Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Moterys Daugų Senovės dienoje

Dzūkų krašte, pasakingose ežerų apylinkėse, gražiame Daugų miestelyje pereitą sekmadienį (VI. 20 d.) buvo surengta Dzūkų Senovės diena, kurioje viešai plačiai visuomenei parodyta – pavaizduota dzūkų kalba, papročiai, dailė, senovės vestuvės, dainos, šokiai. Didžiausią ir svarbiausią šventės programos dalį atliko dzūkės moterys.

Dzūkijoje labiau negu kitose Lietuvos apylinkėse dzūkė moteris dirba sunkų fizinį darbą. Dar tik pradedančius nokti javus, dzūkė moteris pjauna primityviu senovišku pjautuvu iki jų nubyrėjimo. Rugiapjūtė tęsiasi net keletą savaičių, kol pluoštelį po pluoštelio, pėdą po pėdo suvargusios ir išdžiūvusios dzūkės rankos į gubų eiles surikiuoja. Čia pat pjaunamų rugių palaukėse, ant medinio trikojo pakabinamas lopšys su mažu kūdikiu ir aplink jį ant rugienų žaidžiančiais linksmais vaikais. O vyrai tuo tarpu dykinėja, kieminėjasi, pypkiauja arba bet kokius kitus menkniekius dirbinėja! Daugų Senovės dienoje linksmai nusiteikusių senukių veiduose ir išdžiūvusiose rankose matėsi tų didelių kasdieninių darbų ir vargų išvagotos raukšlės, sunkią kasdieninę duoną sau ir savo šeimai uždirbant. Dzūkė moteris tikroji savo šeimos maitintoja, didelė darbininkė ir dar didesnė menininkė.

Dzūkų mergaitė dar gyvulius beganydama jau puikiausiai audžia juosteles – pakiliukes puodams parišti arba kojaraiščius kojinėms prilaikyti. O paūgėjusios mergaitės imasi ilgo ir nuobodaus verpimo darbo, kur ilgais rudens ir žiemos vakarais, ypač seniau, prie ugniakuro, arba menkos balanos šviesos, susiėjusios būriais vakarotų ir susinešusios verpstes, melodingą dzūkų dainą traukdamos verpdavo ploniausias gijas drobėms ir kitiems kraičiams austi. Ankstyvą pavasarį prasidėjus audimo metui nėra gryčios, kur darbščios dzūkės netrinksėtų staklės nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo. Dar ir dabar niekur kitur Lietuvoje mergaitės neturi tokių gausių ir gražių kraičių – savo darbo audinių, kaip Dzūkijoje.

Pirmas ir įspūdingiausias Daugų Senovės dienos vaizdas tai nepaprastai gausi paroda, kurios žymiausi ir vertingiausi eksponatai – dzūkės moteries margi kraičiai – audiniai. Lig šiol mūsų krašte nebuvo nei vieno muziejaus ir nei vieno senienų rinkėjo, kad būtų surinkta tokia gausybė gražiausių austinių ir kaišytinių juostų. Visos salių sienos nukabintos tūkstančiais plačių ir siaurų juostų, kurių raštų ir spalvų įvairumas liudija dzūkę esant tikrąja šios srities menininke. O gausybė keturnyčių, aštuonyčių ir dvyliknyčių rankšluosčių, staltiesių, taip pat rinktinių bei kaišytinių lovatiesių, traukte traukė parodos lankytojų akį.

O tie dzūkių moterų senoviški drabužiai, ne tik parodoje, bet ir pačioje Senovės dienos šventėje buvo visų pasigrožėjimo „dzyvai“. Moterys galvas užsigobusios raudonai margomis skepetaitėmis, kiklikai blizgėjo pažibais, sijonai margavo visokiomis spalvomis, laukais ir raštais. Per pečius persimetusios margas drobules švaistėsi linksmosios dzūkės Senovės dienoje dainuodamos savo krašto dainas.

Senoviškų dzūkiškų vestuvių eigą ir jų grožį net sunku keletu žodžiu ir aprašyti. Dar pastaruoju metu ne tik Daugų Senovės šventėje, bet dar daug kur Dzūkijoje pačiam gyvenime senoviškos vestuvės iškeliamos su visomis jų smulkmenomis. Per Senovės dienas dzūkiškų vestuvių vaidinimą ir senoviškas dainas dainavo ne tik vestuvių vaidintojos, bet ir visos kitos senosios dzūkės vestuvių stebėtojos. Tai pažymi kiek jų širdžiai artimas senasis dzūkų dainos menas ir jo pamėgimas.

Nesuklysiu pasakęs, kad Senovės dienoje moterų rankų darbai, moterų vestuvių apeigos, dainos, šokiai ir kiti vaidinimai ne tik pirmavo šventėje, bet užėmė pačią svarbiausią vietą savo gausumu ir meno įvairumu bei grožiu. Tai buvo Senovės dienos svečių dėmesio centras.

Mūsų Tautos Vadas Antanas Smetona atsilankęs Daugų Senovės dienoje savo kalboje itin pabrėžė dzūkės moteries meilę darbui ir tikrajam senovės menui, o Jo Ekscelencija atsilankęs tos pat šventės parodos audinių skyriuje gėrėjosi margais linksmų švelnių spalvų audiniais.

Tąja pat proga dzūkės moterys padovanojo savo mylimam Tautos Vadui pačią puošniausią ir plačiausią dzūkių austinę juostą ir būdingiausią dzūkišką lininį namie verptą ir austą rankšluostį.

Garbė moteriai dzūkei kaip didelei kruopščiai darbininkei ir dar didesnei menininkei.

A. Tamošaitis

„Šeimininkė“, 1937 m. birželio 24 d., Nr. 12

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas