Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Knyga apie Alytaus šv. Liudviko bažnyčios ir parapijos istoriją

Šarūnas Šimkevičius

Istorijos mylėtojus turėtų sudominti viena knyga. Tai Anelės Šmigelskaitės-Kalašnikovienės „Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios ir parapijos istorija“.

Anelė Kalašnikovienė savo pirmąsias publikacijas pradėjo rašinėti dar mokyklos laikais, apie 1968 metais. Kadangi tuo metu nemažai sportavo, tai vietos laikraštyje „Komunistiniame rytojuje“ pasirodydavo jos žinutės apie sportą. Rašydavo ji ir kitomis temomis iš mokyklos gyvenimo, kaip apie skaitovų konkursą.

Mokėsi Vilniaus universitete, įsigijo istorijos specialybę. 1976 m. pradėjo dirbti Alytaus kraštotyros muziejuje. Dirbdama muziejuje rašė tekstus apie parodas, eksponatus, muziejaus istorijos ir religinėmis temomis „Alytaus naujienose“, „Dainavos žodyje“, „Dainavoje“, „Muziejininkystės biuletenyje“, „I Alytaus šv. Liudviko parapijos laikraštyje“ ir „XXI amžiuje“. Dalyvavo ir Giedriaus Bernatavičiaus parengtoje knygoje „Žvilgsnis į Alytaus praeitį“. A. Kalašnikovienės straipsnių paskelbta ir konferencijų leidiniuose „Alytaus miesto istorijos fragmentai“, „Alytaus šviesuolių portretai“.

Alytaus I šv. Liudviko parapijos bažnyčia dar nebuvo sulaukusi istorikų susidomėjimo, skirtingai nuo kitų Dzūkijos bažnyčių. Dzūkijos bažnyčių ir jų parapijų istorijas rašė garsusis kunigas Jonas Reitelaitis, bet tik dalis jo veikalų buvo išspausdinti. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę istorikai vėl susidomėjo dzūkų krašto bažnyčiomis. Atskiros monografijos jau išleistos apie Metelių Kryžių koplyčią, Punios (Petras Džervus „Punios šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios istorija 1425–2000“ Punia, 2001), Alovės (Scholastika Kavaliauskienė „Alovės švč. Trejybės bažnyčia“ Alovė, 2007), Valkininkų (Pranas Bieliauskas „Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas 1555–1957“ Trakai, 2004). Įdomiausias faktas, kad apie kai kurias Dzūkijos bažnyčias jau išleista net po keletą knygų – apie Metelių Kryžių koplyčią pasirodė Juozo Petrausko „Kryžių bažnyčios praeitin pažvelgus“ (Mankūnėliai, 1994) ir Scholastikos Kavaliauskienės „Kryžių švč. M. Marijos rožinio karalienės koplyčia“ (Alytus, 2005) knygos. Išleista knygų ir apie įvairias dzūkų krašto parapijas: Vytauto Česnulio „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (Vilnius, 2006), Sigito Jegelevičiaus „Nemunaitis ir jo parapija: Nemunaičio parapijos 380-osioms metinėms“ (Vilnius, 2002) ir kt. Taigi Alytaus miestas smarkiai atsiliko šiuo požiūriu. Nes dar nė viena iš trijų miesto bažnyčių nebuvo plačiau tyrinėta. Kažkiek informacijos apie šv. Liudviko bažnyčią paskelbta leidiniuose apie Kaišiadorių vyskupijos paveldą ir kunigą Novelskį.

Kaip kilo mintis rašyti šią knygą? Pirmutinė idėja – inventorinti bažnyčios vertybes. A. Kalašnikovienės vaikai Saulius ir Arūnas, o vėliau ir fotografė Galina Tamošiūnienė nufotografavo, o pati A. Kalašnikovienė suinventorino. Paskui pastebėta, kad reikia truputį istorijos.

Knygoje pateikta medžiaga apima ne tik pačios bažnyčios istoriją, bet pateikta ir daugiau medžiagos apie tų laikų Alytų, kuri galėtų būti įdomi skaitytojams. Tai ir bibliofilo ir visuomenės veikėjo Petro Dumbliausko prisiminimų fragmentai, vyskupo Justino Staugaičio (kunigavusio ir Alytuje) įspūdžiai.

Knygoje išdėstyta pirmosios Alytaus bažnyčios, pastatytos 1524 metais, istorija, reikšmė ir kaip šimtmečių bėgyje keitėsi bažnyčios išvaizda bei parapijos teritorija. Beje, Alytaus parapija savo senumu smarkiai nusileidžia kitoms Dzūkijos vietovėms: Merkinėje parapija buvo įkurta 1392 m., o Dauguose – 1430 metais.

Rašoma apie dvasininkus, jų indėlį į bažnyčios ir visuomeninį Alytaus miesto gyvenimą. Knygoje prisiminti ir bažnyčioje dirbę ir tebedirbantys zakristijonai, vargonininkai, varpininkai, kiti patarnautojai. Rašoma apie religines apeigas, papročius, prietarus, tradicijas, teikiamus sakramentus, parapijoje garbinamus šventuosius, apie tai, kaip seniau ir dabar švenčiamos religinės šventės. Paskelbta ir dar niekur nepublikuotos archyvinės medžiagos.

Ši knyga – kaip sakraliojo meno katalogas. Autorė pateikia šv. Liudviko bažnyčios sakraliojo meno vertybių sąrašą. Detaliai aprašyti: altoriai, paveikslai, skulptūros, liturginiai indai, procesijų altorėliai, kryžiai, žibintai ir kt., tarp kurių yra respublikinės ir vietinės reikšmės dailės paminklų. Juk sakralinis menas svarbus tuo, kad sudaro didelę ir reikšmingą Lietuvos kultūrinio paveldo dalį. Vienas įdomiausių bažnyčioje saugomų eksponatų – 1669 m. Vilniuje, Jono Delamarso dirbtuvėje lietas varpas, tituluotas šv. apaštalų Petro ir Povilo vardu, anksčiau priklausęs Vosyliškių parapijai. Merkinės kraštotyros muziejuje saugomas Merkinės rotušės varpas, taip pat lietas šioje garsioje J. Delamarso liejykloje 1670 metais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvos bažnyčios neteko daugumos savo varpų. 1918 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, imta rūpintis varpų gražinimu iš Rusijos. 1922 m. klebono Konstantino Paulavičiaus rūpesčiu iš Rusijos buvo susigrąžintas vienas varpas. Tai liudija kvitas Nr. 317, išduotas 1922 gegužės 11 d. centrinio valstybės archyvo direktoriaus Andrevo. Jame rašoma: „Nuo Alytaus bažnyčios klebono kun. Konstantino Paulavičiaus. Centrinin Valstybės Archyvan priimta: 1200 auks., kaipo 10 proc. kainos reevokuoto iš Rusijos Alytaus bažnyčios vieno varpo vertės, ir 1054 auks. 50 sk už pervežimą to varpo iš Rusijos – viso priimta 2254 auks. 50 sk.“ Gal neatsitiktinai šio varpo fotografija įdėta į Anelės knygos viršelio pirmą puslapį.

Knyga iliustruota 68 iliustracijomis.

Knygą išleido Alytaus kraštotyros muziejus, parėmė Kultūros ministerija, Alytaus miesto savivaldybė.

Knygos „Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios ir parapijos istorija“ sutiktuvės vyko jau tradicinio Alytaus kraštotyros muziejaus renginio – konferencijos „Alytaus šviesuolių portretai“ metu. Konferencijos metu buvo pristatyti 6 pranešimai: Vido Poškaus „Sidabriniai menininkai geležiniame mieste. Mstislavas Dobužinskis, Nikolajus Gumiliovas ir Alytus“, Birutės Malaškevičiūtės „Julija Baranauskienė – liaudies menininkė, sukūrusi pasaulį iš molio“, Felicijos Kazlėnienės „Vingiuota kelionė į save per pareigų ir pomėgių salas (apie Rimantą Kazlėną)“, Ingridos Vilkinienės „Žmogus, su kuriuo buvo gera visiems (apie pedagogą Vytautą Daraškevičių), Birutės Orinienės „Jo darbų reikšmę labiau įvertins ateities žmonės (apie Kazimierą Raičinskį)“, Romo Baltrukevičiaus „Albinas Šukaitis – tinklininkas, mokytojas, draugas“.

Dažniausiai konferencijose į galą klausytojų sumažėja, tačiau tik ne šį kartą. Knygos pristatymas vyko renginio pabaigoje, o vėliau atėjusiems jau buvo sunku surasti vietą atsisėsti. Autorė padėkojo visiems, kurių dėka buvo išleista ši knyga. Tai ir Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, miesto meras Česlovas Daugėla, bei kiti asmenys. Alytaus miesto meras Č. Daugėla įteikė Anelei apdovanojimą.

„Darbas muziejuje, pažintis su kultūros paveldu besirūpinančiais kunigais, menotyrininkais, mano tėvų ir mokytojų, puoselėjusių savo krašto religines ir tautines tradicijas, pavyzdys, padažnėjusios vagystės iš bažnyčių ir paskatino paskelbti surinktą medžiagą apie gimtąją Pirmojo Alytaus parapiją ir Šv. Liudviko bažnyčią“ – pristatymo metu kalbėjo Anelė Kalašnikovienė.

Norinčių gauti autorės autografą tikrai netrūko.

One Response to “Knyga apie Alytaus šv. Liudviko bažnyčios ir parapijos istoriją”

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas