Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkijos periodinė spauda 1904–1918 metais

Šarūnas Šimkevičius

2012 10 30

Verta prisiminti, kaip kūrėsi spauda Dzūkijoje, panaikinus spaudos draudimą. Rusijos imperijos valdžiai galutinai įsitikinus, kad ji veltui kovoja su lietuvišku raštu lotyniškomis raidėmis, 1904 m. gegužės 7 d. caras paskelbė lietuviškosios spaudos laisvę. Netrukus susiformavo trys svarbūs spaudos leidybos centrai: Vilniuje, Kaune ir Seinuose. Kaip galėjo taip staiga spaudos leidybos centras atsirasti Dzūkijoje, kur nebuvo praktiškai jokių spaudos tradicijų, jei neskaičiuoti XIX amžiuje Druskininkuose ėjusių laikraščių lenkų kalba. Dar daugiau – Dzūkijoje nebuvo net spaustuvių. Palyginimui pateiksiu Suvalkų miesto duomenis, kur pirmoji spaustuvė įsikūrė 1833 m., o XIX amžiuje buvo įkurtos dar 8 kitos spaustuvės. Iš viso Suvalkuose iki 1915 m. veikė 15 spaustuvių. Marijampolėje XIX amžiuje buvo įkurtos 4 spaustuvės. Spaudos atsiradimas Dzūkijoje buvo iš dalies atsitiktinis. 1904 m. K. Prapuolenis įteikė Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai prašymą dėl savaitraščio “Šaltinis” steigimo Vilniuje. Tačiau pasirinkti Seinai, vieta, kur nebuvo lietuviškų laikraščių, spaustuvių ir apskritai spaudos tradicijų. Gal todėl, kad Seinai buvo vyskupystės centras, čia veikė dvasinė seminarija, o laikraštį leido kunigai. Laikraščiui leisti buvo nutarta įsteigti lietuvišką spaustuvę. Lėšos buvo surinktos Seinų ir Vilniaus vyskupysčių parapijose iš kunigų. Įmonė pasivadino “Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė”. Pirmieji spaustuvės darbininkai buvo pakviesti iš Varšuvos, net raidžių rinkėjai buvo lenkai, tik redakcijos korektorius B. Stosiūnas. Ir tik vėliau raidžių rinkėjus papildė lietuviai, pramokę amato šioje spaustuvėje. Iš viso spaustuvė išspausdino 257 knygas. Daugiausia knygų išleista lietuvių kalba, bet leista ir lenkų, lotynų, esperanto kalbomis.

1906 m. Seinuose pasirodė iliustruotas savaitinis žurnalas Lietuvos visuomenei “Šaltinis”, kurį leido Seinų kunigų seminarijos profesoriai. Jis buvo skirtas plačiam skaitytojų ratui, ūkininkams. 1907 m. “Šaltinis” tapo pagrindiniu lietuvių krikščionių demokratų periodiniu leidiniu. Religinės didaktikos 16 puslapių gausiai iliustruotame žurnale buvo nedaug. Tuo tarpu beveik kiekviename numeryje ne mažiau kaip vieną puslapį užimdavo rašiniai apie švietimo reikalus. Ne mažiau vietos buvo skiriama ir kalbos dalykams. Iš pradžių vienas, vėliau 2-3 straipsniai kiekviename numeryje buvo tiesiogiai susiję su žemės ūkio darbais. 1911-1915 m. leistas ir atskiras priedas valstiečiams – “Artojas”. “Šaltinį” ir jo priedus įvairiu laiku redagavo K. Prapuolenis, J. Laukaitis, J. Vailokaitis, A. Civinskas, B. Stosiūnas. Žurnalo redaktoriai pasižymėjo sumaniu redakciniu darbu, lanksčia administracine politika (sumažino žurnalo kainą, siekiant nukonkuruoti kitus leidinius) ir žurnalistinės etikos nesilaikymu (įvedus analogiškus “Lietuvos ūkininkui” skyrius, viliojant skaitytojus loterija). 1913-1914 m. “Šaltinio” tiražas tarp lietuviškų periodinių leidinių buvo didžiausias – 15 tūkstančių egzempliorių.

“Šaltinyje” buvo nemažai spausdinama grožinės literatūros: K. Sakalauskas-Vanagėlis, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda, Margalis, M. Dagilėlis, J. Mikuckis, L. Gira, A. Šmulkštys-Paparonis, Z. Gaidamavičius, V. Mykolaitis-Putinas – tai tik dalis leidinio autorių.

“Šaltinio” priedas “Šaltinėlis”, leistas 1906-1914 m., buvo pirmasis mėnesinis vaikų žurnalas, kuris kelerius paskutinius metus ėjo kaip savarankiškas leidinys. Vaikams daugiausiai rašė A. Giedrius, M. Grigonis, K. Sakalauskas-Vanagėlis, S. Tijūnaitis. Pastarasis vėliau tapo vaikų žurnalų “Žvaigždutė” ir “Kregždutė” redaktoriumi. Buvo ir dar trys “Šaltinio” priedai: “Artojaus šaltinis”(1911 m.), “Vainikas”(1913-1915 m.) ir “Vainikėlis”(1911-1913 m.). 1908 m. Seinuose J. Laukaitis įsteigė ir redagavo katalikų kunigams skirtą mėnesinį žurnalą “Vadovas”. Jame buvo spausdinami pamokslai, oficialūs bažnytinės vyresnybės raštai, straipsniai iš teologijos ir bažnyčios istorijos. Žurnalo leidėju pasirašinėjo K. Prapuolenis, jį finansavo šv. Kazimiero draugija. Leidinys ėjo iki 1914 m. “Vadovo” spaudos apžvalgos ir kritikos skyrius “Pirmeivių žiedai” nuo 1909 m. spausdintas ir atskirais atspaudais. Panašaus pobūdžio leidinys “Tiesos kelias” tarpukario laikotarpiu leistas Kaune. 1909-1915 m. Seinuose pasitikėjimo bendrovė leido dvisavaitinį religinio turinio žurnalą “Spindulys”. Jį įsteigė ir redagavo kunigas J. Grajauskas. Nuo 1910 m. žurnalo faktinis redaktorius buvo S. Tijūnaitis. Leidinyje daugiausia bendradarbiavo Seinų kunigų seminarijos dėstytojai bei klierikai, taip pat Lietuvos kunigija.

Nutrūkus leidybai Seinuose, “Šaltinį” bandyta reanimuoti Vilniuje 1915 m., o 1926 m. leidinys atkurtas Marijampolėje. 1928 m. atkurti ir abu “Šaltinio” priedai – “Šaltinėlis” ir “Artojas”.

Kaizerinės okupacijos metais Lietuvoje savo laikraščius leido vokiečių valdžios administracija. Tačiau vokiečiai jau nesirinko Seinų, dar neseniai buvusių tokiu svarbiu spaudos centru, tuo labiau, kad 1915 m. stambios Seinų spaustuvės įrengimai buvo išmontuoti ir išvežti į Rusiją. Todėl ir laikraštis “Paliepimų laiškas valdžios Suvalkuose” – vokiečių valdžios įstatymų, nutarimų ir potvarkių informacinis laikraštis, leistas Suvalkuose 1915-1916 m. 1919 metais Suvalkuose ėjo visuomenės ir politikos savaitraštis “Suvalkų žinios”.

Tarpukario laikotarpiu daugumas anksčiau Seinuose leistų leidinių buvo atkurti ar perkelti kitur – Dzūkijon ar Suvalkijon. Panašaus likimo sulaukė ir rankraštiniai laikraštėliai, kurių tradicijos Seinuose gyvavo seniai. Dar 1890 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai slapta leido rankraštinį laikraštėlį “Knapt”, “Visko po biskį”, 1891 m. – “Viltį” ir 1903-1908 m. “Jaunuomenės draugą”. Tarpukariu Seinų seminarijos laikraščiai buvo atkurti jau ne Dzūkijoje. 1920 m. seiniškiai išleido “Mūrų aidus” jau kaip Zyplių kunigų seminarijos klierikų laikraštį. 1922-1928 m. leistas Vilkaviškio kunigų seminarijos semestrinis laikraštis “Mūrų aidai”, kurio paantraštė buvo – Seinų dvasinės seminarijos Gižų ateitininkų kuopos periodinis laikraštis. Daug rankraštinių leidinių leido Seinų gimnazijos moksleiviai. 1918 m. Seinų gimnazijos ateitininkai leido “Balsą”, “Miško sargą”, “Samtį”, “Nemuno gelmę”. Tačiau greitai Seinus užgrobė Lenkija. Seinų gimnazija 1920 m. įsikūrė Lazdijuose. Gimnazijos pavadinimas buvo paliktas tas pats – Seinų “Žiburio” gimnazija, o tai liudija, kad su Seinų praradimu nenorėta susitaikyti. Seinų “Žiburio” gimnazijos moksleiviai Lazdijuose leido visą eilę rankraštinių laikraštėlių: “Dzūkelių kankles” (1921-1925 m.), “Lauko lelijas” (1923 m.), “Ateities spindulį” (1921-1923 m.), “Bučių” ir “Vyčių” (1921-1922 m.). Įdomu, kad net 1925 m., jau gerokai po Seinų užgrobimo, Lazdijuose ėjo “Seinų skautas” – Seinų “Žiburio” gimnazijos skautų laikraštis. O 1929-1930 m. Lazdijuose leidžiamas dar vienas “Seinų skautas” – Seinų rajono skautų tunto laikraštis.

1904-1914 m. laikotarpis Dzūkijos spaudai buvo labai reikšmingas. Seinuose sukurtas spaudos leidybos centras, leidžiami svarbūs laikraščiai ir knygos. Dzūkijoje vienas po kito kuriasi knygynai. Gaila, bet viską sužlugdė Pirmasis pasaulinis karas. O vėliau ir patys Seinai buvo užgrobti Lenkijos. Tarpukariu svarbiausias Seinų laikraštis “Šaltinis” buvo atkurtas, bet buvusio prestižo ir svarbos jis jau neatgavo, leidžiamas jau Marijampolėje. Todėl tarpukario Dzūkijos spaudą teko kurti iš naujo.

 

Projektą „Dzūkijos istorija interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas