Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Lietuviams KGB generolui ir pulkininkams bus pareikšti įtarimai nusikaltimams žmoniškumui?

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ persekiojimo, kurį vykdė Lietuvos SSR Valstybės saugumo komitetas (KGB). Tai Alfa.lt patvirtino Vilniaus miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka. Prokurorų tyrimo akiratyje atsidūrė aukščiausio rango vadinamosios Lietuvos SSR KGB karininkai – generolai ir pulkininkai.

 

KGB taikiklyje – Katalikų Bažnyčia ir jos Kronika

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ buvo pasauliniu mastu žinomas pogrindinis leidinys, demaskuojantis okupuotoje Lietuvoje sovietinio režimo vykdomus tikinčiųjų persekiojimus ir religinę diskriminaciją Sovietų Sąjungoje (SSRS). „Kronika“ buvo pradėta leisti 1972 metais, verčiama į daugelį užsienio kalbų. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ buvo platinama ir sovietinėje Lietuvoje, tačiau dėl represinių struktūrų intensyvaus persekiojimo daugiausia okupuoto krašto gyventojus „Kronikos“ medžiagos pasiekdavo per Amerikos balso, „Laisvosios Europos“, Vatikano radijo stotis.

Sovietų Sąjungos KGB ir jos padaliniai sovietinėse respublikose skyrė ypatingą dėmesį kovai su Romos Katalikų Bažnyčia, taip pat išskirtinį dėmesį komunistinio režimo nusikaltimus fiksuojančiai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ bei jos leidėjams. Kovai su katalikais buvo naudojami visi SSRS KGB operatyviniai padaliniai, neišskiriant ir užsienio žvalgybos. Pavyzdžiui, 1987 metų birželio mėnesį buvo švenčiamas 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejus, be kitų plataus masto operatyvinių priemonių, KGB užsienio žvalgybos padaliniai pasitelkė savo gausias agentų gretas Jungtinėse Valstijose veikiančioje lietuvių išeivijos organizacijoje „Santara-Šviesa“ ir jos leidžiamuose „Akiračiuose“, vykdydami šios sukakties kompromitavimo kampaniją.

Prokurorų akiratyje – KGB 5-oji linija

Tačiau kova su Katalikų Bažnyčia buvo vienas pagrindinių sovietinio saugumo ideologinės kontržvalgybos – KGB 5-osios linijos – uždavinių. 1967 metais vietoje Lietuvos SSR KGB 2-sios valdybos 2-ojo skyriaus buvo įkurtas ideologinės kontržvalgybos 5-asis skyrius, kurio svarbiausia užduotis – kovoti su sovietinio režimo kritikais ir antisovietinio pasipriešinimo organizacijomis. Iki 1979 metų LSSR KGB 5-ąjį skyrių sudarė šeši poskyriai. 1979 m. vietoj skyriaus įkurta KGB 5-oji tarnyba turėjo keturis skyrius po tris poskyrius. Šis sovietinio saugumo struktūrinis padalinys ir koordinavo „Kronikos“ persekiojimą. Būtent ideologinės kontržvalgybos vadai dabar ir atsidūrė teisėtvarkos akiratyje.

Dešimt tomų bylos, kuriai negalios senatis

Kaip Alfa.lt sakė tyrimo grupei vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Egidijus Šleinius, į tyrimo grupę įeina dar trys prokurorai, tyrime taip pat pasitelkta Vilniaus apskrities policija. Nuo kovo mėnesio šį tyrimą organizuojančio prokuroro E. Šleiniaus teigimu, šiuo metu byloje surinkta 11 tomų duomenų, 38 asmenys pripažinti nukentėjusiais. Prokuroras sakė, kad dalis asmenų, beveik visi jie yra dvasininkai, atsisakė būti oficialiai pripažinti nukentėjusiais, nes teigia krikščioniškai atleidę savo skriaudikams. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį, kuris apibrėžia nusikaltimus žmoniškumui, o jiems netaikoma senatis.

Baudžiamasis kodeksas sako, kad „tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką (…) persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; žmones sulaikė, areštavo ar kitaip atėmė jų laisvę, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, (…) baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“.

KGB generolui ir pulkininkams bus pareikšti įtarimai?

Ikiteisminiame tyrime ne tik apklausta daugybė nukentėjusiųjų bei liudininkų, tačiau Vilniaus miesto prokuratūros pavedimu Ypatingajame archyve, kuris kaupia ir saugo Lietuvoje veikusių Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų, veiklos bei pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui struktūrų dokumentus, bei Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre intensyviai renkami archyviniai duomenys. Šie dokumentai demaskuoja Lietuvos SSR KGB vadovybės ir KGB ideologinės kontržvalgybos vykdytus nusikaltimus žmoniškumui.

Teigiama, kad tyrimo grupės nurodymu surinkta ir renkama medžiaga, inkriminuojanti aukščiausius KGB karininkus: Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto pirmininką generolą-majorą Eduardą Eismuntą, KGB pirmininko pavaduotoją pulkininką Edmundą Baltiną, 5-osios tarnybos viršininką pulkininką Vilhelmą Šiaudinį, šio KGB padalinio skyriaus viršininką papulkininkį Petrą Vozbutą, 2-ojo skyriaus viršininką papulkininkį Aleksandr Remiševskij bei kitus nustatytus ir dar nenustatytus asmenis. Manoma, kad surinkus reikiamą kiekį informacijos kai kuriems, o gal ir visiems, aukštiems KGB karininkams gali būti pareikšti įtarimai dėl tarptautine teise uždrausto elgesio su žmonėmis. Kada ir kam bus pareikšti pirmieji įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime, jam vadovaujantis prokuroras E. Šleinius nekonkretizavo.

Beje, kai kurių šaltinių vertinimu, kol šį tyrimą nuo 2010 metų liepos mėnesio iki jo perėmimo į prokuratūrą atlikinėjo Valstybės saugumo departamentas, jame reikšmingai nebuvo pasistūmėta.

Režimas nesugebėjo įveikti „Kronikos“

Iki arešto 1983 m. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktoriumi buvo kun. Sigitas Tamkevičius, dabartinis Kauno arkivyskupas metropolitas ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas. Alfa.lt kalbintas arkivyskupas S. Tamkevičius sakė nieko iki šiol nežinojęs apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir apie jį pirmąkart išgirdęs tik iš žurnalisto skambučio. Dvasininkas dėl vykdytos antisovietinės veiklos buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo ir tremties į Sibirą.

1984 m. pavasarį į Permės lagerį atvyko sovietinis tardytojas J. Urbonas ir išsikvietė pokalbiui kalinį S. Tamkevičių. Po kurio laiko atsisuko į kunigą ir pasakė: „Jūs buvote „LKB Kronikos“ redaktorius“. Tikriausiai tikėjosi, kad, būdamas nuteistas, dabartinis Kauno arkivyskupas prisipažins. „Ar „LKB Kronika“ jau neina?“ – paklausė iškilus politinis kalinys. „Eina“, – atsakė tardytojas. Arkivyskupo teigimu, šis tardytojo atsakymas jam buvo ne mažiau brangus kaip kalinio duona lageryje.

Po pirmojo „Kronikos“ redaktoriaus arešto per pačius sovietinio saugumo siautėjimo metus „LKB Kroniką“ toliau leido kelios seserys vienuolės ir kun. Jonas Boruta, dabartinis Telšių vyskupas ordinaras. Nepaisant turimų resursų, mestų pajėgumų ir vykdomų žiaurių represijų, Sovietų Sąjungos KGB taip niekada ir nesugebėjo likviduoti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“. Paskutinis „Kronikos“ numeris išleistas jau Sąjūdžio laikotarpiu 1989 metais. 1990 metais kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika.

http://www.alfa.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas