Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for gruodžio, 2012

Gedimino kalno bokšte – tradicinė Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija

alf_8127

Sausio 1 d. minint Lietuvos vėliavos dieną Gedimino kalno Pilies bokšte Vilniuje 14.00 val. vyks tradicinė Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.

Renginyje dalyvaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė, visuomeninių organizacijų nariai, miestiečiai, kiti svečiai. Skaityti toliau »

Lietuviškoji vilniečio kova

VIKTORAS VILČINSKAS, kilęs iš Vilniaus rašo, rašo apie savo ir kitų tautiečių veiklą, siekiančią istorines Lietuvos žemes, apie Lydos srities lietuvius, kurių vokiečių okupacijos metais rado 28 000.

Gimiau 1918 m. Kaniavos kaime, Rudnios par., Varėnos vlsč., Lydos apskr. Mokiausi Vilniaus „Ryto“ pradžios mokykloje, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o agronomijos specialybę įgijau Poznanėje, 1940 metais sugrįžau į Lietuvą, kurioje tada siautėjo marksistiniai propagandistai ir KGB agentai. Skaityti toliau »

Gelbstinti nuo užmaršties šešėlio

Algimantas Zolubas

P.Vyturys.

Neseniai 500 egz. tiražu spaustuvė „Morkūnas ir Ko“ išspausdino intriguojančiu pavadinimu Pauliaus Vyturio knygą „DIALOGAS SU VIEŠPAČIU IR ŠĖTONU“. Knygą redagavo prof. Juozas Girdzijauskas ir Danguolė Stonytė, išleido Petras Girdzijauskas-Paulius Vyturys.

Iš tikrųjų autorius nuo vaikystės dalyvavo ir iki šių dienų dalyvauja dialoge su Dievu, o į prievartinį dialogą su šėtonu buvo įtrauktas per šėtoniškos imperijos parankinius – SMERŠ, KGB, istrebitelius. Tik atsivertus knygą, dar prieš pratarmę skaitome: „Viešpats man pagelbėjo, kai vilties nelikdavo. – Atstok, šėtone!, – tardavo Jis. Aš ir vėl atsitiesdavau.“, o pratarmę pradeda malda: „Išgirsk mus, Viešpatie, pakylėk mus, Viešpatie, iki tradicijos, kurią turėjo mūsų Tėvai ir iki to kaip jie gerbė ją ir saugojo… Pakylėk mus, Viešpatie, nuo šiol kasdien, neužmiršk mūsų vaikų, kad jie priimtų šią dovaną ir su ja gyventų per amžius.“ Autoriaus dialogas su Viešpačiu tęsiasi nuo mažumės, o priverstiniam dialogui su šėtonu, pradedant nepilnametyste, iki Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, skirta nemaža knygos dalis. Skaityti toliau »

Kunigo Petrulio, arba taip vadinamoji „Pivošiūnų“ byla

P. Leonas

Pivošiūnų (Trakų pav.) parapijos gyventojai – tai lietuviai ir lenkai. Prie lenkų priskaito save beveik visi šlėktos, kurių ten gana daug. Vergijos laikais tik šlėktos (bajorai) buvo laikomi už žmones. O kadangi Pivošiūnų parapijos bajorai buvo sulenkėję, tai ir bažnyčioje pridedamosios pamaldos buvo atliekamos tiktai lenkų kalba. Ta vergijos liekana, ir žuvus vergijai (baudžiavai), dar ilgai tebesilaikė. Tiktai palietus tautiškai idėjai Vilniaus gubernijos lietuvius, turėjo įvykti kitokia tvarka bažnyčioje. Tos naujos tvarkos įvykintoju teko būti kunigui Alfonsui Petruliui, – žmogui dar jaunam, pilnam energijos ir gabiam. Lietuviška naujiena negalėjo patikti senovės šalininkams – lenkams. Vilniaus endekai žinojo kun. Petrulį veikliu besant. Užtat dar prieš atvažiuosiant jam į Pivošiūnius, kaip tik jis tapo paskirtas Pivošiūnų klebonu, parapijoje prasidėjo agitacija prieš jo būsimą veikimą. Atsikėlė jisai Pivošiūnuosna gegužės mėn. 1911 m., o po kokiam mėnesiui – pusantro jau buvo paduotas vyskupijos valdytojui ant jo lenkų skundas. Šioje byloje liudininkas Vitoldas Kucevičia, kitos parapijos gyventojas, pripažino, kad skundas ant kun. Petrulio buvo paduotas jo, Kucevičiaus, patarimu. Skaityti toliau »

Ariadnos Čiurlionytės akvarelių paroda „Laiko fragmentai“ Lietuvos medicinos bibliotekoje

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

DSCN9506
Parodos organizatorė Ariadna Čiurlionytė.

Lietuvos medicinos bibliotekos fojė (Kaštonų g. 7) prie kalėdinės eglutės atidaryta paskutinė 2012 m. ir (kad ir kaip keista) pirmoji personalinė menininkės ir dailės pedagogės bei vadovėlio  „Meno istorijos“ autorės Ariadnos Čiurlionytės paroda.

Vilniaus dailės akademijoje studijavo ir tapybą, ir dailės pedagogiką. Parodose dalyvauja nuo 1989 m. Tiesa, jų surengta ne viena dešimtis, tačiau tik kartu su kitais, dažniausiai – tarptautiniuose akvarelės pleneruose: Vilniuje, Klaipėdoje, Telšiuose, Estijoje. Pirmą kartą ją sutikau pernai irgi bendroje Dailės mokytojų asociacijos parodoje A. Mickevičiaus bibliotekoje ir kaip autorę, ir kaip kuratorę.

Ariadna pirmiausia dirbo aliejaus ir akrilo technika, akvarelė rimčiau susidomėjo 2007 m. „Ši technika vis labiau intriguoja ir vilioja. Domina ne tik tradicinės akvarelės galimybės, traukia jos neaprėpiamumas ir lengvas lyg vėjelio dvelksmas prisilietimas. Kūryba – tai apmąstymai, tai atviras langas į pasaulį, tai pasaulio stebėjimas, žavėjimasis juo ir dialogas su juo. Apmąstymai dažnai netelpa viename popieriaus lape, jie veržiasi į naujas erdves – ciklus – spalvų, apšvietimo pojūčius. Jie nori išsilieti raidėmis, sakiniais, laiškais… Spalva man labai svarbi raiškos priemonė, kuria taip pat galima apmąstyti santykį su aplinka. Pasaulis gali atsiverti kaip spalvos nostalgija… spalva aktyvi ir ekspresyvi, ryški ir kupina energijos arba jautri, niuansuota, subtili ir rami, pakylėta iki metaforos. Tapybinėse abstrakcijose siekiu apibendrinti, transformuoti aplinką, tai reiškia keisti ją savaip ir kartu atverti ją sau ir kitiems. Atverti langai orientuoja į būties laukų platybes, kuriais smagu keliauti ir nors trumpam pabėgti nuo aplink tvyrančio chaoso“ – sako autorė. Skaityti toliau »

SVEIKINIMAS

NAUJIEJI

SVEIKINIMAS

sveikinimas_internete

Tragiški likimai: policininkas Petras Jakubauskas

Gintaras Lučinskas

Petras Jakubauskas gimė 1910 m. gegužės 7 d. Alytaus apskr., Merkinės mstl., Felikso Jakubausko ir Agotos Lukoševičiūtės šeimoje. Mokėsi ir baigė Merkinės pradžios mokyklą. Vėliau išmoko šaltkalvio amato. Nuo 1927 06 27 iki 1933 08 13 dirbo Merkinės savivaldybės ugniagesių komandoje, vykdydamas dešimtininko pareigas, o nuo 1933 08 13 priimtas į Merkinės šaulių būrio ugniagesių komandą. 1931-1933 metais, atlikdamas karinę prievolę, tarnavo Lietuvos kariuomenės Karo aviacijoje eiliniu, kur taip pat priklausė Karo aviacijos ugniagesių komandai. 1935 01 22 Petras Jakubauskas priimtas į Lietuvos šaulių sąjungą, Alytaus XIX rinktinę, Merkinės 21 būrį. Skaityti toliau »

Kunigas Juozapas Galeckas

G. Pakutkienė

J. Galeckas

Mūsų lietuviškojo kampelio protėvių senkapiai liko kaimų kapinaitėse bei Berznyke ir Kučiūnuose, kur dirbo kun. Juozapas Galeckas (jis mirė prieš 90 metų, palaidotas Šlavantų kapinėse).

Kun. J. Galeckas vikaravo Berznyke. Jis gerbiamas ir dabar dar minimas mūsų krašto kaimo žmonių, ne vienam suteikęs Krikšto, Santuokos sakramentą, palydėjęs į amžinojo poilsio vietą ar tapęs krikštatėviu. Kilus riaušėms ir uždarius Berznyko bažnyčią, jis ant rankų nuneštas į Lietuvą.

Juozapas Galeckas (gimęs 1871 m. kovo 2 d. Rūdos kaime, Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, miręs 1922 m. birželio 10 d. Šlavantų kaime, Veisiejų valsčiuje, Lazdijų apskrityje) – kunigas, švietėjas, visuomenininkas. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1894 m. rugsėjo 10 d. Tais pačiais metais paskirtas vikaru į Aukštąją Panemunę, nuo 1896 m. vikaravo Lazdijuose, 1898 m. – Sniadave, 1899 m. – Raigarde, 1900 m. – Zambravėje, 1903 m. – Zavaduose, 1905 m. – Jeleniave, 1907 m. – Berznyke. Skaityti toliau »

Tragiški likimai: savisaugininkas Jonas Gražulis

Gintaras Lučinskas

2012 12 18

Jonas Gražulis gimė 1904 m. kovo 23 d. Alytaus apskr. Butrimonių vls. Eigelonių k. ūkininkų Jono Gražulio ir Ievos Dubavičiūtės šeimoje. Šeimoje dar augo jaunesni sesuo ir brolis. Vedęs turėjo 3 vaikus – 2 sūnus ir dukterį, valdė 8 ha žemės. Priklausė Lietuvos Šaulių sąjungos Alytaus rinktinės Butrimonių šaulių būriui. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas