Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Suvalkijos valstiečių streikui – 77 metai

Pranešimas spaudai, 2012 08 20

Prieš 77 metus, 1935 m. rugpjūčio 20 d., Suvalkijoje prasidėjo valstiečių streikas, sudrebinęs smetoninio režimo pagrindus. Jis išsivystė ir Dzūkijoje. Valstiečių judėjimas buvo nukreiptas prieš maisto pramonės monopolijų savivaliavimą, skurdą ir prieš pro-faštinę diktatūrą.

1935 m. pabaigoje Lietuvos kaimo gyventojas valdžiai, bankams ir įvairiems lupikautojams buvo prasiskolinęs vidutiniškai po 326 litus (tada lito būta žymiai stipresnio nei dabar). Esminiai streikininkų reikalavimai: pakelti žemės ūkio produktų kainas; sumažintis valstiečių mokesčius; atidėti skolų mokėjimą; atpiginti pramonines prekes; uždrausti varžytines; surengti demokratinius rinkimus.

Bendro vadovavimo centro nebuvimas apsunkino sėkmingo streiko  organizavimą, jo išplitimą į kitus Lietuvos rajonus. Vyriausybė streikui užgniaužti panaudojo baudžiamuosius policininkų būrius. Karo lauko teismas šimtus valstiečių nuteisė kalėti, kai kurie kovotojai buvo sušaudyti, o vienas streiko dalyvis – A. Maurušaitis – nutroškintas dujų kameroje… Dauguma kapitalistinių politinių partijų nepalaikė streikininkų. 

Štai tik keli valstiečių buities faktai, paskatinę streiką. Viename kamabryje gyveno vidutiniškai 4,5 asmenys. Virtuvėje miegodavo 37 procentai apklaustųjų, klumpes dėvėjo 76 proc., batus 2 proc., kiti – vyžas. Tik 1,9 moterų gimdė su akušerės pagalba. Kas penktas vaikas mirdavo nesulaukęs vienerių metukų. 1935 metais šalyje dirbo 672 gydytojai, iš jų beveik puse Kaune, kiti telkėsi Panevėžyje, Šiauliuose, kituose miestuose. Vienas gydytojas kaimo vietovese aptarnaudova 7-8 tukstsančius valstiečių. Jo iškvietimas kainuodavo nuo 10 iki 50 litų, priklausomai nuo atstumo. Tad vargdieniai kviesdavosi gydytoją tik kai jau negalėdavo pasikelti. Mokslas gimnazijoje kainuodavo 150 litus, aukštojoje – apie 350 per metus. O kur dar kambario nuoma, maistas, drabužiai, knygos.

Streiko įbauginta valdančioji klasė atsižvelgė į kai kuriuos streikininkų reikalavimus – surengė fiktyvius Seimo rinkimus, padidino kai kurių produktų supirkimo kainas.

Suvalkijos valstiečių streikas – vienas ryškesnių klasių kovos Lietuvoje epizodų, bylojantis, kad kapitalistinės valstybė visada gina tik valdančiosios kapitalo klasės interesus.

SLF Infocentras

www.slfrontas.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas