Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

„Ubago lobis“ iš Nemunaičio

Virginijus Oželis

2012 10 22

Vartydamas archyvinius Lenkijos Numizmatų Draugijos (PTN) leidinio ,,GROSZ“ numerius, radau gana įdomų, seniai perskaitytą ir pamirštą straipsnį. Nors ten tikrai daug įdomios informacijos, bet su kai kuriomis autoriaus mintimis ir išvadomis nesutinku. Todėl prie vertimo pridėsiu savo pastabas ir pamastymus, o kas teisus, palieku spręsti skaitytojams.

Vertimas

Ubago lobis

2003 metų liepos mėnesį Nemunaičio bažnyčios šventoriuje rastas dvidešimties XVII amžiaus monetų lobis.

Monetos buvo suvyniotos į popierinį ritinėlį, panašiai, kaip dabar vyniojami saldainiai. Ant ritinėlio galuose buvusių monetų išliko prilipusio popieriaus su juodu rašalu rašyto teksto likučiais. Monetų bendras svoris 21,16 gramo.

Smulkus monetų aprašymas pateiktas lentelėje.

Nr.

Nominalas

Data

Svoris, gr

Diametras, mm

Aprašymas, pastabos

1.

Lenkiškas šilingas

1661

1,09

15,6


2.

Lenkiškas šilingas

1661

0,94

15,1


3.

Lenkiškas šilingas

1664

1,1

15,7


4.

Lenkiškas šilingas

1664

1,07

15,5


5.

Lenkiškas šilingas

1664

1,79

15,8


6.

Lenkiškas šilingas

1664

1,25

15,9

Moneta dalinai padengta storu patinos sluoksniu

7.

Lenkiškas šilingas

1664

1,29

15,5

Moneta padengta patina

8.

Lenkiškas šilingas

1664

0,98

16,0

Dvigubas štampavimas reverse (180*)

9.

Lenkiškas šilingas

????

1,42

16,0

Kitos monetos likučiai prilipę datos vietoje

10.

Lenkiškas šilingas

????

1,25

15,5

Reversas decentruotas, data už monetos ribų

11.

Lenkiškas šilingas

????

1,09

16,4

Primityvus falsifikatas, data neįskaitoma

12.

Lietuviškas šilingas

166

1,11

15,1

Nėra paskutinio datos skaičiaus

13.

Lietuviškas šilingas

1666

1,01

15,3


14.

Lietuviškas šilingas

1666

1,00

15,3


15.

Lietuviškas šilingas

1666

1,52

16,1

Moneta padengta patina

16.

Livonijos šilingas

1663

0,48

15,5

Karolis XI (1660-1697) Ryga

17.

Livonijos šilingas

1663

0,43

15,5

Karolis XI (1660-1697) Ryga

18.

Rusijos ½ kapeikos

——-

0,18

——-

Aprašymas tekste

19.

Lietuviškas šilingas

1665

0,98

15,5

Prie averso prilipę popieriaus likučiai

20.

Lietuviškas šilingas

1666

1,13

15,6

Kauno monetų kalykla, prie averso prilipę popieriaus likučiai

Rusiška ½ kapeikos nominalo moneta nukalta tiksliai ir raidės lengvai skaitomos. Aukštos prabos sidabras ir nedideli vartojimo pėdsakai rodo neilgą buvimo apyvartoje laiką.Ji nukalta Maskvoje bendro Petro I ir Ivano V valdymo laikotarpio (1682-1696) pabaigoje. Taigi maždaug apie 1690 metus.

Šios vėliausiai nukaltos lobio monetos data greičiausiai ir bus artima lobio paslėpimo datai. Galima spėti, kad tai nutiko apie 1690 metus.

Turime dar sužinoti realią lobio vertę. Tai yra lengva užduotis, kadangi turime reikalingą informaciją.

19 šilingų + 1 moneta iš gero sidabro, kurią galima skaičiuoti kaip 2 šilingus, duoda mums 21 šilingo sumą. Tuo metu oficialus kursas buvo: 3 šilingai = 1 sidabrinis grašis.Bet sunku būtų buvę tą lobį iškeisti į stambesnę monetą. Sidabrinė rusiška moneta būtų lengvai imama(bet tai tiktai 5 % lobio).Sunkiai buvo imami ir keičiami Livonijos šilingai (apie 10 % sidabro).Tuo tarpu lietuviški ir lenkiški variniai šilingai buvo imami nenoriai ir ne pagal oficialų kursą. Realus kursas buvo nuo 6 iki 12 šilingų už grašį. Tos nepilnavertės monetos sudaro 85 % lobio. Pagal valdišką kursą lobio vertė yra 7 grašiai. Reali vertė buvo visai kitokia. Perskaičiuojant šilingus pagal rinkos kursą, jo vertė buvo 2-3 grašiai.

Apie 1690 metus nekvalifikuotas darbininkas per dieną uždirbdavo 10-15 grašių. Dideliuose miestuose kaip Gdanskas, Elblongas ar Krokuva, tas uždarbis buvo daug didesnis ir galėjo siekti iki 30 grašių. Vienok tokiam Lietuvos užkampyje, kaip Nemunaitis, dienos uždarbis galėjo būti 6-10 grašių. Tais laikais už 1 grašį buvo galima nupirkti 10 kiaušinių.

Todėl tiktai elgetai toks lobis buvo vertybe. Vertybė rūpestingai paslėpta ir dėl nežinomų priežasčių nepaimta. Gal tai buvo jo dienos uždarbis? Į šitą klausimą atsakyti negalime.

*Nemunaitis(Niemonajcie) – miestelis dešiniajame Nemuno krante, 14 km nuo Alytaus, 85 nuo Trakų. 120 nuo Vilniaus. 122 namai, 692 gyventojai. Iš jų 14 pravoslavai, 263 katalikai ir 415 žydai. Parapijos bažnyčia ir žydų sinagoga medinės. Katalikų parapija (Merkinės dekanatas) skaičiuoja 2894 tikinčiuosius.

**Alytus(Olita) – miestas prie Nemuno apie 90 km nuo Suvalkų.1886 metais mieste buvo 75 namai, 926 gyventojai. Iš jų 6 pravoslavai, 626 katalikai, 5 čigonai, 7 musulmonai ir 290 žydų.

(Čia greičiausiai tik I Alytaus statistika – vertėjo pastaba).

Informacija pagal 1886 metų geografijos žinyną.

Vertimo pabaiga

Pastabos ir pamastymai

Pirmiausiai nenorėčiau sutikti su autoriumi, kad tą kuklią sumelę paslėpė elgeta. Kodėl? Ogi todėl, kad popierinė monetų pakuotė XVII ir XVIII amžių sandūroje atrodo labai jau ne elgetiškai. Tuo labiau, kad popierius buvo su tekstu. Mano nuomone ten galėjo būti parašyta, kam skirta ši nedidelė suma. Gal pirkti žvakėms ar dar kam nors. Tą nedidelį ritinėlį galėjo paprasčiausiai pamesti šventoriuje koks nors zakristijonas arba vargonininkas. Nukrito mažas ritinėlis į šventoriaus smėlį prietemoje, kažkas užmynė ar paspyrė ir pragulėjo nepanaudota kukli sumelė 300 metų, kol kažkas netyčia rado ir surankiojo.

O elgetos ir ne tiktai jie, savo kuklias lėšas vyniodavo ne į popierių, o į skudurėlį arba nosinę. Dar atsimenu, kaip kaimo bobutės sovietines kapeikas parduotuvėje išvyniodavo iš mazgeliu surištos nosinės. Turbūt taip elgėsi ir jų senelės ir prosenelės.

Taip pat nesutikčiau ir su paslėpimo ar pametimo data. Jeigu jauniausia moneta buvo nukalta Maskvoje ne vėliau kaip 1696 metais, tai dar patekti į Nemunaitį ji galėjo ir žymiai vėliau, jau šiaurės karo metu (1700-1721), su caro Petro I kareiviais. Nemanau, kad iki Šiaurės karo prekybiniai ryšiai tarp Rusijos ir Lietuvos Trakų vaivadijos Nemunaičio miestelio buvo intensyvūs.


Projektą „Dzūkijos istorija interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas