Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Tragiški likimai: savisaugininkas Jonas Gražulis

Gintaras Lučinskas

2012 12 18

Jonas Gražulis gimė 1904 m. kovo 23 d. Alytaus apskr. Butrimonių vls. Eigelonių k. ūkininkų Jono Gražulio ir Ievos Dubavičiūtės šeimoje. Šeimoje dar augo jaunesni sesuo ir brolis. Vedęs turėjo 3 vaikus – 2 sūnus ir dukterį, valdė 8 ha žemės. Priklausė Lietuvos Šaulių sąjungos Alytaus rinktinės Butrimonių šaulių būriui.

Sovietams okupavus Lietuvą, J. Gražulis naująja santvarka nesusižavėjo, kaip tik priešingai – jis 1940 m. rudenį Eigelonių k. supjaustė raudoną vėliavą, iškeltą prie namo, kuriame vykdavo komjaunuolių susirinkimai.

Prasidėjus Vokietijos – Sovietų Sąjungos karui, kaip buvęs šaulys, dalyvavo sukilėlių veikloje – parklupdė ant kelių komjaunuolį, kad šis atgailautų už kenkėjišką veiklą prieš Lietuvą. Pats turėjo pistoletą, be to 1941 m. birželio 26 d. iš lietuvių karių, kurie traukėsi iš Varėnos poligono, mainais už drabužius, įsigijo kulkosvaidį ir karišką šautuvą. Šiuos ginklus vėliau perdavė Butrimonių nuovados policininkams.

1943 m. spalio mėn. pradėjus kaimuose steigti Vietinės savisaugos būrius (VSB), Butrimonių valsčiaus viršaitis Pranas Paulauskas ( jis po karo buvo „Margio“ grupės partizanų vadas sl. „Šarūnas“ – aut. past.) paskyrė J. Gražulį Eigelonių seniūnijos VSB vadu. Kad veiksmingiau apsiginti nuo plėšikaujančių raudonųjų partizanų buvo reikalingi ginklai, todėl sukvietus gyventojų susirinkimą, savanoriškais pagrindais buvo renkami pinigai ginklams pirkti – po 3 reichsmarkes nuo 1 ha žemės. Kurie pinigų nedavė – buvo perspėti, kad į sargybą eis be ginklų. Iš viso buvo surinkta apie 500 reichsmarkių. Už tuos pinigus J. Gražulis pas gyventojus nupirko 2 šautuvus – vieną Čižiūnų kaime, o kitą Daugų miestelyje, dar 8 kariškus šautuvus turėjo patys ūkininkai, prisirinkę ginklų karo pradžioje. J. Gražulis Eigelonių VSB vado pareigose buvo iki 1944 m. gegužės mėn., turėjo savo asmeninius ginklus – naganą ir karišką šautuvą. Jis paskirdavo po 5-6 vyrus, kurie naktį budėdavo ir saugodavo kaimus nuo plėšikaujančių raudonųjų partizanų. Kelis kartus jų būrio nariai, padėdami policijai, dalyvavo raudonųjų partizanų paieškose ir persekiojime – 1943 m. žiemą Klydžionių k., 1943 m. gruodžio 15 d. Čižiūnų k. ( Daugų vls.), 1944 m. sausio 15 d. Būriškių-Levoniškių miške. Aktyviausi Eigelonių VSB nariai buvo: brolis Andrius Gražulis (g. 1912), Kseveras Babrauskas, s. Juozo; Jonas Kupinas, s. Rapolo; Zenonas Kuliešius; Bronius Rubliauskas; Antanas Kamsiukas, s. Stasio (iš Trakininkų k.).

Traukiantis vokiečiams, J. Gražulis iš savisaugininkų ginklus surinko ir 5 šautuvus perdavė Butrimonių nuovados policininkui Urbanavičiui, o vėliau tie ginklai pateko pas Lietuvos partizanus. Savo ginklų J. Gražulis neatidavė, bet paslėpė. Žymiai vėliau, apie 1958-1959 m., kai gaisro metu sudegė kluonas, ginklų dalis surado milicininkai. Dėl to sūnų Joną tardė KGB darbuotojai.

Prasidėjus antrai sovietų okupacijai, 1944 m. liepos mėn. pabaigoje J. Gražulį suėmė Alytaus NKGB ir kaltino, kad jis karo metais persekiojo raudonuosius partizanus, tačiau nesurinkę pakankamų įrodymų po 6 dienų paleido. 1944 m. rugpjūčio 14 d. Kedonių apylinkės tarybos pirmininkas, o po 2 dienų Stakliškių komjaunimo organizacijos sekretorius (buvę Eigelonių k. gyventojai) savanoriškai duoda parodymus tardytojui ir kaltina J. Gražulį , kad jis 1941 m. rugsėjo mėn. dalyvavo šaudant žydus Butrimonių miestelyje, bei atiminėjo iš žydų turtą ir, lyg tarp kitko užsimena, kad jis vadovavo savisaugininkams ir persekiojo raudonuosius partizanus. Šie sovietiniai aktyvistai, skųsdami buvusį kaimyną, žinojo ko siekia – už dalyvavimą žydų naikinime bausdavo mirties bausme arba 25 metams lagerio, o jie keršto sumetimais, to ir norėjo, nes vienas iš jų buvo tas pats komjaunuolis, kuris 1941 m. birželio 22 d. klūpėjo ant kelių, o pas kitą J. Gražulis 1943 m. žiemą buvo suradęs pavogtus savo daiktus.

Remiantis tokiais parodymais 1944 m. rugpjūčio 21 d. buvo sankcionuotas nutarimas areštui ir J. Gražulį antrą kartą suėmė. Keletą dienų buvo „aktyviai“ tardomas, bet nepalūžo, todėl 1944 m. rugpjūčio 30 d. buvo išrašytas orderis areštui (iki tol buvo tik sulaikytas – aut. past.) ir 1944 m. rugsėjo 2 d. etapuotas į NKGB kalėjimą Nr. 2, o bylą perėmė Vilniaus NKGB tardytojai.

„Jonas Gražulis prieš tarybų valdžią nusistatęs priešiškai“ – rašoma 1944 m. rugsėjo 22 d. Butrimonių valsčiaus Vykdomojo komiteto pažymoje.

1944 m. rugsėjo 25 d. buvo apklausti dar du buvę J. Gražulio kaimynai, draugiškai sutikę sovietinę santvarką ir abu dirbantys eiguliais. Šitie jau nekaltino tokiais absurdiškais dalykais, kaip žydų naikinimu, o tik patvirtino, kad J. Gražulis buvo savisaugininkų būrio vadas ir dalyvavo akcijose prieš raudonuosius partizanus.

Kaltinimas žydų žudymu taip ir liko tik pirmų dviejų skundikų fantazijos vaisius, nes apie tai daugiau neminima nei kaltinamojoje išvadoje, nei nuosprendyje. Esant įrodymams, tardytojas tikrai nebūtų praleidęs progos sudoroti dar vieną „žydšaudį“.

Kad J. Gražulis buvo „aktyviai“ tardomas, galima spręsti iš 1944 m. spalio 7 d. medikų pažymos, kurioje konstatuota, kad jis po paralyžiaus nevaldo dešinės kūno pusės, bet dar tinkamas lengvam fiziniam darbui.

1945 m. sausio 8 d. Vilniaus garnizono Karinis tribunolas uždarame teismo posėdyje (be gynybos ir be liudininkų) pagal Rusijos BK 58-1a str. (už tėvynės išdavimą) J. Gražulį nuteisė 10 m. lagerio, 5 m. tremties ir konfiskavo visą turtą. 1945 m. gegužės 13 d. išvežė į lagerį Kemerovo srityje, kur jis greitai – 1945 m. spalio 11 d. mirė. Kapo vieta nežinoma, nes tų kapų pilna Sibiro žemė.

Sunkius išbandymus teko patirti ir žmonai. Ji su 3 mažamečiais vaikais slapstėsi nuo ištrėmimų, buvo atimtas turtas. O brolį Andrių Gražulį 1944 m. gruodžio 12 d. Eigelonių k. nušovė NKVD-istai.

1992 m. J.Gražulis (po mirties) reabilituotas – pripažintas nekaltas ir neteisėtai represuotas.

 Po daugelio metų, nežinant palaidojimo vietos, tauraus patrioto atminimą reikėtų įamžinti nors tokiu būdu – spaudos leidinio puslapiuose.

 Šaltiniai :

1. LVIA, f. 604, ap. 28, b. 130, l. 375.

2. LYA, baudž./byla Nr. 35261/3

3. Alytaus raj. Pivašiūnų parapijos mirimo aktai 1940-1945 m.

4. Sūnaus Alfonso Gražulio (1934-2004), gyv. Alytaus raj., 2000 m. suteiktos žinios.

 

Print

Projektą „Dzūkijos istorija interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

 

2 Responses to “Tragiški likimai: savisaugininkas Jonas Gražulis”

  • Giedre says:

    Ačiū.

  • Laima Stančiauskienė says:

    Laba diena,
    labai sudomino šis straipsnis apie Joną Gražulį (mano senelio brolis). Panašu kad esu Andriaus Gražulio anūkė (mama Aldona Gražulytė) ir apie savo senelį praktiškai nieko nežinau. Mano mama tuo metu buvo labai maža, o matyt laikai buvo tokie, kad vaikams per daug niekas nieko nepasakojo. Žinau tik tiek, kad buvo nušautas, bet nežinojau kokiomis aplinkybėmis. Ačiū jums už straipsnį, kuris tik dabar padėjo suvokti, kad ir mano šeimoj buvo kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę. Apie savo senelį čia radau 2 sakinius, bet jie man labai svarbūs. Jei turėtumėt bent kokios informacijos labai norėčiau, kad pasidalintumėt.
    Pagarbiai,
    Laima S.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas