Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Kauniečiai mini rugpjūčio 23 dienos lemtingas datas

Vytautas Guliokas, Kaunas

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) bei Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir Kultūros departamento iniciatyva Kauno mieste rugpjūčio 23 dieną buvo paminėtos dvi mūsų šaliai lemtingos datos. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribentropas ir Sovietų Sąjungos tokios pat žinybos ministras Viačislavas Molotovas pasirašė sutartį, pagal kurią visų trijų Baltijos šalių, Suomijos, dalis Lenkijos ir Rumunijos teritorijų buvo suskirstytos į įtakos zonas tarp šios sutarties dalyvių. Likus kelioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pradžios tų pačių metų rugsėjo 28 d. papildomu susitarimu Lietuvos teritorija buvo perleista sovietų įtakai. SSSR netrukus ėmėsi realizuoti šio slaptojo susitarimo užmojus. Praėjus mažiau nei metams – 1940 m. birželio 15 dieną Lietuva nustojo funkcionuoti kaip nepriklausoma valstybė. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, praėjus 50-čiai metų, trijų Baltijos valstybių 2,5 milijono piliečių nuo Vilniaus Gedimino bokšto pakalnės iki Talino vieningoje 600 km ilgo nepertraukiamoje grandinėje, susikibę rankomis, išreiškė savo valią – būti nepriklausomais. Ši  akcija, pavadinta Baltijos keliu, visam pasauliui pasiuntė žinią apie laisvės siekius šių pavergtų valstybių, tapo nelauktu iššūkiu Maskvos Kremliaus valdovams. Paskutinieji pirmaisiais šių šalių okupacijos metais sistemingai naikino šių kraštų šviesuolius, būsimas kartas, izoliuotas nuo išorinio pasaulio, priverstiniai auklėjo komunistinės ideologijos pagrindais. Nors per okupacijos laikotarpį subrendo daugiau nei dvi kartos – Baltijos kelio dalyviai niekiniu pavertė Kremliaus ideologų ilgamečius siekius. Panašia tema, minit Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dieną, Kaune kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis, kuriam Baltijos kelio vyksmo dienomis buvo sukakę vos treji metai. Jis išreiškė įsitikinimą, kad panašus svetimų valstybių slapti susitarimai daugiau nepažeidinės mūsų valstybės nepriklausomybės, nelaužys  mūsų piliečių likimų. Mero pavaduotojui antrino LR Seimo narė V. V. Margevičienė, kuri sutapatino XIX amžiaus knygnešių ir Baltijos kelio reikšmę mūsų istorijai, šiuo metu tapusiais Pasaulio paveldu. Ji toliau kalbėjo; „ …turime garbingai eiti pasirinktu keliu, branginti tai, ką turime ir visomis išgalėmis stiprinti savo valstybę“. LR Seimo narys, taip pat 1941 metų tremtinys, chirurgas A. Dumčius kėlė retorinį klausimą, ar vertėjo ginkluotu pasipriešinimu atsakyti į SSSR siekius 1940 metais aneksuoti mūsų šalį? LPKTS Kauno skyriaus pirmininkas, peržvelgęs kuklų šio minėjimo dalyvių skaičių, klausė, kur tie tūkstančiai Baltijos kelio dalyvių? Pasisakančiųjų intarpus užpildė nuotaikingas Veronikos Burneikienės ansamblis.

Šio renginio metu, apimtas prisiminimų emocijos, ekspromtu sukūrė eiliuotą tekstą buvęs tremtinys, architektas, Kauno Petrašiūnų kapinėse pastatyto memorialo negrįžusiems iš įkalinimo ir tremties vietovių projekto autorius ir jo įkūrimo organizatorius Vaclovas Sakalauskas, savo jaunystę priverstinai susiejęs su tremtimi Kazachstane. Jam taip pat nesvetimas polinkis į poeziją.

Mini tauta Juodojo kaspino dieną.

Liūdi ji ir byloja tik vieną:

Vokiečių, rusų tremta, užguita

Kantriai kentėjo Lietuvos tauta.

 

Aš dar buvau visai mažas vaikelis,

Kai mums nusidriekė tremtinio kelias:

Į Kazachstaną, prie Laptevų jūros

Ir į kraštus, svetimos mums kultūros.

 

Ten mes subrendom ir baigėme suaugti.

Grįžom. Tikėjomės Laisvės sulaukti.

Kartą mes sukaupėme ryžtą ir valią,

Stojome drąsiai į Baltijos kelią.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas