Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Leitenantas Aleksandras Urbelis (1900-1923)

A. Urbelio apdovanojimo medaliu liudijimas. 1931 04 30.

Aleksandras Urbelis gimė 1900 m. rugpjūčio 23 d. Kėdainių apskrityje, Surviliškio valsčiuje, Bakainių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jo tėvas, tautiškai susipratęs lietuvis, spaudos draudimo metais platino lietuviškas knygas ir 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Už tai rusų valdžios buvo sekamas ir persekiojamas.

A. Urbelis pradžios mokslą ėjo Surviliškyje. Vėliau mokėsi Kėdainių miesto mokykloje ir Panevėžio gimnazijoje. Pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, paliko gimnaziją ir 1919 m. vasario 16 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Į Karo mokyklą įstojo tų pačių metų kovo 10 d. ir liepos 6 d., baigęs jos pirmąją laidą, buvo paskirtas į Marijampolės batalioną, vėliau išaugusį į 6-ąjį pėstininkų pulką. Dalyvavo kovose su Lietuvos priešais bolševikų, bermontininkų ir lenkų frontuose. Kautynėse su bermontininkais buvo patekęs į nelaisvę, bet iš ten, draugo padedamas, pabėgo ir vėl grįžo į savųjų eiles. Iš 6-ojo pėstininkų pulko buvo perkeltas į 11-ąjį pėstininkų pulką.

Oficialiai baigęs kovas su lenkais, pulkas saugojo barą prie neutralios zonos. Tačiau laikai buvo neramūs. Lenkai įvairiais būdais veržėsi į mūsų pusę ir puldinėdamas lietuvių sargybas. Atėjo 1923 m., kai vėl prasidėjo kovos su lenkais. Ypač garsiausias lenkų lizdas buvo Varviškėj (Seinų apskrityje), iš kur lenkų partizanai ir perrengti civiliniais drabužiais jų kariai nuolat puldinėdavo lietuvius. 1923 m. kovo 19 d. šiame bare lenkai puolė mūsų sargybas ir nužudė 5 kareivius. Kovo 22 d. lietuviai nutarė lenkų bazę sunaikinti, bet to padaryti nepavyko. Lenkai iš Varviškės ir toliau puldinėjo lietuvius. Vieno iš tokių puolimų metu 1923 m. kovo 23 d. žuvo vyr. ltn. Aleksas Beras ir kulkosvaidininkas. Ltn. A. Urbelis, paraginęs savo karius laikytis iš paskutiniųjų, pakeitė žuvusį kulkosvaidininką ir pats pradėjo šaudyti į įnirtingai puolančius lenkus. Kova aštrėjo, nes abi pusės siekė pergalės. Ltn. A. Urbelis ir vadovavo, kaip karininkas, ir šaudė iš kulkosvaidžio, atlikdamas kareivio pareigas, nes kai kurie kulkosvaidininkai buvo žuvę, o kiti sužeisti.

Pačiame kovos įkarštyje lenkų kulka pakirto ltn. A. Urbelio gyvybę. Mirdamas jis dar sušuko: „Pirmyn! Valio!“ Tik šalia jo buvęs vienas kareivis išgirdo silpną savo mirštančio vado balsą ir jį griausmingai pakartojo grandžiai. Tačiau kariai, netekę savo vado, lenkų puolimo neatlaikė. Tik per antrąją ataką jie sunaikino priešą, nubloškė jį už demarkacijos linijos. Varviškės kaimas, o kartu ir ten įkurtas lenkų ginklų sandėlis, per kautynes buvo sudegintas. Tad lenkų bazė Varviškėje buvo galutinai sunaikinta.

Aleksandras Urbelis palaidotas Leipalingio miestelio kapinėse.

„Kariūnas“, 2006 m. birželis, Nr. 2, p. 2.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas