Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archeologiniai tyrinėjimai prie Alovės

Pernai vasarą, raszo „Vilenskij Viestnik“, narys Petersburgo geografiszkos draugystes, E. Volteris, važinėjo į Lietuvą dėl archeologiszkų tyrinėjimų. Jisai apvažiavo daugelį vietų Vilniaus gub.

Nemunaicziuose, Traku pav., ant kalno vadinamo „Jurgiszkiu rėvas“ isžiurėjo stovyklą žmogaus akmeninio amžiaus; rado daug titnaginių vylyczių, peilių ir skaptukų. Nuo žmonių Volteris gavęs akmeninį kirvį (Perkuno kulka). Netoli Nemunaiczių ant senovės kapinių po piliakalniu rado vieną sidabrinį pinigą 16 amž., bronzinį žiedą ir sidabrinį retežėlį. Senovės kapinės da yra už trijų viorstų nuo Nemunaiczių, netoli Vengelionių kaimo ir už Kastriszkių. Tenai parodo Perkuno kalną, o pakelėje ant Einorų gulį trys akmenys; ant vieno ęsas iszkirstas kryžius su dviem brukszneliais skersai. Isztyrinejimui Nemumaicziuose daug padėjęs kun. Pankevyczia.

Laukuose p. Keistuto-Gedimino Traku pav. Volteris dirbęs kasdien su 8-12 darbininku ir iszkasinejęs daug senovės kapų: pasirodo, kad senovėje laidojo numirėlius su peiliuku, žiedu, auskarais ir su (…)tiku ant kaktos arba masznelėje pagalvyj, arba tiesiog kiszeniuje. Iszkasę 150 grabų ir prie jų visokių daiktų į 300, daugiausiai geležinių: peiliukų, saguczių, žirklaiczių, bronzinių žiedų, auskarų, guzikų, vieną nopercką, vieną priesagelį, vieną būgnelį; sidabrinių pinigų į 40 ir žiedų. Isz akmens buvo: taip vadinami „ratukai“, galeliai skauspenio ir titnago. Molinių puodelių tiktai szukės, sveiki buvo du. Vienoj vietoj su žmogaus kaulais rado ir visztos. Grabų lentgalius rado prie pinigų 1620 m. Prie senesnių lavonų medžio suvisai nebuvo žymu. Numirėlių rankos nei vieno nebuvo sudėtos ant krūtinės; daugiausia ant pilvo. Pirmesnių numirėlių viena ranka ant krūtinės, kita prie szono. Czionai nerado nei kareiviszkų kirvių, nei senoviszkų pinigų su vartais arba stulpais (janua).

Bet 1880 m. czionai darydami kelią rado kalaviją, kirvį ir kitokių daiktų. Tuojau girioj iszkasinėję 21 kapą ir rado senoviszką vilyczią, du kirviu (kareiviszku) ir viename ženklus sudeginto kūno.

Lydos pav. Volteris drauge su Szukevyczia iszkasę 96 kapus ir radė 200 grabų. Kelionė, kaip matyt, labai pasisekė, bet kaipgi ir nepasiseks, kad visi senoviški kapai ir pilys stovi nejudinti: tai placziausia dirva dėl tyrinėtojų mūsų senovės.

Volteris, sako, paraszysęs savo archeologiszką kelionę po Lietuvą; taipgi užsiimsęs iszduoti istorišką žodyną lietuviszkos kalbos, pasinaudodamas medžiaga isz rankraszczio Sutkevycziaus „Slovnik litevsko-polski“, kursai rugjūczio m. pereitų metų po auksziausiam daleidimu iszsiustas isz Vilniaus knyginyczios į Petersburgo Akademiją.

Volteris davęs pradžią kaip nors pasirūpinti užlaikyti griuvėsius Trakų pilies, vietinė administracija pritarusi tokiam užmanymui.

„Varpas“, 1889 m. balandžio mėn., Nr. 4, p. 59–60.

Skalda

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas