Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Seirijų seniūnija

Aistė Savenkovaitė, VU Geografijos ir kraštotvarkos katedra

2012 08 30

Seirijų herbas

Apie Seirijų seniūniją

Lietuvos seniūnijos – smulkiausias dabartinis Lietuvos Respublikos administracinis – teritorinis vienetas, kuris įvestas dar 1994 metais. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 546 seniūnijos. Svarbu yra ištyrinėti visą šalies teritoriją, taip atskleidžiant kiekvienos teritorijos pliusus ir minusus, kuriuos vėliau įvertinus būtų lengviau ją įsisavinti ir išnaudoti privalumus. Šio darbo objektas – viena didžiausių Lazdijų rajono savivaldybės seniūnijų – Seirijų seniūnija.

Seirijų, seniūnijos centro, pavadinimas yra kilęs nuo Seirijo ežero. Pastarąjį vandenvardį vieni kalbotyrininkai kildina iš senovės indų kalbos žodžio sira (griovys, srovė, srautas). Kiti mano, kad tai jotvingių kalbos žodis serja (tekantis daiktas arba upė). Tačiau ir vieni ir kiti sutinka, kad šis pavadinimas kilo nuo vandens telkinio, kurių visoje Seirijų seniūnijoje yra apstu.

Išpuoselėta Seirijų miestelio aplinka

Šis kraštas turi nemažai perspektyvų dėl savo ypatingai geros geografinės padėties. Seniūnijos centras įsikūręs pusiaukelėje tarp Alytaus ir Lazdijų. Taip pat netoli didesni miestai – Simnas ir Druskininkai. Taipogi, ši seniūnija stebina nuostabia savo gamta – milžiniškais šimtamečiais miškais ir poilsiautojus traukte traukiančia gausybe didesnių ar mažesnių ežerų. Didelį įspūdį palieka Seirijų miestelio tvarkingumas ir išpuoselėta aplinka.

Visa Seirijų seniūnija, seniūnijos centras Seirijai, kuris 2011 metais paminėjo savo 500 metų jubiliejų, ir Seirijų bendruomenės komitetas, matyti, stengiasi veikti, jungti žmones, gyvinti miestelius ir kaimus.

„Tegul niekada niekas nežeidžia

Dzūko laimės, motulės širdies,

Tegul dygsta, bujoja ir skleidžias

Tik gražiausi žiedai ateities.“ (Ištrauka iš Seirijų miestelio himno)

Seirijų seniūnijos teritorija

Lazdijų rajono seniūnijos

Seirijų seniūnija yra įsikūrusi Lietuvos pietiniame krašte, Alytaus apskrityje, Lazdijų rajono savivaldybėje. Šiam rajonui, be Seirijų seniūnijos priklauso dar 13 seniūnijų: Lazdijų miesto, Veisiejų miesto, Būdviečio, Kapčiamiesčio, Krosnos, Kučiūnų, Lazdijų, Teizų, Veisiejų, Noragėlių, Šeštokų, Šlavantų ir Šventežerio.

Seirijų seniūnija ribojasi su Lazdijų rajono Veisiejų, Šlavantų, Teizų ir Noragėlių seniūnijomis. Taip pat seniūnijos „kaimynės“ yra kitų rajonų seniūnijos – Leipalingio ir Miroslavo seniūnijos

Seirijų seniūnija ir ypatingai Seirijų miestelis yra ypač geroje strateginėje vietovėje. Iš visų keturių pusių jį supa didesni miestai, t. y. Alytus (24 km), Lazdijai (20 km), Druskininkai (32 km) ir Simnas (20 km.). (http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/).

Lazdijų rajonas yra ypatingoje vietoje dėl to, kad ribojasi su dvejomis Lietuvos kaimynėmis ir turi sieną su Lenkija ir Baltarusija. Tai labai palanku verslui, o ir turistų iš šių šalių Dzūkijos kraštas sulaukia nemažai. Prie valstybių ribų yra nemažai pasienių postų, kuriuose dirba ir dalis Seirijų seniūnijos gyventojų.

Pietų Lietuvos žemėlapis

Seniūnijos teritoriją kerta 81 km svarbesnių kelių, iš jų asfaltuota 57 km. Iš rytų į vakarus eina valstybinės reikšmės kelias Nr.132, vedantis iš Vilniaus per Alytų į rajono centrą Lazdijus ir toliau per Lenkiją į Vakarų Europą. (www.seirijai.projektas.lt).

Seirijų seniūnijai priklauso 1 miestelis – seniūnijos centras – Seirijai ir 32 kaimai: Akuočiai, Bagdononys, Baraučiškė, Barčiūnai, Bestraigiškė, Buckūnai, Bukaučiai, Cibūliai, Cijūniškė, Gervėnai, Graužai, Jonkoškė, Kudrėnėliai, Lapšius, Linksmoji, Meteliai, Miesto Kolonija, Mockonys, Nakrūniškė, Okta, Paročkė, Paserninkai, Pošnia, Raganiškė, Ročkiai, Rusonys, Statiškė, Straigiškė, Šilaičiai, Vaickūniškė, Vainiūnai ir Žagariai.

Seirijų miestelis – nėra vienintelis seniūnijos gyvavimo židinys. Tarsi antrasis seniūnijos centras – Meteliai. Šis kaimas nestokoja saviveiklos, renginių, projektų.

Seirijų seniūnijos plotas yra 11564 ha. Ji yra viena didžiausių Lazdijų rajono seniūnijų. 2003 m. sausio 1d. joje gyveno 2602 žmonės.

Seniūnijos gamtinės sąlygos

Šis Dzūkijos kraštas turtingas miškais, žmones traukia gausybe ežerų. Valstybiniai miškai užima 1664 ha, ežerai – net 1939 ha. Seniūnijos teritorijoje yra net 14 ežerų. Didžiausi iš jų – trečiasis pagal dydį Lietuvoje Dusia (2317 ha), Metelys (1298,2 ha), Seirijis (508,3 ha), Sagavas (75 ha), Gailiekas (41 ha), Senkutis (32 ha) ir kt. Dalis ežerų šiuo metu jau yra užpelkėję. Apstu šiame krašte šaltinių, mažų upelių, kurie yra pagrindiniai ežerų maitintojai. Šios seniūnijos reljefas – labai kalvotas. Važiuojant automobiliu nepratusiems tai gali būti nemenkas sveikatos išbandymas. Didelės kalvos bei stačiašlaitės kalvelės – tai prieš 10 000 metų iš Skandinavijos atslinkusių ledynų paliktų galinių morenų rezultatas. Aukščiausia vieta prie Trako miško rytinio pakraščio – kalva, esanti 190,3 m virš jūros lygio. Didžiausi seniūnijos gamtos turtai yra minėti ežerai, juose gyvenančios ir besiveisiančios žuvys bei, žinoma, miškai, pilni uogų, grybų, medžiojamų žvėrių.  Kai kur kasamos statybinės medžiagos – smėlis, žvyras, molis, prie Metelių aptikti gėlavandenių klinčių klodai. (www.seirijai.projektas.lt).

Metelių regioninio parko kraštovaizdis

Didesnę seniūnijos šiaurės dalį užima valstybės saugoma teritorija – Metelių regioninis parkas, kuris užima beveik 12 000 ha. Šis parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 dieną. Metelių regioninio parko paskirtis yra išsaugoti didžiuosius pietų Lietuvos ežerus (Dusia, Metelys, Obelija), jų apylinkes, kraštovaizdį, kultūros paveldo vertybes, savitą augaliją ir gyvūniją bei svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas. Saugant šią teritoriją siekiama atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus, vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse. Taip pat stengiamasi sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje ir vykdyti šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą. (www.meteliuparkas.lt).

Vakarinėje seniūnijos dalyje – Trako miškas. Tai botaninis draustinis, labai išraiškingas reljefo formomis. Čia vyrauja plačialapių ir mišriųjų miškų medynai, užregistruota per 430 aukštesniųjų augalų rūšių, 15 iš jų saugomos. Vienintelė mūsų šalyje bekočio ąžuolo radimvietė yra Trako centre, čia jis išplitęs didesniame nei 70 ha plote, pavieniai medžiai siekia per 150 metų. (http://sites.google.com/site/zagariukaimas/).

Seirijų miestelio pradžia ir laikotarpis iki Pirmojo pasaulinio karo

Jurgis Radvila I (1480-1541)

1511 m. vasario 9 d. karalius Zigmantas senasis didikui Jurgiui Radvilai užrašė Merkinės valdose esančias 78 žmonių tarnybas. Tuo pasinaudodamas Jurgis Radvila į Šiaurę nuo Seirijų ežero įkūrė Seirijų dvarą. Prie dvaro ėmė kurtis miestelis, o 1537 m. Radvilos rūpesčiu buvo pastatyta katalikiška bažnyčia. 1541 m., po Jurgio Radvilos mirties, Seirijų savininku tapo jo sūnus Mikalojus Radvila. 1547–1559 m. šiame krašte buvo vykdoma žemės reforma. Žemė buvo sumatuota į valakinius sklypus, nustatytos kaimų ribos. Tuo metu atsirado kaimai: Gervėnai, Ginčionys, Lapšiai, Noragėliai, Seiliūnai, Žagariai, Ročkiai, Paserninkai, Vainiūnai, Kudrenėliai, Berčiūnai, Paseirė, Rusonys, Žvikeliai, Straigiškė.

Patys Radvilai Seirijuose negyveno, laikydavo vietininkus, tik atvažiuodavo retkarčiais, ir yra išlikę išduotų raštų Seirijuose. Kaip atrodė Seirijų dvaras ir miestelis Radvilų laikais, nežinoma, nes iš tų laikų nėra išlikę nei dvaro inventorių, nei dvaro ar miestelio aprašymų.

Iš kartos į kartą Seirijų apylinkės tapo paveldimos ar perrašomos santuokų metu. Vėliau, apie 1688 m., Varšuvos seimas pripažino Seirijus paveldima nuosavybe Prūsijos elektoriui. Seirijai tapo tarsi paveldima sala Lenkijos – Lietuvos valstybėje. Į Seirijų valdas buvo siunčiami vokiečiai amatininkai. Jie buvo apgyvendinami šalia Seirijų dvaro prie kelio, einančio iš senojo dvaro sodybos per Gervėnus, Ginčionis, Noragėlius, Vosbūčius į Nemunaitį. Atsiradusi gatvė buvo vadinama vokiečių gatve. Kolonistai vokiečiai buvo apgyvendinami ir kaimų apleistose sodybose. Šitaip vokiečių atsirado Gervėnų, Meiliūnų, Avižienių ir kituose kaimuose. Dauguma šių kolonistų buvo amatininkai ir tik nedaugelis vertėsi žemės ūkiu. Šių kolonistų palikuonys išgyveno iki 1940 m., kada juos vėl pasiėmė į Vokietiją, o jų vieton iš Seinų atvežė lietuvius. Po karo kai kas iš tų vokiečių grįžo į Lietuvą ir apsigyveno savo išlikusiose sodybose (Petrauskas, 1993).

Lietuvos ir Lenkijos valstybei vis labiau smunkant , kaimyninės valstybės Rusija, Prūsija ir Austrija pradėjo prisijunginėti  prie savo valstybių kai kurias sritis, tai yra dalintis tarp savęs Lietuvos ir Lenkijos valstybę. Tokie pasidalijimai vyko 1772 ir 1793 metais. 1795 m. įvykęs trečiasis Lietuvos – Lenkijos padalijimas visą Užnemunę atidavė Prūsijos valdžion. Tuo pačiu ir Seirijai atsidūrė šeimininkų Prūsijos elektorių valstybės sudėtyje. Nuo tada prūsai pradėjo įvedinėti savo įstatymus ir tvarką. 1797 m. buvo sukurta Seirijų ekonomija. Į jos sudėtį įėjo 9 dvarai: Seirijai, Burniūnai, Straigiškė, Obelija, Dzirmiškė, Kibyšiai, Remeikiai, Zebrėnai, Krikštonys. Šiems dvarams atitinkamai priklausė aplinkiniai kaimai. Dar Seirijų ekonimija turėjo senovės pašto laukus Krikštonyse, apleistus laukus Paliepyje, Žilvioje ir Piliakalnyje bei Bestraigiškės kolionija (Petrauskas, 1993).

1752 m. iš Gumbinės pro Sirijus į Gardiną keliavo Šlemiuleris, kuris gana aiškiai aprašė savo kelionės įspūdžius. Šiame aprašyme Seirijams buvo skirtas gana didelis ir išsamus skyrius:

„Seirijų mieste gyvena žydai, vokiečiai ir lenkai. Mieste yra 100 medinių namų, dvi bažnyčios: viena katalikų, kita evangelikų reformatų, abidvi medinės ir begriūvančios. Žydų sinagoga irgi medinė, bet graži: ją rugsėjo 2 d. apžiūrėjome. Matėme šešis ritinius jų šv. rašto (toros) nevienodo didumo puošnius. Žydai gyrėsi moką po 40 talerių už vieno parašymą. Žydų bendruomenės senesnieji daro teismą, kanalu vadinamą, kuris visas pasitaikančias žydų bylas sprendžia. Tačiau nuo šito teismo viešuose reikaluose šaukiamasi (apeliuojama) į dvarą, o dvasiniuose į Gardino kanalą. Dabartiniai Seirijų dvaro rūmai mediniai ir ne toje vietoje pastatyti, kurioje buvo senieji. Mums rodė senąjį kiemą, didingai, puošniais ąžuolais apžėlusį, tačiau tie ąžuolai baigiami iškirsti. Žydai moka mokestį, pagalve vadinamą. Gyventojai beveik visi katalikai, ir klebonas Vilniaus vyskupo klauso, nes Seirijai šio vyskupo jurisdikcijoje.“ (Pupienis, 1994).

Ne viskas tikslu šiame Šlemiulerio aprašyme. Pavyzdžiui, jis Seirijuose mato tik žydus, lenkus ir vokiečius, o lietuvių jam nėra. Iš tikrųjų Seirijuose buvo keli lenkai, keliolika šeimų vokiečių, o daugiausiai žydų ir lietuvių. Kaip įprasta Lenkijoje, kiekviena vietovė, kurioje gyvena 10, 15 ar 20 žydų šeimų, vadinama miestu. Taip nutiko ir su Seirijais, nors jų vaizdas buvo daugiau kaimiškas.

1799–1800 m. Prūsijos statistiniame leidinyje pateikiamos tokios žinios apie Sirijus:

– Seirijai. Karališkas miestas. Yra 5 gatvės, 216 namų (16 valdiškų, 10 dvaro, 2 bažnyčios). 217 valakų 19 margų 44 rykštės ariamos žemės ir ežerų, 1 miškas (5 valakai), 16 smuklių su 66 bravarais ir 9 degtinės varyklomis, 12 šulinių, 1 malūnas ąžuolo žievei malti, 1 plytinė.

– Pastatai: 213 namų dengti skiedromis ir 3 namai dengti čerpėmis, 15 tuščių sklypų su pristatymais, 110 jaujų.

– Gyventojų: 1114 vyrų ir moterų (281 šeimininkai ir 274 šeimininkės, 87+141 sūnus, 108+129 dukros, 30 samdinių, 14 bernų, 54 mergos). Iš jų 109 žydai, 2 dvasininkai, 1 vienuolis, 14 pirklių, 68 amatininkai, 1 policininkas.

– Gaisrininkų įrankiai: 2 mediniai švirkštai, 202 kopėčios, 216 odinių kibirų, 3 kubilai su vandeniu.

Prieškariniu laikotarpiu pro miestelį einantys keliai Seirijus ir aplinkinius kaimus darė judrius, gyvus. Iki karo daugelis ūkininkų jau buvo prasigyvenę, ėmę leisti savo vaikus mokytis į Seinų kunigų seminariją ar į Suvalkų gimnaziją. Atsirado vietos inteligentų, kurie pradėjo rūpintis gimtųjų Seirijų bei apylinkių švietimu.

1447 m. Lietuvoje įsigalėjusi baudžiava slėgė žmones ir Radvilų dvaruose. Nepaisant to, kad su sukilėliais buvo žiauriai susidorojama, laisvė žmonių širdyse 1861 m. nugalėjo ir Lietuvoje šiais metais baudžiava buvo panaikinta. Tačiau Užnemunės tai nepalietė, nes ji tuomet priklausė Lenkijos karalystei. 1863 m. sausio mėnesį Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos caro valdžią. Dvarininkai norėjo, kad būtų atstatyta Lenkijos valstybė, o valstiečiai norėjo, kad būtų panaikinta baudžiava ir duotų jiems žemę be jokių išpirkų. Šis sukilimas palietė ir Seirijus bei jų apylinkes, čia kryžiavosi sukilėlių ir caro bendruomenės keliai. Įvyko daug susirėmimų. Sukilėliai buvo prastai ginkluoti, mažai pasiruošę kovai prieš galingą caro kariuomenę. Nemažai valstiečių žuvo, kiti buvo išsklaidyti, patraukti į baudžiamąją atsakomybę, nuteisti kalėjimui arba ištremti į Sibirą. Lietuviams buvo uždrausta spauda, suvaržytas religinis gyvenimas, ištremtųjų vietoje apgyvendinti rusai kolonistai.

Seniūnija tarpukario laikotarpiu

Kai visas Dzūkijos kraštas buvo bepradedąs atsigauti ir gyventi geriau, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Iš Seirijų parapijos į karą buvo paimti 162 vyrai. 1914 m. vokiečiai užėmė Seirijus. Vėliau įsiveržę Rusijos kariai nusiaubė Seirijus, sudegino aplinkinius dvarus. Buvo išvaryti visi miestelio žydai ir dauguma kitų gyventojų, kurie grįžo namo tik praslinkus frontui.

1918 m. lapkričio mėnesį žlugo vokiečių valdžia. Seirijuose įkurta valsčiaus taryba, kurią sudarė apylinkės daktaras, vaistininkas, mokytojas, kunigas, studentas ir keli ūkininkai. Buvo sukurtas Seirijų valsčius, kuris įėjo į Alytaus apskričių sudėtį. Pirmuoju valsčiaus viršaičiu buvo Vincas Petrauskas (Petrauskas, 1993).

1919 m. Seirijuose pastatoma pirmoji lentpjūvė, kuri vėliau išaugo į medžio apdirbimo įmonę. Dabartinio seniūnijos centro vidury įsteigiama ŽŪ mašinų gamykla. Miestelyje buvo 3 malūnai (dar po keletą jų buvo aplinkiniuose kaimuose), dvi vilnų karšyklos ir verpykla. 1926 m. pradėjo veikti Seirijų amatų mokykla, kuri buvo pirmoji amatų mokykla visoje Lietuvoje. Ši mokykla veikė iki 1938 m., kai buvo perkelta į Alytų.

Tarpukariu Seirijuose buvo pradžios mokykla (6 skyriai), žydų mokykla, katalikų bažnyčia ir evangelikų bažnyčia (kirchė), dvi žydų sinagogos, žydų salė, parapijos salė, vaistinė, du gydytojai ir dantistė, kelios kepyklos (duonos, pyragų, barankų). Miestelyje buvo biblioteka, o mokyklos turėjo savo bibliotekas, veikė paštas. Ypač gyvas buvo visuomeninis gyvenimas. Į Seirijus ateidavo daug laikraščių, žurnalų, važinėdavo netgi keli autobusai: Kaunas – Lazdijai, Kaunas – Kapčiamiestis. Seirijus su Simnu, Lazdijais, Kalėdiškiu, Leipalingiu ir Alytum jungė geri keliai – plentai.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vokiečiai jau pirmą dieną subombardavo seniūnijos centrą. Gaisre žuvo visas miestelio vidurys su restoranais, kepyklomis, krautuvėmis, žydų sinagogomis ir žydų namais. Sudegė ir katalikų bažnyčios klebonija bei visi ūkio pastatai, parapijos salė, valsčiaus įstaigos namas, mašinų dirbtuvė, vaistinė. Vokiečiai greitai įvedė savo valdžią, uždėjo vietiniams prievoles. Už poros mėnesių sušaudė visus žydus. Seirijai buvo vos vos gyvuojantys, netekę daugumos savo gyventojų (Petrauskas, 1993).

Seniūnija pokario laikotarpiu

Namo pamatai, kuriame buvo kankinami Seirijų krašto žmonės 1944-1954 m.

Kai karas buvo gana toli nuo Lietuvos, Seirijuose gyvenimas buvo palyginti ramus. Čia nebuvo didelių vokiečių valdžios apsireiškimų, bet jau vien vokiškoji okupacija slogiai veikė žmones. Ir štai 1944 m. pavasarį vėl ėmė girdėtis patrankų gaudesys, matėsi skraidantys lėktuvai, kažkur rytuose vėl ėjo frontas, žmonės ėmė nerimauti. Vokiečiai traukėsi ir liepos mėnesį frontas sustojo ant Nemuno kranto, kur išsilaikė beveik mėnesį. Vėl žygiavo į Seirijus armija išlaisvintojų. Vėliau fronto linija persikėlė daugiau į Suvalkiją. Patys Seirijai nuo šio grįžtančio fronto beveik nenukentėjo, tik dalis išsigandusių žmonių ėmė trauktis į Vakarus. Kas liko vietoje, išsigandę ėmė slapstytis, nebūdami tikri dėl savo ateities. Vietiniai leistis į kovas patys šįkart nesiryžo, išgąsdinti neseniai įvykusio susidorojimo su žydais. Kas žino, gal dėl to ir nukentėjo menkiausiai. Apie prievarta pokariu ištremtus šios seniūnijos gyventojus žinių nėra.

Praėjus karui visos Lietuvos laukė sunkesni metai. Tačiau vėliau prasidėjo atsigavimo metai. Lazdijai, Veisiejai, Simnas tapo rajonų centrais. Ten imta statyti ar atstatinėti pastatus, gyvinti miestus, o Seirijai buvo likę paprastu kaimu ir vis dar gulėjo griuvėsiuose. Dar po keliolikos metų, vienas kitas žmogus pradėjo ardytis senus griuvėsius ir statytis namus Seirijų pakraščiuose. Seirijų buvusioje aikštėje dar ilgai buvo likę seni griuvėsiai. Kiek vėliau toje aikštėje buvo pastatyti kultūros namai ir administracinis Seirijų pastatas. Eilę metų miestelis buvo neasfaltuotas. Kai galiausiai tai buvo padaryta – buvo perstatyta ir pieninė, pristatytas mokyklos priestatas, įsteigta parduotuvė kartu su valgykla. Kaip anksčiau buvo priimta, pastatytas ir namas mokytojams, apylinkės Tarybos rūmai. Netgi buvo įsteigta ambulatorija, ligoninė, kuri veikė klebonijoje ir dar viename pastate šalimai. Naujai pradėjo veikti paštas Po karo, galima sakyti, išliko tik karšykla su verpykla.

Autobusų stotelė Seirijuose

Kelis metus po karo per Seirijus nevažiavo joks autobusas. Jei kam reikėdavo nuvažiuoti į Lazdijus, eidavo už miestelio prie Leipalingio plentelio ir ten laukdavo. Jeigu koks sunkvežimis nuveždavo – tai gerai, o jei ne – tai pralaukęs kelias valandas žmogus be nieko grįždavo namo.

Pradėjus važinėti autobusams, stotis buvo Seinų ir Vytauto gatvių susikirtime. Vėliau pastatė stotelę miesto aikštėje, prieš bažnyčią. Pradėjus statyti kultūros namus, stotis buvo perkelta į Metelių gatvę (Petrauskas, 1993).

Seirijų simbolika

1869 m. įsteigus Seirijų valsčių, o iš aplinkinių kaimų įsteigus ir II-ąjį Seirijų valsčių imta galvoti apie miestelio ženklą. Buvo prisimintas 1847 metais sugalvotas miesto herbas. Ženklas buvo pasiųstas patvirtinti ir prašyta leisti vartoti.

Seirijų miestelio vėliava

Herbas vaizdavo raudoname dugne Merkurijaus lazdelę dviem sparneliais viršuje ir dviem žalčiais apvyniotą. Sparneliai su lazdele aukso, o žalčiai baltos spalvos. Šis ženklas nesulaukė patvirtinimo, bet išliko iki mūsų laikų Varšuvos archyvuose. 1944 metais tas archyvas buvo sugriautas ir nežinia, ar kas iš saugomų dokumentų ten išliko.

Atgavus nepriklausomybę, Seirijai vėl pabandė užsiregistruoti savo herbą. Pasirodė – juo jau naudojasi pasieniečiai, todėl seirijokams teko jo atsisakyti. Buvo renkamas naujas herbas. Dabartinis jau yra patvirtintas ir oficialus Seirijų miestelio ženklas. Tokiu pat ženklu papuošta ir miestelio vėliava. Toteminis gyvūnas šiuo atveju – vėžlys, nes Seirijų apylinkėse veisiasi į Raudonąją knygą įrašyta saugoma balinių vėžlių rūšis.

Įmonių, veikusių iki 1990 m., transformacija ir naujų įmonių kūrimasis

XIX a. pradžia Seirijams buvo reikšminga dėl miestelio augimo, amatų plitimo, kurį ypač skatino teritorijoje gausiai gyvenanti žydų tauta. Buvo vystoma audimo pramonė, prekyba, dirbo kalviai, mūrininkai, kailiadirbiai, dailidės, siuvėjai ir kiti amatininkai (Endrijaitis, 2002).

Buvęs Seirijų pieno surinkimo punktas

Iki 1990 m. Seirijų seniūnijoje (buvusioje Seirijų apylinkėje) veikė 2 kolūkiai: „Vainiūnų“ kolūkis bei „Vienybės“ kolūkis Seirijuose. 1972 m. apylinkės plotas buvo 84,38 km2. Ji, kaip ir dabar, buvo vienas iš Lazdijų rajono administracinių – teritorinių vienetų. Žlugus TSRS prasidėjo kolūkių ir tarybinių ūkių likvidavimas: jie perorganizuoti į bendroves, o kolūkių turtai pradėti dalintis tarp kolūkiečių, dažniausiai didžioji dalis atitekdavo jų pirmininkams.

Metelių žuvininkystės tarybinis ūkis, buvęs valstybine įmone, taip pat buvo likviduotas. Dabar Meteliai dar kartais tarp vietinių žmonių vadinami „žvejų kaimeliu“. Įsikūrę tarp dviejų didžiausių seniūnijos ežerų – Dusios ir Metelio – jie tiekia šviežiai sugautą žuvį ne tik gyventojams, bet ir atvykstantiems poilsiautojams, kurie gali nusipirkti ungurių, lydekų, lynų, stintų ir t.t. iš veikiančių ŽŪB „Neptūnas“ ir ŽŪB „Metelys“. Vietiniai žvejai prisimena didžiausias sugautas lydekas, svėrusias 14-17 kg.

Viešbutis-kavinė "Seira"

Veikęs buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas teikė siuvimo, laikrodžių taisymo, mezgimo, fotografavimo ir kt. paslaugas. Įstaiga buvo įsikūrusi dabartinio viešbučio „Seira“ pastate. Viešbutis priklauso UAB „Pandora“ įmonių tinklui, teikiančiam ne tik apgyvendinimo, bet ir kitas paslaugas. Tai vienintelis viešbutis-kavinė seniūnijoje. 2005 m. viešbutis buvo apdovanotas už gražiausiai tvarkomą įmonės aplinką.

Mažėjant gyventojų seniūnijoje tokios įstaigos kaip knygynas, pieninė, valgykla ir Taupomoji kasa buvo uždarytos. Apie jų buvimą dabar mena tik išlikę seni nebenaudojami pastatai, o norėdami įsigyti knygų gyventojai turi važiuoti į kaimyninius miestus – Alytų arba Lazdijus.

Seirijų seniūnijos pastatas

Iki 1990 m. veikusi vaistinė ir paštas tebedirba iki šiol. Paštas įsikūręs Lazdijų rajono Seirijų seniūno pastate, ant kurio sienos kabo 2009 m. gautas įvertinimas už gražiausiai sutvarkytą gyvenamą vietovę.

Buvusiame kolūkio administracijos ir kultūros namų pastate Seirijuose vienoje pusėje veikia tik laisvalaikio salė, kurioje rengiamos diskotekos jaunimui. Kitoje pusėje ant tuščio lango kabo užrašas „Išnuomojama“, tačiau norinčių išsinuomoti didelę erdvę neatsiranda. Sovietiniais metais veikusios pirties pastatas ilgą laiką buvo apleistas ir netgi vadinamas „Degėsių kvartalu“, tačiau dabar jame įkurtas socialinių paslaugų centras „Šilas“. Jame be įvairių teikiamų socialinių paslaugų renkasi ir Anoniminių alkoholikų klubas, įrengta sporto salė su treniruokliais, biliardo, teniso stalais.

Laidojimo namai Seirijuose

Viena didžiausių bendrovių, įsikūrusių po 1990 m., jau minėta UAB „Pandora“. Be viešbučio jai priklauso parduotuvė „Ramunė“, užsiimanti maisto prekių mažmenine prekyba, bei laidojimo namai, teikiantys šarvojimo salės nuomos, gedulingų pietų ruošimo ir kitas pagal situaciją reikalingas paslaugas.

Pačiuose Seirijuose iš viso dirba 4 parduotuvės: be jau minėtosios dar veikia statybinėmis, ūkinėmis, kanceliarinėmis ir kt. prekėmis prekiaujanti parduotuvė „Tik čia“; maisto prekių savitarnos parduotuvė „Vilgitra“ bei gėlių parduotuvė „Pošnelė“, prekiaujanti ne tik skintomis ir vazoninėmis gėlėmis ar proginėmis puokštėmis, bet ir suvenyrais, šventinėmis prekėmis, laidojimo reikmenimis. Dar viena didesnė parduotuvė yra Meteliuose, o likusiuose kaimuose yra tik keletas nedideliu „krautuvėlių“.

Seirijų turgavietė

Savo paslaugas seniūnijos gyventojams teikia 2 kirpyklos ir J. Alensko individuali veterinarijos įmonė. Savaitgaliais vietinius gyventojus sutraukia Seirijuose veikiantis turgus, kuriame prekiaujama ne tik maisto prekėmis, bet ir smulkiais buities reikmenimis, dėvėtais drabužiais.

Nuo 1985 m. veikia Seirijų girininkija, anksčiau buvusi valstybinė įstaiga. Dar nuo XIX a. išlikęs Staciškės girininkijos pastatas – seniausias statinys Lazdijų rajone (Endrijaitis, 2002). Taip pat seniūnijoje veikia UAB „Loginta“, atliekanti miško tvarkymo darbus; betono gaminių įmonė taip pat karšianti vilnas ir gaminanti verpalus.

Viešoji įstaiga "Seirijų žirgai"

Vienas iš seniūniją garsinančių ir populiarinančių objektų – žirgynas Seirijuose. Jis priklauso VšĮ „Seirijų žirgai“ ir užsiima trakėnų veislės konkūrinių žirgų veisimu ir auginimu. Čia galima ne tik pasigrožėti žirgais, bet ir pajodinėti jais paties žirgyno teritorijoje ar aplinkiniuose laukuose ir paežerėse; vedamos pamokos norintiems išmokti jodinėti. Žirgyne taip pat treniruojasi sportininkai, besiruošdami žirgų varžyboms.

Sociokultūrinė infrastruktūra

Seirijų miestelis gali būti puikus pavyzdys kaip dar nuo XVIII a. pradžios tarpusavyje sutarė ir darniai gyveno ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės: lenkai, vokiečiai, žydai. Iki šiol išlikusios ir prižiūrimos jų atskiros kapinės, o Seirijuose tebegyvena vokiškai kalbančių gyventojų (Endrijaitis, 2002).

Iki XIX a. pabaigos Seirijai buvo valsčiaus centras ir gyventojų skaičiumi bei veikiančiomis įstaigomis (kurių dauguma priklausė žydams) miestelis prilygo Lazdijams. 1889 m. duomenimis, vien Seirijuose gyveno daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų, o kur dar aplinkiniai kaimai, priklausantys dabartinei seniūnijos teritorijai. Antrojo pasaulinio karo metais vietiniai žydai buvo sušaudyti ir iki 1993 m. miestelyje gyveno tik 1093 gyventojai (Endrijaitis, 2002).

Seirijų kultūros namai ir biblioteka

Iš viso 2001 m. duomenimis Seirijų seniūnijoje gyveno 2718 gyventojų, iš jų 1512 moterų, 1206 vyrai. Seniūnijoje daugiausia vidutinio amžiaus gyventojų. Pastebimos vaikų skaičiaus mažėjimo ir pagyvenusių žmonių daugėjimo tendencijos.

Seirijų krašto kultūrines tradicijas puoselėja ne tik kaimo bendruomenė, apie kurios veiklą plačiau bus kalbama tolesniame skyriuje, bet ir vietos valdžia, kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojai. Miestelyje veikia biblioteka, kurioje ne tik keičiamos knygos gyventojams, bet ir ruošiami knygų aptarimai, susitikimai su jų autoriais, vietiniais literatais. Bibliotekos filialai taip pat yra Meteliuose bei Vainiūnuose. Pavasarį miestelio žmonės rengia švaros dienas, valo ir puošia savo sodybas, o gražiausias ir tvarkingiausias seniūnė premijuoja. Veikiančiuose Seirijų kultūros namuose vyksta įvairūs renginiai gyventojams, savaitgaliais jaunimui organizuojamos diskotekos.

Seirijų parapijos bažnyčia

Seirijų miestelio centre stovi viena seniausių rajono bažnyčių – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Ji priklauso vienai iš dviejų seniūnijos parapijų, kitos parapijos centras Meteliuose.

Seirijų bendruomenės veikla

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu 2001 m. birželio 1 d. Lazdijų rajono savivaldybėje Seirijų seniūnijoje įregistruotas Seirijų bendruomenės komitetas. Seirijų bendruomenė įkurta Č. Šmulkštienės, L. Sakalauskienės, D. Amšiejienės iniciatyva ir jungia apie 3000 Seirijų seniūnijos gyventojų. Miestelyje gyvena virš tūkstančio gyventojų. Bendruomenės komiteto veikloje dalyvauja visų įstaigų ir organizacijų vadovai, du kunigai, mokytojai, gatvių ir kaimų seniūnai, verslininkai, valdžios atstovai, policininkai, jaunimas ir t.t. – iš viso 36 komiteto nariai. Bendruomenė aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Per pastaruosius 4 m. buvo parašyta 16 projektų. Iš šių lėšų Seirijų miestelyje buvo nuveikta nemažai darbų – išgražintas ir sutvarkytas miestelis, įtvirtintas Seirijų miestelio herbas ir vėliava, įsigyta kilnojamoji lauko scena, įkurtas skulptūrų parkas, socialinių paslaugų centras, atgaivinta kultūrinė veikla.

Socialinių paslaugų centras "Šilas"

Laimėto projekto, inicijuoto pačios bendruomenės ir seniūnės, dėka įkurtas Seirijų bendruomenės socialinių paslaugų centras „Šilas“. Jis skirtas visoms socialinėms grupėms: vienišiems nusenusiems asmenims, neįgaliesiems, socialinės rizikos šeimoms, daugiavaikėms šeimoms, šeimoms, auginančioms neįgaliuosius vaikus ir t.t. Už laimėtus pinigus buvo suremontuotos patalpos, įsigyti baldai. Šis centras savo veiklą pradėjo 2005 m. sausio 10 dieną. Jame veikia „Švaros“ ir „Vaikų dienos“ centrai, vedamos paskaitos ūkininkams ir ne tik, vyksta aerobikos užsiėmimai. Šiame centre dirba du socialiniai darbuotojai.

„Švaros“ centre veikia pirtis, skalbykla – džiovykla, užimtumo kambariai. Neįgalieji su psichine negalia gali naudotis čia teikiamomis paslaugomis. Šia veikla siekiama mažinti socialinę atskirtį, padėti integruotis neįgaliesiems į visuomenę

„Vaikų dienos“ centre yra sukurta jauki aplinka, primenanti namų šilumą, kurios dauguma neturi savo namuose. Šiame centre taip pat siekiama veiklą orientuoti šiomis kryptimis: užimtumo (stalo žaidimų, diskusijų, tradicinių švenčių šventimo ir pan.), meninės raiškos ugdymo (piešinių konkursų, viktorinų), informacinės visuomenės piliečio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendravimo ir kitų socialinių įgūdžių lavinimo. Stengiamasi, kad vaikai su negalia bei vaikai iš socialinės rizikos šeimų jaustų kuo mažesnę atskirtį.

Lietuvos tūkstantmečio skulptūra

Aktyvių bendruomenės narių dėka pavyko laimėti daugelį rengtų projektų, kuriais laimima daugiau pinigų nei seniūnijos gerovei skiria valstybė. Tai viena pagrindinių priežasčių, skatinančių ir tolesnį kaimo bendruomenės aktyvumą bei naujų projektų rengimą. Per projektinę veiklą bendruomenė prisideda prie sociokultūrinio regiono vystymo.

Nors kaimo bendruomenė dar nedalyvauja „Leader“ programoje bei kituose europiniuose projektuose, ji yra Vietinės veiklos grupės (VVG) narė. VVG – tai savanoriška privačių, visuomeninių, valstybinių ir vietos valdžios organizacijų asociacija. Jos tikslas – efektyviai panaudoti ES skiriamą paramą stiprinant kaimiškų vietovių plėtrą. seniūnės teigimu, nedalyvavimas „Leader“ programoje – tai tik laikinas dalykas, nes seniūniją norima įtraukti į šios programos veiklą, tačiau tam reikia laiko. „Leader“ – tai veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys. Programa skirta plėsti vietos iniciatyvas ir įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystę, ji siekia padėti kaimo gyventojams kelti jų gyvenamosios vietovės gyvenimo kokybę bei ekonominę gerovę įgyvendinant integruotas kaimo plėtros strategijas (Kas yra „Leader“, 2006). Prisidėjusi prie „Leader“ programos Seirijų kaimo bendruomenė sutelktų gyventojus ir galėtų ugdyti jų gebėjimus veikti kartu. Pradžia jau padaryta dalyvaujant VVG veikloje, todėl tikimasi, kad greitu metu Seirijų kaimo bendruomenė prisijungs prie „Leader“ programos.

Socialinės seniūnijos problemos

Sutvarkyta Seirijų aplinka

Socialinės Seirijų seniūnijos problemos nedaug kuo skiriasi nuo problemų kitose Lietuvos seniūnijose. Viena pagrindinių problemų – gyventojų užimtumo žemės ūkyje mažėjimas. Nors tai vis dar yra pagrindinė seniūnijos gyventojų ekonominė veikla, būti ekonomiškai aktyvesniems gyventojams trukdo mažos pajamos ir dėl jų atsirandanti priklausomybė nuo socialinių išmokų, menkos užimtumo įvairinimo galimybės.

Seniūnijoje aukštas nedarbo lygis, tačiau kai kurių darbuotojų Seirijuose labai trūksta, pvz.: dauguma mokytojų, dirbančių Seirijų gimnazijoje, važinėja dirbti iš aplinkinių miestų (Alytaus, Lazdijų). Dėl sumažėjusio mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus panaikinus mokyklas gretimuose kaimuose ir palikus tik vieną gimnaziją Seirijuose bei pagrindinę mokyklą Meteliuose pasunkėjo mokinių dalia. Į mokyklą juos atveža mokykliniai autobusai, tačiau kadangi tenka surinkinėti moksleivius iš visų aplinkinių kaimų, kai kuries vaikams tenka keltis labai anksti ir važiuoti ilgus atstumus tarp kaimų. Grįžimas namo jau yra pačių mokinių reikalas, susijęs su dar viena Seirijų problema – transporto išvystymu.

Nors Seirijai yra netoli nuo 4 didesnių miestų (Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Simno), tačiau daugelis miestelio gyventojų susisiekimo problemą įvardija kaip vieną iš svarbiausių. Tarpmiestiniai autobusai kursuoja retai, o kartais visai nevažiuoja nustatytu laiku, o tai sukelia problemų ne tik iš mokyklų grįžtantiems mokiniams ar vietiniams gyventojams, bet ir į miestelį atvykusiems svečiams.

Kaip ir daugelyje kaimų susirūpinimą kelia sudėtinga gyventojų demografinė padėtis: daugėja vyresnių nei 60 m. gyventojų, o jaunimo sparčiai mažėja. Tiesa, atsiranda modernaus ir pelningo ūkininkavimo pavyzdžių, tačiau jaunimo požiūris į ūkininkavimą yra skeptiškas, nes yra daug kitų patrauklių, savirealizacijai tinkamų ne kaimo aplinkoje galimybių. Gyventojų mažėjimą Seirijų seniūnijoje lemia mažas gimstamumas, jaunų 20-29 m. kaimo gyventojų migracija iš kaimo. Šiuo metu migracija vyksta ne tiek į didžiuosius miestus, kiek į užsienį. Dažni atvejai, kai užsienyje įsitvirtinus vienam kaimo gyventojui, vėliau paskui jį išvyksta visi darbingi tos šeimos nariai. Pastebimas ir toks migravimo kelias: iš kaimo vykstama studijuoti į miestuose esančias aukštąsias mokyklas (apie 65% seniūnijos abiturientų kasmet įstoja į aukštąsias mokyklas), jas pabaigus – į užsienį, o į gimtuosius Seirijus jau nebegrįžtama.

Su kaimams būdingu žemu gyventojų išsilavinimo lygiu Seirijų seniūnija stengiasi susitvarkyti sudarydama geresnes sąlygas mokinių užimtumui, saviraiškai ir socializacijai (socialinių paslaugų centras „Šilas“), skiriama nemažai dėmesio suaugusiųjų švietimui, daug dėmesio skiriama vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių švietimo paslaugų organizavimui, kultūrinės veiklos organizavimui.

Aktuali seniūnijoje ir ekologinė problema – gėlo vandens trūkumas. Daugumoje gyvenviečių visiškai nėra valymo įrenginių, o esami vamzdynai nerenovuoti, dėl to gyventojams neretai dingsta vanduo. Buvo ketinama 2015 m. juos renovuoti, tačiau kol kas nežinoma, ar iš tikrųjų tai ir bus padaryta. Meteliai – vienintelė gyvenvietė, kurioje vamzdynai renovuoti. Gyvenvietė su 200 gyventojų priskiriama kaimams, ne miesteliams kaip Seirijai, todėl ir vamzdynų atnaujinimo darbai Meteliuose buvo vykdomi pagal kaimų plėtros programą.

Tarp seniūnijos gyventojų išlieka alkoholizmo problema, tačiau seniūnijos centre – Seirijuose – ji nėra didelė dėl seniūnės ir kaimo bendruomenės aktyvios veiklos ir pastangų išlaikyti miestelio gerovę. Dirbant seniūnei Č. Šmulkštienei Seirijuose susirūpinta miestelio švara ir tvarka, išspręsta buitinių atliekų problema. Uždarius normų neatitinkantį sąvartyną Miesto Kolonijos kaime, į seniūnija atgabenti konteineriai, kurių išvežimu rūpinasi atsakinga įmonė. Pagrindinėje Vytauto gatvėje įrengtos šiukšlių dėžės, alpinariumai, suoliukai poilsiui, visame miestelyje pasodinama daugybė gėlių ir medelių, kurie ne tik gražina kraštovaizdį, bet ir reikalauja nuolatinės priežiūros, tuo sukurdami keletą naujų darbo vietų Seirijuose (2009 m. artėjant 500 m. jubiliejui miestelyje pasodinta 400 tulpių).

Baigiamasis žodis

Taigi Seirijų, kaip seniūnijos centro, estetinis vaizdas kuria išties puikų įvaizdį apie bendrą seniūnijos vystymąsi. Sutvarkytos gatvės, prižiūrėti individualių namų kiemai – tik dalis atsakingo vietinės valdžios valdymo pasiekimų. Kiekvienas gėlėmis apsodintas darželis, kiekviena smulkmena rodo apie pastangas išlaikyti miestelį patrauklų ne tik svečiams, bet svarbiausia patiems gyventojams. Galima neabejojant teigti, jog kaip prižiūrimi Seirijai (visgi reprezentatyvinis seniūnijos miestelis), taip tvarkomasi ir su kitais seniūnijos kaimais, jų problemomis. Dėl to vienas svarbiausių teritorijos vystymosi privalumų būtų ne gražiai sutvarkyta aplinka, o seniūnės, seniūnaičių ir pačių gyventojų per laiką išugdyta savimonė, savitarpio supratimas ir pagalba skatinant seniūnijos plėtrą. Visa tai – gyventojų mentaliteto bruožai, kuriantys jaukią atmosferą, kuri iškart pajuntama atvykus į Seirijus. Juk tik bendromis pastangomis galima kurti seniūnijos gerovę, spręsti socialines, ekologines ir kitas problemas, organizuoti tolesnį infrastruktūros gerinimą.

Kultūrinio potencialo išsaugojimui reikšminga ne tik Seirijų seniūnija, bet ir kaimyninės teritorijos. Vien Lazdijų rajone gausu piliakalnių, kapinynų, senovės gyvenviečių liekanų, rodančių tuos laikus, kai čia dar gyveno karinga jotvingių gentis. Seirijų seniūnijos teritorijoje yra 3 net vietos, menančios 1863 m. sukilimą. Tai laukas ir kaimas, kuriuose vyko mūšis, bei miškas, kuriame palaidoti žuvę sukilėliai. Rajone išlikęs dvarų paveldas (7 dvarai įrašyti į išaiškinamų paveldo vertybių sąrašus), o bažnyčios pasižymi išlikusių dailės vertybių gausa. Seirijų seniūnija – viena iš nedaugelio rajono vietų, kuriose palaidoti 1918-1922 m. žuvę Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyviai. Seniūnijoje išlikę ir daugiau senųjų kapinių: lenkų, evangelikų – liuteronų, žydų, genocido aukų kapavietės seniūnijos Barauciškės kaime (Kultūros paveldas, 2010).

Tikimasi, kad seniūnija bei rajono savivaldybė skirs daugiau dėmesio turizmo infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, mat ne kiekvienas regionas gali pasigirti tokiu kultūriniu ir gamtiniu potencialu, kokį turi Seirijų seniūnija.

Literatūra:

  1. Endrijaitis A. (2002), Lazdijų rajono savivaldybė, Vilnius: Jandrija.

  2. Kas yra „Leader“, (2010-07-07), http://leaderprograma.lt

  3. Kultūros paveldas, (2010-07-05), www.lazdijai.lt

  4. Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, (2003). Vilnius.

  5. Petrauskas J. (1993), Seirijų praeities takais, Vilnius: Veja.

  6. Pupienis A. (1994), Po Dzūkijos dangumi, Vilnius: Valstybinis leidybos centras.

  7. www.lrs.lt

  8. www.seirijai.projektas.lt

  9. www.meteliuparkas.lt

  10. http://sites.google.com/site/zagariukaimas/

 

Projektą „Dzūkijos istorija interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas