Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Kunigaikščio Margio tėviškė Punia vėl stropiai tvarkoma

Nors jaunieji istorikai neigia kunigaikščio Margio buvimą Punioje, bet tas dzūko neįtikino ir ateityje jokiu būdu neįtikins. Juo toliau, juo ryškiau rišasi tie saitai, kurie Punią sieja su ta grasiąja ir būdingąja praeitimi.

Vietos gyventojai turi nerašytą kunigaikščio Margio istoriją ir jie atsilankiusiems pasakoja tuos reikšmingus senovės istorinius nuotykius. Jie atskleidžia faktų ir kiekvieną nuoširdžiai įtikina, kad senovėje Punioje gyveno garsus kunigaikštis Margis, kuris turėjo labai gražią dukterį, kuri buvo pamilusi savo kieme bernaitį Kęstutį ir norėjusi su juo tuoktis, bet tėvai tam priešinęsi. Tuomet ji prieš tėvų valią bėgusi per Nemuną. Jos tėvas Margis paleidęs į ją iš lanko strėlę, kuri dukterį mirtinai sužeidė, o jos numylėtąjį nukovęs. Abu jie išvirto iš laivelio ir paskendo Nemuno bangose. Margio duktė ir dabar dažnai piliakalnyje pasirodanti ir ne vieną esanti išgąsdinusi.

 Be to, gyventojai šventai tiki, kad Margio kalne buvusi skylė, į kurią įmetus akmenį, kažkokia jėga jį iš ten išmesdavusi. Vėliau Margiui teko didelė kova vesti su kryžiuočiais. Jis čia buvo sutelkęs visas Dzūkijos pajėgas, bet negalėdavęs nuveikti priešo; geruoju jam nepasidavė, bet sukrovęs ant piliakalnio didelį laužą, pats jį užkūręs ir su savo narsiąja kariuomene susideginęs.

Ėjo metai po metų ir nepasijuto, kai to garsaus kunigaikščio Margio palikuonys susilaukė liūdno likimo. Tik už Nemuno priešais ošiąs Punios šilas. Tautos parku pakrikštytas, su poetingais Punios krantais, žavingąjį Margio kalną ramino, kad ateis vėl laikas, kuris susirūpins Margio ne tik praeitimi, bet ir jo palaikų apsaugojimu. Vienas tik puniškis skerdžius į tai nekreipė dėmesio. Jis drąsiai įsikūrė piliakalnio viršūnėje ir piliakalniui nedavė poilsio. Keliautojai užlipdavo į piliakalnį, grožėdavęsi ir nuolat sakydavę, kad reikia visai rimtai susirūpinti piliakalnio apsauga.

Kasmet piliakalnio viršūnėje užtinkami pamatai, žmonių bei gyvulių kaulai. Randama daug glazūruotų koklių, puodų ir šukių. Čia beveik kasmet randama įvairių žalvarinių ir geležinių ginklų likučių, degintų ir nedegintų žmonių kaulų, išariama piliakalnio viršūnėje didelių akmenų, plytų, koklių ir kitokių senienų, kurios nusako, kad senovėje toje vietoje būta pilies, o apylinkėje gyventa žmonių. Tai tik iš to galima spręsti, kad čia žmonių gyventa prieš 1500–2000 metų. Todėl gyvas reikalas vertė šią istorinę vietovę ne tik apsaugoti bet ir suteikti jai tinkamesnę pagarbą.

Seniau Punia buvo didelis bažnytkaimis. Tačiau prieš keliasdešimt metų Punią išskirstė į vienkiemius. Liko prie piliakalnio Dievo namai, grytelninkai ir žydeliai. Jie čia tvarkėsi ir gyveno kaip kas išmanė. Tačiau atkreipus dėmesį į istorinės brangenybės sutvarkymą, teko ir patį bažnytkaimį pertvarkyti, kad atvykusiems susidarytų jaukesnis ir tinkamesnis vaizdas.

Pereitą rudenį Alytaus apskrities valdyba Punios sutvarkymui buvo paskyrusi 7000 Lt. Niveliuojant aikštę ir į piliakalnį privažiavimą buvo susidurta su dviem kliūtimis, būtent žydų sinagogos nugriovimas ir skerdžiaus įpėdinių nuo piliakalnio iškraustymas.

Šiomis dienomis sinagoga perkelta nuo aikštės ir užleido tiesų kelią į piliakalnį. Skerdžiaus įpėdiniai taip pat nuo piliakalnio viršūnės ir paliko jį ramybėje.

Dabar Punia dėl pradėta intensyviai tvarkyti. Dirba daug darbininkų. Kelias į piliakalnį sutvarkytas ir greit bus išžvyruotas. Be to, Apskrities valdyba ruošia tikslų piliakalnio planą. Paruošus planą bus daromi žygiai nusavinti piliakalnio šlaitams, kuriuos dar puniškiai savinasi ir ganydami gyvulius griauna piliakalnį.

Jus. Miškinis

„Rytinis Lietuvos aidas“, 1939 m. birželio 1 d., Nr. 264.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas