įvairių sprendimo būdų, visų pirma tai politinis sprendimas“,- sako teisininkas.

Būtent dėl šios priežasties, jo teigimu, itin sudėtingos pavienių nukentėjusiųjų pastangos išsireikalauti kompensacijos už patirtą žalą. Pavyzdžiui, dėl tremties Sibire nukentėjęs pilietis gali bandyti kreiptis į Lietuvos teismą, tačiau, pasak I. Jarukaičio, vargu ar jame ką nors pasiektų, nes atsakovas, šiuo atveju, būtų užsienio valstybė. Galimybe kreiptis į Rusijos teismus teisininkas laiko teoriškai įmanoma, tačiau viskas priklausytų nuo Rusijos teismų sistemos reakcijos.

„Daugiau šansų kažką pasiekti būtų klausimą keliant į tarpvalstybinių santykių lygmenį ir vystant derybas“,- įsitikinęs I. Jarukaitis. Jo manymu, tam, kad procesai pasistūmėtų, visų pirma svarbu bandyti diskutuoti šiais klausimais: „Kol viena iš šių šalių nenori diskutuoti, aišku, kad kitai yra ganėtinai sunku kažką pasiekti. Bet, matyt, reikėtų kelti šį klausimą įvairiuose tarptautiniuose forumuose, organizacijose, kurioms priklauso ir Rusija“,- sako teisėjas.

Abu totalitariniai režimai žalingi vienodai

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė sako, kad žalos atlyginimo klausimas nepasistūmės tol, kol Rusija iki galo nepripažins istorinės tiesos ir okupacijos nusikaltimų.

„Jau seniai būtų metas nustoti neigti tai, kas akivaizdu. Abu – tiek nacistinis, tiek sovietinis – totalitariniai režimai padarė pavergtoms visuomenėms milžinišką žalą. Tad neteisinga, kad viena valstybė praeities nusikaltimus pripažįsta, o kita iki šiol juos neigia“,- sako europarlamentarė.

Vokietija savanoriškai prisiėmė atsakomybę už nacistinio režimo padarytus nusikaltimus. Šių nusikaltimų aukoms valstybė jau išmokėjo milijonus eurų kompensacijų.

I. Jarukaitis primena, kad tarptautinės teisės požiūriu Rusija yra Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja. „Šiuo klausimų didesnių teorinių diskusijų niekada nebuvo. Tai įrodo ir tai, kad Rusija perėmė Sovietų Sąjungos vietą Saugumo taryboje ir kitose organizacijose. Taigi, šiuo požiūriu, jai priklauso ir atsakomybė“, – sako teisininkas.

Šaltinis: www.europosspalvos.lt 

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas