Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for spalio, 2012

Išėjusius amžinybėn atmename ne kapo akmeniu, o širdimi

Prisimindami 1944–1947 m. sovietinio totalitarinio režimo NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje nužudytus ir Tuskulėnų dvaro teritorijoje užkastus antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojus, pogrindžio organizacijų narius ir rėmėjus, ūkininkus, mokytojus, inteligentus, dvasininkus, kviečiame Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis nemokamai aplankyti Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejaus ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, taip pat uždegti žvakeles koplyčioje-kolumbariume pagerbiant kritusiųjų kovoje už Lietuvos laisvę atminimą.
Lankymo valandos nuo 10 iki 18 val.

Pradedamas skelbti KGB agentų archyvinių bylų registracijos žurnalas

Kaip praneša Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1987 metais pradėtame pildyti žurnale pateikti duomenys apie 1669 agentus, informatorius ir kitus slaptuosius KGB bendradarbius, verbuotus įvairiais laikotarpiais nuo 1940 iki 1979 metų. Nurodomi agento asmens duomenys, slapyvardis, verbavimo metai, asmenį verbavęs saugumo padalinys ir archyvinės bylos numeris. Pasak pranešimo, nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esančius asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotųjų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais.

www.llks.lt

Smogiko atsiminimai – „klasika“

Gintaras Šidlauskas

 Vienas iš gausybės SSRS NKGB-MGB-KGB agentų-smogikų – Antanas Vaitulionis, Jono, gim. 1929 m. Veisiejų r.  Vilkininkų k.

Nuo 1951 m. lapkričio veikė kaip partizanas slapyvardžiu Lakūnas.

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanus sekė A.Vaitulionio sesuo. Būtent ji suvedė čekistus su broliu. Skaityti toliau »

Šv. Benedikto gimnazijoje – Viliaus Kavaliausko knygos pristatymas

Spalio 26 dieną Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje įvyko žurnalisto, Lietuvos ir Baltijos valstybių apdovanojimų tyrinėtojo bei eksperto, patrioto Viliaus Kavaliausko knygos ,,Lietuvos karžygiai. Vyties kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" V tomo, kuris apima raides Pr. –Šim., pristatymas.

Renginys prasidėjo didinga Tautiška giesme. Nepriklausomybės laikų dvasią pajusti leido mokinių ir gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Nijolės Jaciunskienės parengta meninė kompozicija, muzikos mokytojos metodininkės Loretos Mockuvienės vadovaujamo choro bei vokalistės Vytautės Buklerytės atliekamos dainos. Pasirodė ir tautinių šokių kolektyvas ,,Lašas", vadovaujamas choreografijos mokytojos metodininkės Irenos Žiūkienės. Pristatyme nuskambėję žodžiai ,,Kiekvienas turi palikti pėdsaką tautos praeityje" privertė ir mokinius, ir svečius suklusti bei pamąstyti apie savo indėlį gimtajam kraštui. Skaityti toliau »

Dzūkijos periodinė spauda 1904–1918 metais

Šarūnas Šimkevičius

2012 10 30

Verta prisiminti, kaip kūrėsi spauda Dzūkijoje, panaikinus spaudos draudimą. Rusijos imperijos valdžiai galutinai įsitikinus, kad ji veltui kovoja su lietuvišku raštu lotyniškomis raidėmis, 1904 m. gegužės 7 d. caras paskelbė lietuviškosios spaudos laisvę. Netrukus susiformavo trys svarbūs spaudos leidybos centrai: Vilniuje, Kaune ir Seinuose. Kaip galėjo taip staiga spaudos leidybos centras atsirasti Dzūkijoje, kur nebuvo praktiškai jokių spaudos tradicijų, jei neskaičiuoti XIX amžiuje Druskininkuose ėjusių laikraščių lenkų kalba. Dar daugiau – Dzūkijoje nebuvo net spaustuvių. Palyginimui pateiksiu Suvalkų miesto duomenis, kur pirmoji spaustuvė įsikūrė 1833 m., o XIX amžiuje buvo įkurtos dar 8 kitos spaustuvės. Iš viso Suvalkuose iki 1915 m. veikė 15 spaustuvių. Marijampolėje XIX amžiuje buvo įkurtos 4 spaustuvės. Spaudos atsiradimas Dzūkijoje buvo iš dalies atsitiktinis. 1904 m. K. Prapuolenis įteikė Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai prašymą dėl savaitraščio “Šaltinis” steigimo Vilniuje. Tačiau pasirinkti Seinai, vieta, kur nebuvo lietuviškų laikraščių, spaustuvių ir apskritai spaudos tradicijų. Gal todėl, kad Seinai buvo vyskupystės centras, čia veikė dvasinė seminarija, o laikraštį leido kunigai. Laikraščiui leisti buvo nutarta įsteigti lietuvišką spaustuvę. Lėšos buvo surinktos Seinų ir Vilniaus vyskupysčių parapijose iš kunigų. Įmonė pasivadino “Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė”. Pirmieji spaustuvės darbininkai buvo pakviesti iš Varšuvos, net raidžių rinkėjai buvo lenkai, tik redakcijos korektorius B. Stosiūnas. Ir tik vėliau raidžių rinkėjus papildė lietuviai, pramokę amato šioje spaustuvėje. Iš viso spaustuvė išspausdino 257 knygas. Daugiausia knygų išleista lietuvių kalba, bet leista ir lenkų, lotynų, esperanto kalbomis. Skaityti toliau »

Itin patikimas ir veiklus

Gintaras Šidlauskas

Jonas Gudelevičius gimė 1910 m. Alytaus apskr. Stakliškių vlsč. Pikelionių k.

Nuo 1947 m. – Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų veiklus ryšininkas ir rėmėjas. Slapyvardis Kaimietis. Skaityti toliau »

Iššūkis kolektyvizacijai

Gintaras Šidlauskas

Vainis Juozas Grabauskas gimė 1928 m. Lazdijų apskr. Kapčiamiesčio vlsč. Semoškų k.

Mokydamas Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje buvo Dainavo apygardos Šarūno rinktinės partizanų rėmėjas, dalyvavo svarbiose operacijose: 1949 m. su Roku Vyšniausku padegė kolchozo kluoną su konfiskuotais iš žmonių javais (sovietų nuostolis – 44 000 rub.), 1950 m. kovo mėn. kartu su Juozu Janulevičiumi padegė grūdų sandėlį, esantį šalia aukščiausiojo sovieto rinkiminio punkto. Vėliau J.Janulevičiui perdavė turėtą prancūzišką šautuvą su šoviniais. Skaityti toliau »

Gynė kaimą nuo raudonųjų banditų

Gintaras Šidlauskas

Jonas Gražulis gimė 1904 m. Alytaus apskr. Pivašiūnų vlsč. Eigelonių k. Šaulys. Dirbo 8 ha žemę. Vadovavo Eigelonių seniūnijos kaimo sargybos (savisaugos) būriui. Savisaugos vyrai sergėjo Eigelonis ir gretimus kaimus nuo raudonųjų banditų (sovietų istoriografijoje vadintų partizanais) gaujų užpuolimų, plėšimų. Prieš tai buvo kriminalinės raudonųjų gaujos apiplėštas, vos išvengė nužudymo. Skaityti toliau »

Neleista palaidoti partizano

 

 

Gintaras Šidlauskas 

   

Juozas Adžgauskas gimė 1922 m. Alytaus apskr. Pivašiūnų vlsč. Skraičionių k.

 

Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą, įstojo į Dainavos apygardos partizanų būrį, vadovaujamą Prano Paulausko-Šarūno.

1945 m. vasario 14 d. Butrimonių vlsč. Tabalenkos k. įvyko kautynės tarp partizanų ir NKVD vidaus kariuomenės. Skaityti toliau »

Lapkričio 2 d. bus bandoma dar kartą atversti genocido bylą

2012 m. lapkričio 2 d., penktadienį, 9 val. Kauno apygardos teisme (Adresas: A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas) vyks genocido baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Byloje kaltinimai pateikti buvusiems KGB pareigūnams – seržantei Jadvygai Kuprėnienei ir leitenantui, operatyvinių pavedimų darbuotojui Iljai Vorobjovui dėl dalyvavimo Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko–Vanago ir partizanės, jo žmonos Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės suėmimo operacijoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas