Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Mokytojas Juozas Bloznelis

Jonas Miškinis

Mokytojas Juozas Bloznelis buvo visuomenininkas, kultūrininkas, taurus ir kilnios dvasios žmogus, pavyzdingas mokytojas, šaulys, patriotas lietuvis. Mokytojaudamas Dainavoje, sugebėjo patraukti jaunimą ir įkvėpti jam tėvynės meilę. Todėl gausūs būriai stojo savanorių eilėse.

Su Juozu Blozneliu susipažinau 1921 m., atbėgęs iš lenkų kalėjimo. Tuomet jis mokytojavo Merkinės pradžios mokyklos. Merkinė buvo ką tik iš lenkų karių atkovota, tai liūdnai ir skurdžiai atrodė, ypač pradžios mokyklos patalpos: durys išdaužytos, langai perpus lentgaliais užkalti, vėjas švilpė, šiluma klasėj nesilaikė. Tačiau jis dirbo su dideliu entuziazmu ir pasiryžimu. Mokykloj buvo per 100 mokinių, kurie vienoj klasėj nesutilpdavę. Todėl dirbo dviem pamainomis: jaunesnius skyrius mokė iki pietų, po pietų – vyresnius. Vakarais, 6-9 val., mokė suaugusį jaunimą, kuris čia gerokai buvo nutautęs.

Apsigyvenus Merkinės valsčiuje, dažnai tekdavę su J. Blozneliu ir kitais kultūrininkais sutikti,  posėdžiauti ir svarstyti įvairius klausimus. Kartais mudviejų nuomonės išsiskirdavo, bet jo taktas ir svetimos minties gerbimas darė jį visiems mielą bičiulį.

Įsteigus Merkinėj vidurinę mokyklą, atsirado daugiau inteligentinių pajėgų. Kartą susitikęs mane sako:

– Žinai, Jonai, mano misija Merkinėje atlikta. Sekančiais metais Merkinėj nemanau mokytojauti. Esu pasiryžęs mokyklą įsteigti prie administracijos linijos – Uciekos dvare.

Jis savo sumanymą įvykdė. Mokykla buvo įsteigta ir J. Bloznelis paskirtas vedėju. Lenkų pasienio sargybiniams tas nepatiko. 1923 m. vasario mėnesio pradžioje su mokiniais ruošėsi Vasario 16-tosios minėjimui. Vakarais repetavo patriotinį veikaliuką. Vasario 7 d., 11 valandą, po repeticijų mokiniams išsiskirsčius, mok. J. Bloznelis nuėjo į savo kambarį miegoti. Po kokios valandos įsibrovė jo kambarin trys ginkluoti lenkų agentai, išvilko jį iš lovos, apstumdė ir vienmarškinį ir basą išsivarė laukan…

Rytojaus dieną mokiniai neberado savo mokytojo. Kilo panika ir verksmai. Kai kas manė, kad J. Bloznelis išvežtas į Gardino kalėjimą. Tačiau po keleto dienų sužinota, kad mokytoją Nemuno pakrantėj lenkai nužudė ir jo kūną pakišo po ledu. Ledams sutirpus ir pavasariui išaušus, Alytuje ties karininko Juozapavičiaus tiltu praeiviai pamatė vandens sūkuryje žmogaus lavoną. Ištraukus atpažintas mokytojo Juozo Bloznelio kūnas.

Alytaus parapijos kapinėse buvo supiltas naujas šio didvyrio kapas, ant kurio šauliai pastatė kuklų, bet labai būdingą paminklą iš Dzūkijos lakuose surinktų akmenų.

„Manoji Dzūkija“ (atsiminimai). London, 1966, p. 75–76.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas