Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

1941 m. Birželio sukilimas

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos armijos divizijoms peržengus neutralios Lietuvos valstybės sieną ir prasidėjus Lietuvos sovietizacijai, Lietuviai panoro organizuoti nelegalias antisovietines organizacijas ir grupes. 1940 m. lapkričio 17 d. plk. Kazio Škirpos iniciatyva buvę nepriklausomos Lietuvos valstybės vyrai Berlyne įkūrė pasipriešinimo organizaciją – Lietuvių aktyvistų frontą (LAF), kuris pradėtų kovą „už Tėvynės Lietuvos išlaisvinimą iš komunistinio sovietų jungo“. Netrukus per ryšininkus ir lietuvių pasienyje įsteigtus LAF postus buvo išplėtotas platesnis ir pastovesnis Berlyno LAF ryšys su Lietuvoje buvusiais svarbiais pogrindžio veikėjais – Kauno ir Vilniaus štabais. 1941 m. birželio viduryje vykstant masiniams gyventojų (tarp jų ir LAF Vilniaus štabo narių) suėmimams ir trėmimams, pasipriešinimo pogrindis pereina į kovinę parengtį. 1941 birželio 22 d. prasidėjus SSRS ir nacistinės Vokietijos karui, 10 val. pagrindiniame LAF štabo posėdyje vieningai nutariama sukilti.

1941 birželio 23 d. rytą LAF įgaliotinis ats. j. ltn. Leonas Prapuolenis per Kauno radiofoną paskelbė, kad sudaroma Laikinoji Lietuvos Vyriausybė ir atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Prasidėjusiame masiniame sukilime veikė apie 16 000-20 000 sukilėlių, kurie galėjo sudaryti apie 400 burių. Intensyviausiai sukilimas vyko Kaune, Vilniuje, Panevėžio, Utenos, Mažeikių, Švenčionių, Šiaulių ir Ukmergės apskrityse. Sukilimo dalyviai, kai kur be pasipriešinimo užima svarbesnius punktus, į savo rankas perima valdžios įstaigas ir įmones, džiūgaudami iškelia trispalves, nuginkluoja raudonarmiečius ir palaiko viešąją tvarką. 1941 m. birželio pabaigoje okupacinė nacių valdžia įsakė paleisti lietuvių ginkluotus dalinius, o rugpjūčio 5-ąją – ir Lietuvos Laikinąją Vyriausybę, atkūrusią Lietuvos valstybę. Kovose su sovietais lietuviai neteko maždaug 650 sukilėlių. Likę Birželio sukilimo dalyviai įsitraukė į vėliau sukurtas Vietinę ir Tėvynės apsaugos rinktines ar pokario antisovietinės rezistencijos veiklą.

www.kam.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas