Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Aukštaitis Kostas Repečka žuvęs už Lietuvą Dainavos krašte (1901 11 17 – 1923 03 23)

Remigijus Bimba, Vilnius

Kostas (Kurklių bažnyčios krikšto metrikoje – Konstantinas) Repečka gimė 1901 m. lapkričio 17 d. Ukmergės apskrities Kurklių valsčiaus ir Kurklių parapijos Padvarninkų kaime.

K. Repečkos tėvai – žemdirbiai: Juozas Repečka (1877 02 25-?), Juozo sūnus, kilęs iš Ukmergės apskrities Kurklių valsčiaus Padvarninkų kaimo, ir Uršulė Platkevičiūtė-Repečkienė (1881 01 16-1967 06 03), Aleksandro duktė, kilusi iš to paties valsčiaus Pilviškių kaimo.

Platkevičiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorai, tačiau po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvai netekus valstybingumo, savo kilmingumą prarado ir liko valstiečiais.

Juozas Repečka ir Uršulė Platkevičiūtė susituokė 1901 m. sausio 29 d. Kurklių Šv. Jurgio bažnyčioje. Repečkai, sukūrę šeimą, gyveno Ukmergės apskrities Kurklių valsčiaus Padvarninkų, vėliau Rogolčiznos kaime. Jiems gimė keturi vaikai: Kostas (1901 11 17-1923 03 27), Apolonija (1903 01 18-1976 08 27), Konstancija (1904-1966 10 19) ir Juozas (1905 08 11-1974 10 18). 

XX a. antrą dešimtmetį Juozas Repečka išvyko į JAV užsidirbti šeimai duonos. Nuvykęs ir susiradęs darbą, iš pradžioje savo žmonai Uršulei atsiųsdavo pinigų, vėliau auksinį žiedą, tačiau po kiek laiko susirašinėjimas nutrūko. Kaip klostėsi jo gyvenimas Amerikoje, koks likimas ištiko Juozapą, nėra žinoma iki šiol.

Vyriausias Repečkų sūnus Kostas buvo žemdirbys. Mokslų nebaigęs, jis liko beraštis. 1922 m. spalio 27 d. K. Repečka iš Ragolčiznos buvo pašauktas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir paskirtas į Alytuje dislokuotą 11-ąjį pėstininkų Vilniaus pulką (vadas – kapitonas Jonas Jackus), nuo lapkričio 8 d. buvo šio pulko 4-osios kuopos eilinis, o nuo gruodžio 22 d. pervestas į mokomąją kuopą. 11-asis pėstininkų pulkas tuo metu stovėjo lenkų fronte, saugojo bendrą Seinų krypties barą.

K. Repečka nuo 1923 m. kovo 22 d. dalyvavo pusiau slaptoje Varviškės (Lazdijų r.) karinėje ekspedicijoje, kurios metu apie 300 lietuvių karių ir šaulių įžengė į neutralioje Lietuvos-Lenkijos pasienio zonoje buvusį Varviškės kaimą ir jį išlaisvino nuo ten įsikūrusio ir gyventojus terorizavusio lenkų partizanų būrio.

Šios karinės operacijos metu 1923 m. kovo 23 d. K. Repečka žuvo prie Sventijansko kaimo (dabar – Lazdijų r.) – buvo nušautas Varviškės mūšyje kartu su dviem tose kautynėse žuvusiais karininkais ir kitais trim kareiviais bei dar trim jiems talkinusiais civiliais šauliais. Tuo metu jis buvo palaidotas netoli žūties vietos Varviškėje bendrame septynių žuvusiųjų kape. Iš kariuomenės sąrašų K. Repečka buvo išbrauktas tų pačių metų kovo 27 d.

1923 m. birželio 13 d. visi žuvusiųjų palaikai iš Varviškės kapavietės buvo perkelti į Leipalingio (dabar – Druskininkų sav.) kapines, kur birželio 14 d. K. Repečka buvo perlaidotas bendrame žuvusių kareivių kape.

1995 m. vasarą, man renkant medžiagą apie Repečkų giminę, dvi nuotraukas – su penkiais žuvusiaisiais ir trijų žuvusiųjų laidotuvėmis – dovanojusi Kosto brolio Juozo žmona Salomėja Vitkūnaitė-Repečkienė sakė: „Pirmojoje nuotraukoje antras iš dešinės guli Kostas, o antrojoje nuotraukoje jis iškilmingai laidojamas“. Tą patį patvirtino ir mano močiutė Stanislava Repečkaitė-Strazdienė, atpažindama nuotraukose savo dėdę Kostą.

Beveik 90 metų K. Repečkos artimieji ir giminės manė, kad šiose nuotraukose yra žuvęs Lietuvos kareivis Kostas Repečka. Tačiau atrodo, kad jie visą šį laiką klydo. Alytiškio Gintaro Lučinsko ir anykštėno Tautvydo Kontrimavičiaus tyrimų duomenimis, šiose nuotraukose nėra Kosto Repečkos – jose yra kiti panašiu metu tose vietovėse žuvę ir laidojami kareiviai. Kokiu būdu šios kitų asmenų nuotraukos pateko į Repečkų šeimos albumą, nėra žinoma.

 Žuvusiojo K. Repečkos motinai U. Repečkienei Lietuvos Respublikos Vyriausybė kas mėnesį mokėjo 50 litų pensiją. 1930 m. gegužės 28 d. U. Platkevičiūtė-Repečkienė už sūnaus žūtį gavo 9 ha 8032 kv. m sklypą Tautvydų kaime – buvusiame Kurklių III dvare Utenos apskrities Skiemonių seniūnijoje (dabar – Kurklelių k.).

1930 m. motina kreipėsi su prašymu pripažinti K. Repečką savanoriu-kūrėju, tačiau jos prašymą 1932 m. gegužės 28 d. komisija atmetė, nes žuvęs jos sūnus netarnavo Lietuvos kariuomenėje 1919-1920 m.

U. Repečkienė vis laukė sugrįžtančio vyro iš Amerikos, antrą kartą nebetekėjo. Visą gyvenimą ji vargo viena, augino savo vaikus. Sunku buvo prie žemės ūkio, kartais į pagalbą samdėsi ir pagalbininkus. Beūkininkaujant Uršulei susikaupė nemaža skola valstybei, kuri siekė net 1379 Lt 60 ct. Po kelerius metus užsitęsusių susirašinėjimų su valstybės institucijomis jai pavyko anuliuoti skolą. 1932 m. vasario 15 d. Žemės Reformos Valdybos nutarimu Nr. 5777 buvo panaikinta jos skola, pavertus ją negrąžinama pašalpa. 

„Mano mama yra pasakojusi, kad jos brolis Kostas buvo vidutinio ūgio, normalaus kūno sudėjimo, geraširdis. Visi jį labai mėgo. Uršulei, netekusiai savo sūnaus Kosto, Lietuvos valdžia skyrė 10 ha žemės. Taip pat kas mėnesį skyrė ir 50 Lt pensiją. Kiekvieną mėnesį dėdė Juozas pakinkydavo arklį, ir mes abi su močiute Uršule važiuodavome į Skiemonių valsčių tos pensijos pasiimti. O aš labai laukdavau, kada važiuosime, nes man, vaikui, būdavo įdomi kelionė per Skiemonių parapijos kaimus. Kaskart labai liūdėdavo ir verkdavo Uršulė, atsiimdama pinigus už sūnų,“ – prisimena S. Repečkaitė-Strazdienė.

Nepriklausomos Lietuvos metais Leipalingio šaulių namuose buvo įrengtos atminimo lentos žuvusiems Varviškės mūšyje pagerbti, vienoje iš jų buvo įrašyta ir K. Repečkos pavardė.

Žuvusiųjų artimųjų iniciatyva ant kapo Leipalingio kapinėse pastatytas paminklas. Metalinis kryžius ant akmenų mūro piramidės formos postamento, kuriame juodo marmuro lentoje iškalta: „ŽUVĘ KOVOJE UŽ LIETUVOS LAISVĘ 1923 m. KOVO 23 d. VARVIŠKĖJE ŠAULIAI: FELIKSAS IR VIKTORAS KUCKAILIAI, JUOZAS KVEDARAVIČIUS, 11-OJO PĖSTININKŲ VILNIAUS PULKO KARIAI: LTN. ALEKSANDRAS URBELIS, EILINIAI: MIKAS GIEDRA, JONAS GRABAUSKAS, JUOZAS REVEIKIS, KOSTAS REPEČKA“ (meistrai Arūnas Kuliešius ir Artūras Kuckailis, padėjėjai – Jovaišių būrio šauliai). 2011 m. birželio 11 d. Leipalingio kapinėse kun. Paulius Marčiulionis pašventino paminklą  žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę.

Šaltiniai ir literatūra:

1. LCVA, f. 504, ap. 1, b. 64, l.5-10.

2. Ten pat, f. 930, ap. 3, b. 3190, l. 1-7. Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo byla

3. Ten pat, f. 929, ap. 6, b. 437, l. 15, 29, 41. Lietuvos kariuomenės štabas, spaudos ir švietimo skyrius. Lietuvos kariuomenės 1919-1922 m. žuvusių karių sąrašai.

4. Ten pat, f. 1248, ap. 7, b. 25579. Žemės reformos departamento, žemės perleidimo skyrius.

5. Ten pat, f. 1250, ap. 4, b. 20/592, l. 1. III Kurklių dvaro su polivarkais Balelių I, Balelių II ir Kerų Skiemonių valsčiaus, Utenos apskrities, buvo nuosavybėje Klementinos Mackevičienės parceliacijos planas, sudarytas 1924 m.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas