Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

RYŽTAS, VALIA, GARBĖ! Pėsčiųjų žygis „Dzūkų kovos keliais“

Gintaras Lučinskas

Liepos 6 dieną Varėnos rajone vyko pėsčiųjų žygis – „Dzūkų kovų keliais“. 40 kilometrų žygio maršrutas prasidėjo Merkinėje ir baigėsi Varėnoje (Merkinė–Gudakiemis–Nedzingė–Perloja–Senoji Varėna–Varėna). Renginys buvo skirtas Valstybės dienai ir Varėnos 150 metų jubiliejui paminėti.

Garbė priklauso žmogui, kuris yra veiksmo centre… Kuris stengiasi iš visų jėgų ir aukojasi vardan užsibrėžto tikslo… Kuriam didžiausias nusivylimas būna tuomet, kai nepavyksta tikslo pasiekti, nepaisant visų pastangų ir ryžto. Jo vieta niekada nebus šalia baikščių sielų, kurios nežino nei pergalės džiaugsmo, nei pralaimėjimo kartėlio.

Išugdyta ištvermė visų pirma yra menas nepalūžti, išlikti, kad ir į kokią sudėtingą gyvenimo situaciją patektum. Psichologinis pasirengimas yra lygiai toks pats svarbus, kaip ir fizinė ištvermė bei žinios. Kiekvienas privalo žinoti, kaip pasirūpinti savo sveikata ir kaip, susirgus ar susižeidus, gydyti save, o prireikus ir kitam padėti. Kiekvienas taip pat privalo sugebėti išlaikyti stabilią moralinę būseną ne tik savo, bet ir tų kurie yra kartu su mumis.

Ištvermės ugdymas – tai tam tikra piramidė, kurios pagrindas yra ryžtas, atkaklumas ir valios jėga. Kita piramidės dalis yra žinios. Jos ugdo pasitikėjimą savimi ir išsklaido baimę. Dar aukščiau – treniruotės ir įgūdžių įsisavinimas bei tinkamas jų išlaikymas. Piramidės viršuje – savęs patikrinimas – ar jau esi pakankamai fiziškai ir psichologiškai pasirengęs. Sujungus visai tai su žiniomis – žmogus yra pasiruošęs bet kuriam kilniam tikslui.

Žygiavimas yra paprasčiausias ir pagrindinis žmogaus atliekamas pratimas; sporto šaka, kurią gali kultivuoti bet kuris galintis eiti žmogus, tinkama žmogaus kūnui ir protui lavinti; sportas, kuris suartina žmones tiek tautiniu, tiek ir tarptautiniu lygiu, skatina tarpusavio supratimą, leidžia žmonėms pamatyti gamtos harmoniją ir suprasti, kad natūralūs jos ištekliai yra riboti ir aplinka turėtų būti saugoma. Pėsčiųjų žygiai skatina fiziškai tobulėti, ugdo ištvermę, padeda plėtoti gerus kariuomenės ir visuomenės santykius.

Respublikinį pėsčiųjų žygį dzūkų kovų keliu organizavo Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija. Dalyvių susirinko apie 500, tačiau organizatoriai įsitikinę, kad šis renginys taps tradiciniu Dzūkijoje ir suburs dar daugiau žygeivių.

„Dzūkų kovos keliais“ žygio tikslas – ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, meilę gamtai, puoselėti kultūros, istorines tradicijas, užtikrinti prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą, išbandyti fizinį ir psichologinį pasirengimą ekstremaliomis sąlygomis.

Žygio dalyviai per nurodytą laiką (iki 20 val.) turėjo įveikti numatytą atstumą, tarpusavyje nesivaržant. Žygio metu buvo draudžiama naudotis bet kokiomis transporto priemonėmis arba bėgti. Karių ir statutinių valstybės tarnautojų uniforma privalo būti tvarkinga, dėvima laikantis Uniformos dėvėjimo taisyklių. Civiliams taip pat būtina dėvėti tvarkingą sportinę ar civilinę aprangą. Žygio dalyviai galėjo sustoti poilsiui kada panorėję, tačiau svarbu grįžti iki nustatyto vėliausio finišo laiko. Visoje žygio trasoje įkurti kontrolės punktai, kur dalyvių pažymėjimuose buvo daromos atžymos.

Kelionė pėsčiomis prasidėjo Valstybės dienos rytą 10 val. Merkinės piliakalnio papėdėje. Vienas iš seniausių Lietuvos miestų Merkinė mena Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos valdovų viešnages, kurių metu čia ir Vilniaus miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, įnirtingas pokario partizanų kovas už Lietuvos laisvę, o Kryžių kalnelyje įamžintas visų žuvusiųjų atminimas. Šalia buvusios rotušės stovi namas, kuriame 1648 metais mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza.

Pasiekę 5 kilometrai į šiaurę nuo Merkinės nutolusį Gudakiemio kaimą, žygeiviai patraukė Nedzingės link. Šis Dzūkijos kampelis aplankytas neatsitiktinai. Čia vyko atkaklios partizanų kovos su okupantais. Nedzingės bažnyčioje tuokėsi Dainavos apygardos partizanų vadas Alfonsas Ramanauskas–Vanagas ir ten buvo įrengta jo slėptuvė. Žygio metu buvo atviros bažnyčios požemių durys, kur smalsieji galėjo pamatyti dvarininkų Žilinskų šeimos sarkofagus. Miestelio aikštėje daugelis fotografavosi prie paminklo žuvusiems Lietuvos partizanams.

Nedzingėje susipažinę su šio miestelio istorija žygeiviai traukė iki legendinės Perlojos. Perlojiškiai, 1918 m. lapkričio 13 d. įkūrę Perlojos respubliką, o pokaryje nuo sovietinės valdžios apgynę ir išsaugoję Vytauto Didžiojo paminklą, svečius pasitiko su kapela ir gaiviu gėrimu. Perlojos apylinkėse, pokario metais veikė pats gausiausias ir stipriausias Dzūkijoje Vytauto vardo partizanų būrys. Daugelis iš šių šaunių vyrų yra atgulę Perlojos kapinėse, bažnyčios šventoriuje.

Senoji Varėna pirmąkart istoriniuose šaltiniuose minima 1413 m. sausio 13 d. Laiške Ordino magistrui pažymima, kad jis rašytas „naujajame medžioklės dvare, vadinamame Varėna, greta Merkio upės“. Vėliau pastatytas Varėnos dvaras. Senojoje Varėnoje gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Menininko biografija susijusi su šios vietovės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia.

Žygiui oro sąlygos buvo palankios. Nors ir vyravo 28–30 laipsnių kaitra, tačiau dalis trasos tęsėsi miškingomis vietovėmis, kur buvo daugiau pavėsio. Popietėje, išvykus iš Perlojos, atgaivino trumpalaikis lietutis. Žygio metu buvo svarbu ne tik valios pastangos, ištvermė, tvarkinga avalynė, geriamas vanduo, bet ir draugų palaikymas. Jauniausiam pėsčiųjų žygio dalyviui buvo 14 metų, o vyriausiajam – 72 metai.

Renginio organizatoriai pasistengė, kad žygeiviai keliaudami dzūkų kovos keliais turėtų galimybę geriau pažinti Dainavos kraštą bei jo istorinę praeitį. Postuose ir tarpiniuose punktuose keliautojus sutiko ir „tikrino“: Nedzingėje – Lietuvos partizanai, prie Karužų ežero – stribai ir enkavedistai, Perlojos prieigose – Vermachto kariai, Perlojoje – Respublikos gynėjai, Senojoje Varėnoje per Merkį (kuriuo ėjo demarkacijos linija) ant tilto – Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai bei muitininkai. Žygio dalyvio kortelėje buvo antspauduojamos „vizos“.

Žygis baigėsi prie Varėnos geležinkelio stoties, nes Varėna susijusi ir su geležinkeliu bei traukiniais. Visa miesto istorija pradėta skaičiuoti nuo tada, kai 1862 m. rugsėjo 5 d. Varėnoje sustojo pirmasis traukinys. Finišą pirmieji žygio dalyviai pasiekė apie 16 valandą. Žygeiviai čia buvo vaišinami kareiviška koše.

Visi dalyviai, įveikę 40 km atstumą, buvo apdovanoti diplomais, kurie pažymėjo dalyvavimo ir apdovanojimų tęstinumą, bei statutiniais medaliais. Prizininkų nebuvo, nes laimėjo visi, kurie įveikė pasirinktą žygio trasą. Ryžtas, valia, garbė! – šie žodžiai tapo žygio šūkiu.

Ilgiau Varėnoje pasilikę žygeiviai kartu su miesto gyventojais 21 val. sugiedojo Lietuvos valstybės himną.

Šių eilučių autoriaus nuomone, svarbiausia įvertinti savo galimybes pasirenkant žygio atstumą ir, be abejonės, treniruotės prieš žygį taip yra naudingos. Labai svarbu tinkama avalynė ir apranga. Žygio metu teko įsitikinti, kad neparanku daryti ilgesnius sustojimus, nes po jų jaučiamas didesnis nuovargis kojose. Geriau palaikyti pastovų tempą ir tik retkarčiais padaryti 10–15 minučių sustojimus, bei nuolat gerti vandenį. Motyvacijos pagerinti savo fizinį pasirengimą bei įgyti asmeninio patyrimo pakako, nes kaip teigė senovės romėnai: „Sveikame kūne – sveika siela“.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas