Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Renginio tema – Katynė kaip faktorius Lenkijos ir Rusijos santykiuose

2012 m. balandžio 12 d. 17 val. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje vyks dešimtasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvaus istorikai ir politologai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos. Šio susitikimo tema "Katynė kaip faktorius Lenkijos ir Rusijos santykiuose".

Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą organizuoja Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi, Lenkijos ir Goethe institutais Vilniuje. Projekto globėjai: Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai.

Katynės tragedija, įvykusi 1940 metais, bei Rusijos siekis užtušuoti lenkų karininkų žudynes ilgą laiką buvo rimta problema Lenkijos ir Rusijos santykiuose. Abiems šioms valstybėms priklausant Varšuvos blokui,  šią tragediją buvo siekiama nutylėti, o visu aštrumu Katynės problema dvišaliuose santykiuose iškilo Lenkijai išsivadavus iš komunizmo. Paskutiniais SSRS gyvavimo metais Sovietų Sąjunga galiausiai pripažino faktą, jog lenkų karininkai buvo išžudyti NKVD iniciatyva, tačiau vėlesniais laikais noro išsiaiškinti tiesą iki galo Rusija, kaip SSRS teisių perėmėja, nerodė. Tik įvykus Smolensko katastrofai 2010 metų balandžio 10 dieną, kada vykdamas į Katynės aukų paminėjimą žuvo  Lenkijos prezidentas Lech Kaczyński ir visa jo delegacija, situacija ėmė keistis. Rusijos gyventojai pirmąkart gavo galimybę pažiūrėti Andrzejaus Wajdos filmą, nušviečiantį šią tragediją, o santykiai tarp Lenkijos ir Rusijos prarado konfrontacinį pobūdį.  Renginio metu bus aiškinamasi, ar iš tikrųjų po Smolensko tragedijos pajudėjo Katynės bylos aiškinimasis bei analizuojama, kiek Katynės faktorius gali ir ateityje įtakoti ne tik Rusijos –  Lenkijos, tačiau ir Rusijos – Lietuvos, Lietuvos – Lenkijos santykių eigą. 

Renginio dalyviai: Lenkijos Mokslų Akademijos Politinių studijų instituto direktorius, žinomas naujausių laikų istorijos tyrinėtojas Wojciech Materski, mokslinio informacinio centro „Memorial“ (Rusija) pirmininko pavaduotojas dr. Nikita Petrov bei Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, Lenkijos problemų ekspertas dr. Vladas Sirutavičius. Renginį ves dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas).

Primename, renginio pradžia balandžio 12 d. 17 val. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje. Įėjimas nemokamas.

Informaciją parengė habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, Lietuvos istorijos institutas
Daugiau informacijos: (8–5) 261 44 36

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas