Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Pergalė bendra, versijos skirtingos

Kodėl skiriasi lietuvių ir lenkų požiūriai į Žalgirį?

Žalgirio mūšyje Ordinas buvo palaužtas dviejų didžių to meto valstybių bendromis pajėgomis. Toks šio istorinio įvykio vertinimas paplitęs mūsų krašte. Kryžiuočius Tanenbergo lauke įveikė lenkai, kuriems šiek tiek talkino lietuviai ir kitos tautos – taip Žalgirio mūšio pergalė prisimenama Lenkijoje. Per amžius šis nesutarimas taip ir nebuvo išspręstas iki galo – dviejų tautų Žalgirio mūšio scenarijai išlieka skirtingi iki šių dienų.

Savivertės klausimas

Lenkų režisieriaus Aleksandro Fordo septintojo dešimtmečio pradžioje sukurta Henriko Sinkievičiaus (Henryk Sienkiewicz) romano „Kryžiuočiai“ ekranizacija lietuvių kariuomenę pavaizdavo kaip prastai organizuotą laukinių gaują, apsirengusią žvėrių kailiais. Tačiau šiuo metu statomoje režisieriaus Raimondo Banionio juostoje „Žalgiris – Geležies diena“ lietuvių paveikslas ir vaidmuo mūšyje, tikėtina, bus visai kitoks. Kodėl dvi tautos taip atkakliai skirtingai interpretuoja vieną didžiausią savo pergalių?

„Prisiminimas apie didįjį mūšį tapo nuolatiniu lenkų, lietuvių, šiandienos Baltarusijos gyventojų, net Rusijos kolektyvinės atminties komponentu. Ši pergalė padidino ne tik Lenkijos karalystės, bet taip pat ir Jogailaičių dinastijos vertę. Jos nariai iki Žygimanto III laikų, Žalgirio pergalę laikė svarbiu jų didžiosios šlovės elementu. Iki padalijimų jis buvo dažnai vaizduojamas meno kūriniuose, aprašomas poemose, apdainuojamas giesmėse“, – pasakoja lenkų prof. Henrikas Samsonovičius (Henryk Samsonowicz). Anot jo, todėl šią pergalę taip atkakliai siekiama pasisavinti – ji yra svarbus skirtingų tautų savivertės elementas.

Pavyzdžiui, Krokuvos universiteto profesorius Janas iš Vislicos Žalgirio mūšio šimtmečio proga (1510 m.) parašė poemą, kurioje, lyg Homero epopėjoje, kovą su kryžiuočiais parodė kai dviejų didelių, galingų valstybių susidūrimą, kurioje laimėjo geresnė. Tai vienas iš ryškių pavyzdžių, kiek Žalgirio pergalė leido kilstelėti lenkų pasitikėjimą savimi ir tikėjimą istorine valstybės misija.

Remiasi skaičiais

Toks Žalgirio mūšio eskalavimas iš valstybinės (o ne tarptautinės) perspektyvos lenkus pripratino prie minties, kad pergalę jie iškovojo savo jėgomis. Tokiai hipotezei palankias prielaidas sudaro ir skaičiai. Istoriniai šaltiniai byloja, kad lenkų karių Žalgirio mūšio lauke buvo daugiau nei 30 tūkstančių, tuo tarpu lietuviai į kovą pasiuntė apie 11 tūkst. raitelių ir pėstininkų. Šalia jų kovėsi ir apie 7 tūkst. totorių, čekų, rusų, moravų ir moldavų. Karinių jėgų santykis lenkams leido dar tvirčiau manyti, kad mūšio eigą iš esmės nulėmė jie, o įvairiatautės pajėgos tebuvo antraplaniai kovos dalyviai.

Vis dėlto, ir Lenkijoje pripažįstama, kad be lietuvių paramos Ordiną įveikti būtų buvę per sunku. Visą pasirengimą karui Jogaila planavo kartu su Vytautu. Netgi Žalgirio mūšį vaizduojančiame Jano Mateikos (Jan Matejko) paveiksle įvykių epicentre matome Vytautą. Vieningas dviejų tautų požiūris skilti pradėjo jau po mūšio, kuomet buvo derinamos taikos sutarties su Ordinu sąlygos.

Be abejo, didelę įtaką pergalės Žalgirio mūšyje traktavimo raidai turėjo ir tolimesni Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Šių valstybių sąjunga, dar žinoma Abiejų Tautų Respublikos vardu, laimės nei vienam iš „sutuoktinių“ neatnešė. Lietuviai kaltino lenkus, šie – lietuvius. Jau Liublino unijos dokumentų sudarymo išvakarėse užuot svarstę jų tekstą, abi delegacijos puolė aiškintis, kuri teisi dėl Žalgirio mūšio vertinimo.

Nuomonių skirtumai išliko

Net ir šiandien, praėjus 600-ams metų po Žalgirio mūšio, lenkai nevengia priminti, kas buvo tikrieji pergalės prieš Ordiną kalviai. 2009 m. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos parengtoje ataskaitoje apie tautiečių padėtį užsienyje Lietuva susilaukė nemažai kritikos. Vienas jo akcentų – nepriimtina švietimo politika Lietuvos mokyklose. „Vadovėliai ne sykį nurodo, kad tai lietuvių dėka buvo nugalėti kryžiuočiai, o kariuomenei neva vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas“, –  tokių ir panašių pastabų galima rasti minėtoje ataskaitoje.

Šaltinis: www.europosspalvos.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas