Gintarinė svajonė

Archive for liepos, 2012

Dauguose, birželio 18 d. Alytaus rinktinės pionierių šaulių būrys rengia tradicinę dzūkų krašto vandens sporto dieną. Vietoje yra gražus Daugų ežeras, kuris užima per 10 000 ha. Šventėje numatyta plati programa: baidarių ir motorlaivių lenktynės, plaukymas, šuoliai, komiškas sportas. Numatyta, kad Šiaulių sąjungos lėktuvai šventės dieną vykdys ant Daugų ežero puolimą ir apmėtys laivus bombomis. Šventės pradžia 14 val. Skaityti toliau »

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ persekiojimo, kurį vykdė Lietuvos SSR Valstybės saugumo komitetas (KGB). Tai Alfa.lt patvirtino Vilniaus miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka. Prokurorų tyrimo akiratyje atsidūrė aukščiausio rango vadinamosios Lietuvos SSR KGB karininkai – generolai ir pulkininkai. Skaityti toliau »

Alfredas Girdziušas Paliesius

2009 10 11

Miestai ir miesteliai pasipuošę gėlėmis – rugsėjo 1-oji vaikučių rankomis žiedus mokytojams įteikia.
Daugų miestelis saule apipiltas taip pat naujųjų mokslo metų šurmuliu gyvena. Pačiame centre, anksčiau turgaus aikšte vadinta, irgi sujudimas. Prie buvusio Balkaus namo, pokario metais tapusio kraupiausia miestelyje vieta, kur siautėjo stribai, jau penktas šeštadienis susirenka žmonės, pasiryžę bene humaniškiausiai akcijai – surasti ir atkasti nužudytų Lietuvos partizanų palaikus ir palaidoti. Jau penktas šeštadienis atvyksta čia ir mokytoja Zofija Kudrešovienė į susitikimą su savo praeitim, gal savo sesers Anelės Dusevičiūtės , mokytojos, nušautos stribų, palaikus suras…
Sunku rašyti ir dar sunkiau matyt. Iki kokio nužmogėjimo laipsnio nusiritę buvo tie, kas vertė savo aukų kūnus į šulinį prie savo irštvos, kas kišo kūnus į tualeto duobes, arklidėje po mėšlu kasė, kas jauną geltonkasę merginą išdrįso pakišt po namo slenksčiu?! Skaityti toliau »

Lietuva nors ir turtinga ežerais ir upėmis, tačiau dažnas susivilioja galimybe įsirengti nuosavą vandens telkinį. Iki šiol šis procesas buvo gana painus ir aiškios tvarkos kaip tai padaryti (su kuo derinti ir kokius dokumentus parengti) kaip ir nebuvo. Tačiau nuo liepos 12 d. vandens telkinio įrengimo procedūros tapo pakankami aiškios ir gana nesudėtingos. Skaityti toliau »

Gintaras Šidlauskas

Antanas Kamsiukas gimė 1905 m. Alytaus apskr. Butrimonių vlsč. Trakininkų k.

1944 m. rugsėjo mėn. įstojo į Prano Paulausko vadovaujamą partizanų būrį. Slapyvardis Mėnulis. Ginkluotas automatu ir pistoletu. Paskirtas būrio skyriaus vadu. Skaityti toliau »

Karolina Mykolaitytė

Paskutinį liepos penktadienį garbingą Lietuvos istoriją menančio Merkinės piliakalnio papėdėje skambėjo partizanų dainos, po atviru dangumi buvo rodomas kinas, vasaros sutemas sklaidė liepsnojantis laužas. Susiburti ir dainomis, šokiais bei pokalbiais paminėti reikšmingą sukaktį – ilgiausiai per visą šimtmetį trunkančią Lietuvos nepriklausomybę – Dzūkijos krašto gyventojus pakvietė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Skaityti toliau »

Dzūkų krašte, pasakingose ežerų apylinkėse, gražiame Daugų miestelyje pereitą sekmadienį (VI. 20 d.) buvo surengta Dzūkų Senovės diena, kurioje viešai plačiai visuomenei parodyta – pavaizduota dzūkų kalba, papročiai, dailė, senovės vestuvės, dainos, šokiai. Didžiausią ir svarbiausią šventės programos dalį atliko dzūkės moterys. Skaityti toliau »

Gintaras Lučinskas

2012 07 29

Yra daug svarbių, neatskleistų, neišaiškintų Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžios istorinių įvykių Dzūkijoje, kai vokiečių kariai pritaikė keršto akcijas prieš vietos civilius gyventojus. Šių represinių akcijų metu buvo nužudyta virš 400 žmonių. Skaityti toliau »

Skaityti toliau »

Dr. J. Stakauskas

Alovės parapija buvo grynai lietuviška. Lenkiškai kalbantieji sudarė nereikšmingą mažumą. Buvo tai šlektos, trijų dvarų savininkai, kurie visada norėjo duoti toną parapijos gyvenimui. Todėl parapija iš oro atrodė aplenkinta. Pridedamos pamaldos bažnyčioje buvo atliekamos lenkų kalba. Kun. Juknys, atvykęs Alovėn klebonauti, rado tik vieną lietuvišką pamokslą. Naujam klebonui atvykus, lietuviai parapijiečiai tuojau pas jį kreipiasi, prašydami leisti jiems giedoti rožančių lietuviškai pakaitomis su lenkais. Kun. Juknys į tai atsakė: „Parapijiečiai visi yra lygūs. Specialaus leidimo nereikia. Ateikite ir giedokite.“ Jokios agitacijos klebonas nevedė, iš sakyklos nieko nesakė. Vieną ir kitą sekmadienį lietuviai, anksčiau bažnyčion atėję, gieda. Pradžioje lenkai nereagavo. Pamojo ranka: „Niech sobie spiewają“. Nejučiomis rožančiaus giedojimą perėmė lietuviai. Skaityti toliau »