Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Vandens telkinių (kūdrų) įrengimas

Lietuva nors ir turtinga ežerais ir upėmis, tačiau dažnas susivilioja galimybe įsirengti nuosavą vandens telkinį. Iki šiol šis procesas buvo gana painus ir aiškios tvarkos kaip tai padaryti (su kuo derinti ir kokius dokumentus parengti) kaip ir nebuvo. Tačiau nuo liepos 12 d. vandens telkinio įrengimo procedūros tapo pakankami aiškios ir gana nesudėtingos.

2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-590/3D-583 buvo patvirtintas DIRBTINIŲ NEPRATEKAMŲ PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠAS, kuris nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus. Aprašo reikalavimai taikomi asmenims, norintiems įrengti, įrenginėjantiems ir prižiūrintiems dirbtinius vandens telkinius.

Didžioji dalis reglamentavimo nėra nauja, o perimta iš kitų teisės aktų ir naujų apribojimų ar draudimų nenumato. Kaip ir anksčiau, dirbtinius vandens telkinius įrengti draudžiama pelkių ir šaltinynų teritorijose (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras), vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, natūraliose pievose ir akmenynuose, miško žemėje (išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte), o gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose kaip ir anksčiau draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius.

Įrengdamas dirbtinį vandens telkinį, savininkas privalo užtikrinti, kad nebus iškirsti saugotini medžiai, sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų augavietės; pažeistos valstybei priklausančios (ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui) melioracijos sistemos ir statiniai. Įrengiamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Asmuo, norintis suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą su aukščiau nurodytomis institucijomis, raštu pateikia laisvos formos prašymą. Prašyme turi būti informacija apie apraše išdėstytų reikalavimų laikymąsi vykdant numatomą veiklą. Su prašymu turi būti pateikiama ši informacija:
• dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis;
• žemės sklypo planas su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis;
• kita su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Asmuo, norintis suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą su savivaldybe, pateikia laisvos formos prašymą. Su prašymu teikiama dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis, ir melioracijos statinių planas su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis.

Be šių privalomų reikalavimų, yra keletas rekomendacijų, kurių būtina laikytis, jei norite įsirengti funkcionalų vandens telkinį derantį prie aplinkos.
Darbai paprastai turėtų būti pradedami nuo grunto bei vandens tyrimų. Šie tyrimai garantuos, kad kūdroje bus vandens, o vanduo jame nebus stovintis. Kūdra vandens prisipildo iš gruntinio vandens gyslų ar šaltinio. Jei nėra galimybės išnaudoti šaltinių ar vandens gyslų, galima rinkti ir kritulių vandenį, jį nukreipiant į tvenkinį. Apskaičiuota, kad vien nuo namo stogo per metus galima surinkti ir į kūdrą nukreipti apie 30–40 kubinių metrų vandens.

Specialistai sako, kad ypatingo dėmesio reikalauja tvenkinio dugno paruošimas. Kasant kūdrą ar valant teritoriją tvenkiniui, būtina iškasti durpes. Jei durpių sluoksnis bus užlietas vandeniu, po kelerių metų durpės ims kilti į paviršių, vanduo taps tamsus ir drumstas. Taip pat negalima užlieti žemės ploto, kuriame likę medžiai, krūmai, šakos ar kelmai. Augmenijos liekanos pūva, naudodamos vandenyje esantį deguonį, todėl teks dažniau valyti telkinį.

Maudymosi vieta turi būti užpilta žvyro ir smėlio sluoksniu, tai daryti patartina žiemą, pilant jį ant ledo (ledui nutirpus, smėlis ar žvyras tolygiai pasiskirsto ant dugno). Pakrantėse patartina pasėti mažiausiai metro pločio apsauginę žolės juostą. Žolė atlieka ir vandens valymo funkciją – į kūdrą nesuplaukia teršalai. Įžuvinti kūdrą patartina tik tuomet, kai joje atsiranda augmenijos.

Formą kūdrai rekomenduojama parinkti pagal reljefą, sklypo dydį, tačiau reikėtų vengti kvadratinių ar stačiakampių vandens telkinių, kurie aplinkoje atrodo labai nenatūraliai.

Metelių regioninio parko direkcija, R. Krugelis

Šaltinis: www.meteliuparkas.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas