Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for spalio, 2011

Dar vienas lenkų akibrokštas Berznyke

Obeliske rašoma: „Įamžiname amžinojo poilsio vietą Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkiją. Klebonas“

Berznyko kapinėse, kur ilsisi amžinu miegu užmigę Lietuvos savanoriai, netikėtai, iš pasalų buvo smogtas Lietuvai ir lietuviams dar vienas įžūlus antausis. Rugsėjo 25 dieną lenkai, minėdami Nemuno mūšio 91-ąsias metines, šiose kapinėse pastatė ir pašventino kryžių ir obeliską, skirtą atseit toje vietoje palaidotiems Lietuvos kariams, kurie, anot akmens statytojų, buvo Raudonosios armijos sąjungininkai. Obeliske rašoma: „Įamžiname amžinojo poilsio vietą Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkiją. Klebonas“ (Upamiętniamy miejsce spoczynku/Żołnierzy litewskich, którzy wkroczyli/u boku Armii Czerwonej w 1920 roku/na terytorium Rzeczpospolitej Polskiej./Proboszcz). Skaityti toliau »

„LCVA fondai – Holokausto Lietuvoje tyrimo šaltinis“

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus 2011 10 07 d., penktadienį, 16 val. maloniai kviečia Jus į dokumentų rinkinio ,,LCVA fondai – Holokausto Lietuvoje tyrimo šaltinis“ (sudarytoja Galina Žirikova) pristatymą VVGŽM Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g.12, Vilnius)

 

Orkestras „Trimitas“ Alytuje

Spalio 7 d. (penktadienį) 18 val. Alytaus kultūros ir komunikacijos centre Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ gražiausių pasaulio melodijų koncertas.

Dalyvauja Edmundas Seilius, Merūnas Vitulskis ir Vaidas Vyšniauskas. Bilietų kaina 15, 20, 25 ir 30 Lt.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Spalio datos

1 d. 1925 m. Smoljanų k., Oršos r., Vitebsko sr., Baltarusija gimė Kazimieras Šimčikas. Statybininkas, 1967-1989 m. Alytaus statybos tresto vadovas. Mirė 2009 m. lapkričio 5 d. Alytuje.

2 d. 1973 m. Alytuje pradėjo kursuoti nauji vengriški autobusai „Ikarus“.

3 d. 1925 m. Krekštėnų k. gimė dainininkė Marija Aleškevičiūtė. Lietuvos operos ir baleto teatro solistė. Mirė 1979 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje. Skaityti toliau »

Krepšinio šalies legendos pradžia

1939 metų Europos čempionato nugalėtojai – krepšininkai Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Feliksas Kriaučiūnas (komandos kapitonas), Pranas Talzūnas, Artūras Andrulis, Juozas Žukas, Eugenijus Nikolskis, Pranas Mažeika, Stasys Šačkus, Leopoldas Kepalas, Česlovas Daukša ir Leonas Petrauskas

Staiga sustiprėjusi meilė vėliavai, sirgalių priesaikos ir tik per pertraukas tarp rungtynių atgyjantis įprastas gyvenimas. Tai ne mūsų laikų krepšinio gerbėjų išradimas. 1939-aisiais pirmą kartą surengusi krepšinio čempionatą Lietuvoje, Tauta pirmą kartą jį taip stipriai pamilo. Regis, visiems laikams.

Į Kauną atvyko 8 šalių sportininkai – pajėgiausios to meto žemyno rinktinės. Visos komandos viena su kita sužaidė po vienerias rungtynes.

Kai kurios tuo metu galiojusios aikštelės taisyklės šiandienos sirgaliams būtų sunkiai suvokiamos. Štai pagal ūgį žaidėjai buvo skirstomi į dvi grupes: aukštesni ir žemesni nei 190 cm. Rinktinės, kuriose būta aukštaūgių, vadintos neriboto ūgio rinktinėmis ir joms kurį laiką net neleista žaisti su aukštaūgių neturėjusiomis komandomis (tokį susitarimą buvo priėmusios Baltijos šalys). Vis dėlto čempionate ši taisyklė negaliojo, tik geriausia riboto ūgio rinktinė apdovanota atskirai, taip pabrėžiant, kad jai žaisti buvo sunkiau. Skaityti toliau »

Gyvenimas Lietuvai

Juozas Lukša-Daumantas

Radvilė Morkūnaitė

Be vardo, be vietos ir be veido. Kovai už Tėvynės laisvę vienas žymiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša Daumantas paaukojo viską. Lygiai prieš 60 metų, 1951-ųjų rugsėjo 4d. kovotojas už laisvę sovietų buvo nužudytas. Kaip ir daugelio bendražygių – jo palaidojimo vieta iki šiol nežinoma.

Į kovą – iš universiteto suolo

JUOZAS LUKŠA gimė Prienų rajone Juodbūdžio kaime. Išaugo didelėje patriotiškoje šeimoje – būtent motinai ištarti priesaikos žodžiai nepasiduoti gyvam vėliau išlydėjo brolius į partizaninę kovą. Iš keturių brolių gyvas liko tik Sibiro katorgą perėjęs Antanas. Skaityti toliau »

Vaizduose iš praeities – išėjusio amžiaus aidai

Š.m. spalio 6 d., ketvirtadienį, 17 val. maloniai kviečiame į Zenono BULGAKOVO  fotografijos parodą  „Vaizdai iš praeities“ Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Iš gausaus nuo 1968 m.  kaupiamo savo fotografijų archyvo  šiai ekspozicijai autorius išrinko pluoštą   darbų, kuriuose pagautos ir užfiksuotos  autentiškos tuometinio žmonių gyvenimo akimirkos. Šią parodą paįvairins ir  keli autoriaus kūrybos pavyzdžiai, sukonstruoti  foto montažo principu –  irgi iš tų laikų, kai vietoj Fotoshop`o buvo naudojamos žirklės ir kitos, šiame technologijų amžiuje   jau sunkiai įsivaizduojamos priemonės.

Sparnuotas ne vien žodžiais bet ir darbais

Šarūnas Šimkevičius

Vytautas Burinskas – vienas nedaugelio Alytaus kolekcininkų, įkūrusių privatų muziejų. Vytautas nemėgsta, kai jį tituluoja kolekcininku. Pradėjo rinkti iš patriotizmo, pagrindinis noras – idėja perduoti patriotiškumo jausmą ateinančioms kartoms. Kaip ir daugelis pokario jaunuolių, Vytautas jaunystėje svajojo tapti lakūnu, tačiau lėktuvo šturvalas taip ir liko svajonėse. Skaitydavo sovietines knygas apie aviaciją, lakūnų kovas Antrojo pasaulinio karo metais. O didžiausią įspūdį, norą ir siekimą tapti lakūnu jam sukėlė 1935 m. JAV išleista knyga: P. Jurgėla „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“. Pokario metais tokios knygos buvo nepageidaujamos tarybinių aktyvistų, tad ją skaitė paslapčiomis. Šią knygą iš kaimynų pasiskolino Vytauto tėvas, nes matė, kad sūnus domisi aviacija. Tais laikais Lietuvoje buvo kuriamas socializmas, o Vytauto pagarba Dariui ir Girėnui ėmė tokią santvarką jo sąmonėje griauti. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas