Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for gruodžio, 2012

Pirmąją karo dieną Varėnos rajone

J. Pogrebovas,
Didžiojo Tėvynės karo dalyvis,
buvęs 5-tos tankų divizijos 9-to pulko tankų būrio vadas

Gaisrų ugnyje atėjo į Lietuvos žemę 1941-ųjų birželis. Degė taikūs miestai ir kaimai. Skutamuoju skridimu hitleriniai oro piratai apšaudė besitraukiančius į Rytus pabėgėlius – moteris, senelius ir vaikus. Tankai mindė laukus su dar nesunokusiu derliumi. Skaityti toliau »

Rado senoviškų pinigų

Krokialaukis (Alytaus apskr.). Meštaliorių kaimo ūkininkas Vladas Česnauskas iš po senos liepos iškasė 113 senovinių pinigų iš vokiečių karaliaus Fridricho Wilhelmo III ir rusų carienės Ekaterinos laikų. Radinys įteiktas Kauno muziejui.

„Ūkininkas“. 1927 m. sausio 16 d., Nr. 3.

Daugų (Didžiulio) ežeras

Gintaras Lučinskas

2012 12 16

Įvadas

Ežerai, lyg veidrodis, atspindi mūsų požiūrį į mus supančią aplinką. Prie vandens ieškome dar žmogaus nepaliestų vietų poilsiui ar atsipalaidavimui nuo kasdieninių rūpesčių. Čia mes leidžiame savo laisvalaikį maudydamiesi ar plaukiodami valtimi, ar tiesiog džiaugdamiesi ramybe. Kiekvienas vandens telkinys turi didesnę ar mažesnę įtaką jo aplinkai. Aplink jį laikui bėgant susiformuoja savitas kraštovaizdis su prie pakrančių sąlygų prisitaikiusiomis ekosistemomis. Prie natūralių vandens telkinių visa tai yra susiformavę per daugelį amžių ir šiuo metu kinta nežymiai. Vandens telkiniai daro didelę įtaką ir žmogaus gyvenimo sąlygoms. Anksčiau žmonių apsigyvenimą prie vandens telkinių lemdavo ekonominiai ir socialiniai motyvai – pirmiausia tai buvo vandens šaltinis, žvejybos vieta. Šiuo metu kūrimuisi ar poilsiavimui ežerų pakrantėse vis daugiau įtakos turi gražesnis kraštovaizdis, palankios poilsio sąlygos, mikroklimato įtaka. Dėl garavimo iš vandens telkinio jo pakrantėse padidėja oro drėgmė bei sumažėja temperatūros kitimo amplitudė. Oro drėgmės pokyčiai teigiamai veikia ir žmogaus savijautą. Skaityti toliau »

Rado senų pinigų puodą

Rumbonių parapijoj, Panemuninkų kaime darbininkai žvyriaus duobėj rado puodą su senais pinigais. Pinigų rasta puode keli šimtai. Iš išsilikusių ženklų spėja, kad jie yra iš Z. Augusto laikų. Juose yra vytis arba Gedimino stulpai, o kitoje pusėje – lenkų erelis arba karūna.

„Rytas“. 1934 m. birželio 14 d., Nr. 133.

Radiniai ir sūraus vandens šaltinis

Įvairių radinių pasitaiko užtikti: vienkartinių ir nuolatinės vertės. Jų yra ir Dzūkijoj. Štai kai rusai kasinėję Nemuno krantus, dirbdami geležinkelio tiltą, radę Vytauto skatikų, kurių tuo metu alytiškiai apsčiai turėję. Šitai rašančiam net 1916 metais pas vieną Alytaus žydelį teko matyti net sidabrinį lietuvišką pinigą su data 1510 m. ir vyčiu vienoj pusėj. Tuo pat maždaug metu Likiškių kaime, Alytaus apskr., ūkininkas rado sidabrinių pinigų, kurių du teko rašančiam turėti su data 1646 m. Skaityti toliau »

Numizmatinis radinys

Alytaus apskrities policijos vadas pranešė Valstybės Archeologijos Komisijai, kad Doškonių kaime, Daugų valsč., Ona Sabonienė kovo 3 d. savo sodybos kieme rado numizmatinį radinį, susidedantį daugiau kaip iš 234 vnt. įvairių sidabro monetų 866 gr. svorio. Iš pridedamo prie pranešimo šio radinio monetų sąrašo matyti, kad monetos yra XVIII šimtmečio 1747-1799 m. Ar tai Rusijos ar Lenkijos monetos, iš pranešimo negalima įspėti.

„Klaipėdos žinios“. 1925 m. balandžio 23 d., Nr. 93.

Karo muziejuje bus atidaroma paroda „Petrui Tarasenkai – 120“

Gruodžio 17 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus (Kaune) Didžiojoje salėje atidaroma Petro Tarasenkos (1892–1962), Lietuvos karininko, archeologo, muziejininko ir prozininko, 120-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Petrui Tarasenkai – 120“.

Lankytojus sudomins P. Tarasenkos tyrinėtų Vosgėlių, Velikuškių, Maniuliškių, Pakačinės ir kt. piliakalnių kasinėjimų medžiaga, eksponuojamos piliakalnių, asmeninės, Rusijos kariuomenės ir Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės laikotarpius atspindinčios nuotraukos. Parodoje pristatomos P. Tarasenkos parašytos knygos. Skaityti toliau »

Kaune įamžinamas A. Voldemaras – viena iš ryškiausių tarpukario Lietuvos asmenybių

Kaune penktadienį bus įamžinas tarpukario Lietuvos politikos veikėjo, pirmojo premjero Augustino Voldemaro atminimas, praėjus 70 metų po vienos iš spalvingiausių Lietuvos asmenybių mirties Maskvos kalėjime.

Vidurdienį Kauno Petrašiūnų kapinėse A.Voldemarui bus atidengtas kenotafas – simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma.

Istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas sako, kad A.Voldemaras vertinamas nevienareikšmiškai, bet jis neabejotinai buvo geriausiai žinomas lietuvis Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkūrus savarankišką valstybę. Skaityti toliau »

Senoji Turgaus aikštė

Vilmantas Dunderis

2012 12 13

Turgaus aikštė I Alytuje. XX a. 3-ias dešimt. Iš AKM rinkinio.

Alytaus miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Nemuno ir Alytupio santakoje, prie svarbios brastos per Nemuną įkurto piliakalnio papėdėje, kūrėsi piliakalnio gyvenvietė. Pagal rastus archeologinius radinius, nustatyta, kad šioje gyvenvietėje gyventa nuo VII a. Pirmą kartą Alytaus vardas paminėtas 1377 m., kai Kryžiuočių ordino kariuomenė nusiaubė Alytaus ir Merkinės žemes. Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio kirtosi svarbūs krašto keliai: iš Punios, Vilniaus, Trakų ir Merkinės. Po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio ir 1422 m. sudarytos Melno taikos sutarties, išnyko Kryžiuočių ordino antpuolių pavojus. Gyvenvietė išplito iki Punios, Merkinės, Trakų ir Vilniaus kelių sankryžos. Šių kelių sankryžoje susidarė prielaidos formuotis miesto aikštei. Dėl patogios padėties, patogių vandens ir sausumos kelių miestelyje kūrėsi amatininkai, prekybininkai. Manoma, kad XV a. jau susiformavo trikampė, išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Skaityti toliau »

Knyga apie Lietuvos kariuomenės pergalę Mėlynųjų Vandenų mūšyje

Krašto apsaugos ministerija Lietuvos kariuomenės pergalės prieš Aukso ordą 650-ųjų metinių proga išleido į lietuvių kalbą išverstą ukrainiečių autoriaus Felikso Šabuldo leidinio „1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio šiuolaikinė mokslinė interpretacija“ elektroninę versiją. Pratarmę šiam darbui parengė prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Autorius, vienas iš iškiliausių ukrainiečių medievistų Feliksas Šabuldo (1941–2012), leidinyje pristato mokslininkų kontraversiškai vertinamo Mėlynųjų Vandenų mūšio 1362 m. problematiką. Darbe išsamiai ir kritiškai aptariami istoriniai šaltiniai, analizuojamas jų teikiamos informacijos patikimumas. Nuosekliai ir analitiškai apžvelgiama mūšio tyrinėjimų istorija, pristatomos ne tik skirtingos, bet ir priešingos tyrėjų pozicijos mūšio vietos, laiko, jo reikšmės ir pasekmių klausimais. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas