Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Apie Alovę

V. Daugudis

Alovės apylinkės buvo apgyvendintos dar akmens amžiaus laikais, apie ką byloja ten randami įvairūs tais laikais žmonių naudoti daiktai. Nemaža čia yra ir vėlesnių laikų archeologinių paminklų.

Netoli Alovės, dešiniame Alovėlės upelio krante yra Poteronių piliakalnis. Nors iki šiol jis archeologų sistemingai dar nekasinėtas, tačiau, sprendžiant iš jo išorinės formos bet matmenų, atrodytų, kad intensyviausiai jis turėjo būti naudojamas I mūsų eros tūkstantmetyje.

Apie 3 km į šiaurės rytus nuo Alovės, buv. dvarininko Gedimino miške, kuris anksčiau priklausė Slabadėlės kaimui, prof. E. Volteris 1889 m. ištyrė 25 iš akmenų sukrautus pilkapius, kuriuose buvo aptikti maždaug IV m. e. a. lietuvių protėvių palaidojimai.

Kiek arčiau Alovės, nedidelėje kalvelėje, per kurią eina kelias į Nedzingę, Volteris ištyrė net apie 150 XIV–XVII a. čia gyvenusių lietuvių kapų. Kapuose rasta nemaža įvairių įkapių: senovės darbo įrankių, ginklų, papuošalų, įvairių kraštų monetų. Be to, viename XIV a. kape, kartu su to laikotarpio monetomis buvo rastas molinis puodas, kuriame buvo kažkokio paukščio (gal sakalo) kaulų ir nedidelis kiekis anglių.

1956 m. Baltosios Alovės kaime buvo rastas XIV–XV a. lietuvių monetų lobis.

Visi minėti duomenys rodo, kad nuo seno Alovės apylinkės buvo tankiai apgyvendintos. Alovė minima jau XV a. rašytiniuose šaltiniuose. Gal būt, čia tuomet buvo didžiajam Lietuvos kunigaikščiui priklausęs dvaras. Nuo 1850 m. Alovė ir apylinkės kurį laiką priklausė dvarininkams Gediminui, Ratautui ir kitiems. Tais laikais Alovės apylinkėse buvo net 4 palivarkai ir 7 kaimai. Vienas iš buvusių palivarkų vėliau pavadintas Baltąja Alove, o kitas Raudonąja Alove. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje Alovė jau buvo valsčiaus centras. Po 1863 m. sukilimo iki I pasaulinio karo Alovė buvo vadinama Aleksandrovsku. Šiuo metu Alovė yra apylinkės centras. Čia yra kelios buitinio bei kultūrinio aptarnavimo įstaigos.

„Mokslas ir gyvenimas“, 1973 m., Nr. 4, p. 51.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas