Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for rugsėjo, 2012

SVEIKINAME!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaityti toliau »

Kapelų šventė Seinuose

2012 m. spalio 6 d. (šeštadienį) Seinų „Lietuvių namuose“ vyks X JUBILIEJINĖ TARPTAUTINĖ KAPELŲ ŠVENTĖ. Pradžia 19.00 val.

Programoje:

Vilniaus įgulos karininkų ramovės kapela ir tautinių šokių ansamblis „NERIS“;

Birštono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „LENDRŪNAS“;

Sudeikių kultūros centro kapela „SUDEIKIEČIŲ GAIDA“;

Punsko kultūros namų kapela „KLUMPĖ“;

Punsko folkloro ansamblis „ALNA“;

kapela „ŠILAS“;

Vidugirių kaimo kapela; Skaityti toliau »

Tuskulėnų aukų atminimo dieną – vaizdo pasakojimų rinktinės “Laisvės kovoms atminti” sutiktuvės

Jurgita Buzytė

Rytoj, rugsėjo 28-ąją, minėsime Tuskulėnų aukų atminimo dieną. Renginiai vyks Tuskulėnų rimties parko  memorialiniame komplekse, kur dvaro teritorijoje  masinėse kapavietėse buvo užkasti 1944-1947 metais sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje sušaudytų žmonių palaikai.

"Tuskulėnų parkas – nuostabiai gražus gamtos ir architektūros kampelis, menantis kelių šimtmečių istoriją, kurį sovietų okupantai pavertė kraupių nusikaltimų slėpimo vieta. Masinė sovietinio režimo aukų kapavietė buvo uoliai slepiama beveik penkis dešimtmečius, kol Tuskulėnų paslaptys buvo atskleistos Nepriklausomoje Lietuvoje. Dabar čia memorialinė vieta, deramai įamžinanti ir pagerbianti Tuskulėnų aukų – dvasininkų, mokytojų, gimnazistų, laisvės kovų dalyvių –  atminimą, liudijanti skausmingą Lietuvos laisvės kovos istoriją ir raginanti mus visus jos nepamiršti", – pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Skaityti toliau »

Radviliškio rajone vyks 50 km naktinis žygis „Pergalių ir kovų keliais“

Šeštadienį, 2012 m. rugsėjo 29 d., Radviliškio rajone vyksiančio 50 km naktinio žygio „Pergalių ir kovų keliais“ organizatoriai kviečia visus, nebijančius iššūkių, norinčius išbandyti ištvermę ir prisiminti šalies istoriją.

Antrus metus iš eilės vyksiančio žygio dalyviams teks tamsiu paros metu pakartoti 1919 m. Lietuvos karių savanorių operacijos Radviliškis-Šiauliai metu įveiktą distanciją ir nueiti tą patį atstumą – 50 km – pėsčiomis. 70 proc. maršruto nusidrieks lauko ir miško keliukais, likusi dalis – asfaltuotais keliais ir gatvėmis.

Praėjusiais – 2011-aisiais – metais žygyje dalyvavo beveik 700 sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą mylinčių įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lietuvos. Jame dalyvavo įvairių profesijų ir amžiaus atstovai: kariai, policininkai, pasieniečiai, studentai, mokytojai ir mokiniai, jauniausias dalyvis – 12 m., o vyriausias – 70 m. Praeitais metais su lietuviais savo valią išbandė danai, o šiemet prie žygeivių planuoja prisijungti čekų ir šveicarų kariai, keli studentai iš JAV, Turkijos, Čekijos ir Slovakijos. Žygyje planuoja dalyvauti ir kapelionai (kunigai), kurie įveikę maršrutą ketina Radviliškyje laikyti šv. Mišias. Skaityti toliau »

Pristatytas leidinys „Prof. A. Voldemaro likimo keliais“

Kauno pedagogų kvalifikacijos kėlimo centre (Vytauto pr. 44, Kaunas) LSMU Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Raimundas Kaminskas pristatė savo autorinį leidinį „Prof. A. Voldemaro likimo keliais“. R. Kaminskas supažindino su esminiais A. Voldemaro gyvenimo ir viešosios veiklos įvykiais, pristatė ekskursijos maršrutą „Po Kauną prof. A. Voldemaro pėdsakais“, priminė, kad š.m. gruodžio 16 d. sukanka 70-osios A. Voldemaro mirties metinės. Renginio dalyviai galėjo susipažinti su autoriaus paruošta tarpukario periodinių spaudinių „Sekmadienis“, „Diena“, „Lietuvis“ paroda, prof. A. Voldemaro raštais. Skaityti toliau »

Leitenantas Aleksandras Urbelis (1900-1923)

A. Urbelio apdovanojimo medaliu liudijimas. 1931 04 30.

Aleksandras Urbelis gimė 1900 m. rugpjūčio 23 d. Kėdainių apskrityje, Surviliškio valsčiuje, Bakainių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jo tėvas, tautiškai susipratęs lietuvis, spaudos draudimo metais platino lietuviškas knygas ir 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Už tai rusų valdžios buvo sekamas ir persekiojamas.

A. Urbelis pradžios mokslą ėjo Surviliškyje. Vėliau mokėsi Kėdainių miesto mokykloje ir Panevėžio gimnazijoje. Pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, paliko gimnaziją ir 1919 m. vasario 16 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Į Karo mokyklą įstojo tų pačių metų kovo 10 d. ir liepos 6 d., baigęs jos pirmąją laidą, buvo paskirtas į Marijampolės batalioną, vėliau išaugusį į 6-ąjį pėstininkų pulką. Dalyvavo kovose su Lietuvos priešais bolševikų, bermontininkų ir lenkų frontuose. Kautynėse su bermontininkais buvo patekęs į nelaisvę, bet iš ten, draugo padedamas, pabėgo ir vėl grįžo į savųjų eiles. Iš 6-ojo pėstininkų pulko buvo perkeltas į 11-ąjį pėstininkų pulką. Skaityti toliau »

Iš Punios praeities

Lina Butkienė

2012 09 25

1912-1914 m. Punios plano schema

Akmens amžiaus stovyklaviečių liekanos liudija, kad dabartinio miestelio teritorijoje ir apylinkėje žmonės gyveno akmens amžiuje. Jų kūrimuisi vietovėje galėjo turėti reikšmės išskirtinė gamtinė situacija.

Punios kilpa Nemuno vagoje, susidariusi dėl žemės plutos lūžių jau poledynmečiu – prieš 16000–10000 metų, buvo patogi gyventi net keičiantis upės vandens lygiui – kilpos viduje užfiksuotos 8 terasos. Be to, teritorija, kurią apribojo Nemunas ir Punelė, sudarė patogų gynybai ir statybai beveik trikampio formos plotą. Skaityti toliau »

Pagerbtas prelato Mykolo Krupavičiaus atminimas

Algimantas Zolubas

2012 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos partizanų kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko rūpesčiu buvo iškilmingai pagerbtas kun. prel. Mykolo Krupavičiaus atminimas.

Šv. Ignoto bažnyčioje šv. Mišias už kunigą prelatą ir kitus bendražygius, kurie kūrė pirmąją Lietuvos Respubliką, koncelebravo vyskupas Gintaras Grušas ir kunigai. Pamokslą, įvardindamas M. Krupavičiaus nuopelnus Lietuvai kuriant pirmąją Lietuvos respubliką, sumaniai ir teisingai įvykdytą žemės reformą, dalyvavimą pasipriešinimo okupacijoms veikloje, pasakė vyskupas G. Grušas. Giedojo Vytauto Versecko vadovaujamas generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“. Skaityti toliau »

Generolas leitenantas Julius Čaplikas (1888-1941)

Šio kariškio gyvenimas buvo spalvingas ir įdomus, o likimas tragiškas, kaip ir daugelio tarpukario Lietuvos elito atstovų.

Gimė Julius Čaplikas 1888 m. gegužės 20 d. Ryliškių kaime, Merkinės valsčiuje, Alytaus apskrityje. Vėliau tėvai pirko 25 ha ūkį Vinkšninių kaime, Nedzingės parapijoje, kur ir persikėlė gyventi.

J. Čaplikas pradžios mokslus ėjo Merkinėje, vėliau įstojo į Peterburgo kunigų seminariją. Ją baigė 1909 m., bet nekunigavo: dirbo vaistinėje bei vertėsi privačiai mokydamas vaikus. 1913 m. prie Charkovo universiteto išlaikė provizoriaus padėjėjo egzaminus ir svajojo tapti vaistininku. Tačiau prasidėjęs Pasaulinis karas likimą pakreipė. J. Čaplikas buvo mobilizuotas į caro armiją ir nusiųstas mokytis į Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. 1915 m. ją baigė ir gavęs rusų armijos praporščiko laipsnį buvo pasiųstas į frontą.

1917 m. birželio 17 d. poručikas J. Čaplikas dalyvavo Tiflis‘o garnizono lietuvių kariškių susirinkime. Susirinkime išrinkta Kaukazo fronto lietuvių karininkų suvažiavimui rengti komisija. Šios komisijos nariu tapo ir J. Čaplikas. Bolševikams nuginklavus lietuvių batalionus, kartu su kitais karininkais grįžo į Lietuvą. Skaityti toliau »

Kriminalinės policijos vadovas A.Matonis savo darbo biografijoje nutylėjo faktą, kad dirbo KGB

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigia, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis savo darbo biografijoje nutylėjo faktą, kad sovietmečiu ir nepriklausomybės atkūrimo pradžioje dirbo sovietų saugumui. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas