Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for sausio, 2013

Paroda Lietuvių švietimo draugija „Rytas“

Draugija Rytas

2013 m. sausio 31 d. 16 val. Naujajame arsenale, Vilniuje, bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, informuoja Lietuvos nacionalinis muziejus.

Parodoje eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios fotografijos ir dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos. Pateiktą istorinę medžiagą papildo edukacinis vaizdo siužetas apie draugijos veiklą. Skaityti toliau »

Pristatyti keturi nauji Tautos atminties instituto moksliniai leidiniai

L.Dzuko dien.

Vilniaus lenkų kultūros namuose sausio 22 dieną vyko renginys „Užkariavimas ir pasipriešinimas. Lietuviai ir lenkai prieš sovietinę okupaciją (1944–1956)“, informuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.

Jo metu svečiai iš Lenkijos – dr. Rafalas Leškievičius, hab. dr. Tomašas Balbusas, Marcinas Majevskis ir hab. dr. Piotras Nivinskis – pristatė keturis naujus Tautos atminties instituto (IPN) mokslinius leidinius.

Trys iš jų skirti iš Vilniaus ir Vilniaus krašto kilusių Armijos Krajovos kovotojų likimams, ketvirtasis – lietuvių partizanui. Pastarasis – tai 2012 m. į lenkų kalbą išverstas ir išleistas Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis. Skaityti toliau »

Kviečiame dalyvauti festivalyje „Iš kartos į kartą“

Iš-kartos-į-kartą-2013-web2-212x300

„Iš kartos į kartą“ – tai kasmetinis festivalis, skirtas 1918 m. vasario 16-ąjai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, paminėti. Jo metu yra galimybė paklausyti paskaitų apie Lietuvos istoriją ir etnologiją, dalyvauti disputuose, pasižiūrėti meninius ir dokumentinius filmus istorine tematika. Festivalį užbaigia koncertas.

Kiekvienais metais festivalio metu akcentuojamas skirtingas Lietuvos istorijos laikotarpis: nuo pirmųjų baltų genčių, LDK valstybės, ATR atsiradimo ir brendimo laikotarpio ir t.t. Priklausomai nuo pristatomo laikotarpio keičiasi festivalio paskaitų turinys, parenkami atitinkami filmai ir atributika.

2010 m. festivalis buvo skirtas mūsų protėviams baltams, pristatomi jų namai, dievų garbinimo buveinės, kuriose jie sėmėsi stiprybės, kur buvo pastatytos pirmosios LDK tvirtovės. Todėl festivalio plakate buvo pavaizduotas Medvėgalio piliakalnis. Skaityti toliau »

Varšuvos šovinistai Vilniuje

Sausio 26 d. Vilniuje, Lenkų kultūros namuose, renginyje, pavadintame „Šiuolaikinės lenkų muzikos koncertu“, pasirodžiusių Lenkijos muzikos grupių nariai nuo scenos rėžė šovinistinius šūkius. Su muzikinėmis grupėmis į Lietuvą atvyko apie 140 nacionalistinėms Lenkijos organizacijoms priklausančių jaunuolių. Skaityti toliau »

Mūsų profsąjungos – darbo judėjimas ar darbo stovėjimas?

Algirdas Paleckis

Lietuvoje tikro profsąjungų judėjimo iš esmės nėra. Vaizdas, turbūt, pažistamas daugeliui Rytų Europos šalių. Tos profsąjungos, kurios išsilukšteno iš tarybinių,  įklimpo į turto dalybas, o dabar nemaža dalis jų lyderių daugiau susirūpinę tuo, kaip suspėti į kokį nors posėdį Ženevoje ar Briuselyje, nei tuo, kaip padėti išnaudojamiems dirbantiesiems surengti streiką.

Be to, šios profsąjungos kasmet gauna iš vyriausybės apie milijoną litų ”socialiniam dialogui” vystyti. Kaip po to jos gali kritikuoti tą pačią vyriausybę? Teoriškai gali, bet praktiškai… Skaityti toliau »

Skelbiamas pašto ženklų ir atvirukų konkursas

Clipboard(1)

Lietuvos paštas pakartotinai skelbia pašto ženklų konkursą, tema „Lietuvos kariuomenės uniformos“ bei ženklintų atvirukų konkursą, tema „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“. Taip pat skelbiamas naujas pašto ženklų konkursas, tema „S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą – 80 metų“.

Pašto ženklų ir ženklintų atvirukų projektus autoriai konkursui turi pateikti iki šių metų kovo 25 dienos adresu:

AB Lietuvos pašto Pašto ženklų leidybos departamentui
J. Jasinskio g. 16
03500 Vilnius Skaityti toliau »

Istorinės studijos „Lietuvos žydai“ sutiktuvės

„Lietuvos žydai. Istorinė studija“(leid. „Baltos lankos“, 2012) – tai tarptautinio autorių kolektyvo bandymas sujungti skirtingas, iki šiol mažai sąlyčio taškų turėjusias, požiūrių į žydų istoriją Vidurio Rytų Europoje tradicijas.

77d_article_200

2013 m. sausio 29 d. (antradienį) 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijoje vyks šios studijos sutiktuvės.

Knygą pristatys sudarytojai: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Renginyje dalyvaus Baltų lankų leidyklos gen. direktorius Saulius Žukas, žurnalo Veidas leidėjas Algimantas Šindeikis, istorikas Algimantas Kasparavičius ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Renginį ves Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.

Renginyje bus aptariama žydų istorijos ir kultūros vieta lietuvių istoriografijoje, nagrinėjamos žydų kolektyvinės tapatybės metamorfozės, analizuojamos priešiškumo žydams apraiškos įvairiais istoriniais laikotarpiais. Skaityti toliau »

Lietuvos muziejų kelio „1863 metų sukilimo istorinė atmintis“ programos pristatymas

Lietuvos dailės muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos muziejų asociacija sausio 25 dieną (penktadienį) Taikomosios dailės muziejuje  rengia spaudos konferenciją, kurioje pristatoma 2013 m. Lietuvos muziejų kelio „1863 metų sukilimo istorinė atmintis“ programa.

Konferencijoje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Kasner, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, parodos kuratoriai Mindaugas Šapoka (Lietuvos dailės muziejus) ir Andrzej Kierulis (Lenkijos institutas Vilniuje) bei spaudai parengtos knygos „Mūsų ir Jūsų laisvės veidai“ sudarytojas Vilius Kavaliauskas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėjėjas.

article_200
Arturas Grottgeris. Priesaika (1865). Krokuvos Nacionalinis muziejus.

Tą pačią dieną bus pristatytas pirmasis projektas – kilnojamoji paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“.

LDM direktoriaus Romualdo Budrio teigimu, „paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“ taps ryškiu 2013-ųjų metų, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti 1863 metų sukilimo metais, akcentu bei pradės 2013 metų Lietuvos muziejų kelio programą, kuri šiais metais yra skirta 1863 metų sukilimui. Šią kilnojamąją parodą Lietuvos dailės muziejus parengė kartu su Lenkijos institutu Vilniuje lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis.“

Pagrindinis parodos akcentas – lenkų dailininko Arturo Grottgerio (1837–1867) unikalių spalvota kreida nupieštų kūrinių rinkinys, kurį sudaro du ciklai „Polonia“ (1863) ir „Lituania“ (1864–1866). Abiejų ciklų 15 darbų, kurie atspausdinti aukštos kokybės spauda eksponuojami ant specialių kilnojamų parodos stendų. Ciklo „Lituania“ originalai, o ciklo „Polonia“ heliograviūros šiuo metu yra saugomos Lenkijoje, Krokuvos nacionaliniame muziejuje (Muzeum Narodowe, Kraków), kuris ir paskolino parodai Lietuvoje kokybiškus kūrinių skenuotus vaizdus. Parodą ženkliai papildo sukilimui skirtos autorinės laidos iš Lietuvos radijo ir televizijos archyvo bei 1863 metų sukilimo sukakčiai rengiamos knygos „Mūsų ir Jūsų laisvės veidai“ (sudarytojas Vilius Kavaliauskas) fragmentai (šiame albume pateikiama unikali medžiaga iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondų – apie 500 sukilimo dalyvių ir jį rėmusių asmenų nuotraukos su trumpomis jų biografijomis). Parodą lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis praturtina ir istoriniai duomenys apie sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje. Skaityti toliau »

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienį, 14.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“.

Parodą pristatys muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas ir Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyriausiasis muziejininkas Andriejus Stoliarovas.

351_article_200

Kilnojamoji paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“ parengta bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui su Tautos atminties institutu (IPN, Lenkija). Joje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos mokslinių institutų, archyvų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų.

Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai, schemos ir daiktai atspindi tragišką Lenkijos valstybės politinę situaciją po 1939 m. rugpjūčio 23 d. Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymo, Lenkijos gynimą 1939 m. rugsėjo mėn., kariškių ir civilių gyventojų pasitraukimą į Lietuvą, Lietuvos poziciją Lenkijos atžvilgiu 1939 m. rugsėjo mėn., internavimo stovyklų sistemos kūrimą ir išsidėstymą 1939–1940 m., kasdieninį gyvenimą internavimo stovyklose, pogrindinę ir kūrybinę internuotųjų veiklą, internavimo stovyklų administracijos pareigūnų biografijas, Lietuvos lenkų pagalbą internuotiesiems ir karo pabėgėliams bei internavimo stovyklų vadovybės ir pačių internuotųjų likimą po Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio mėn. Skaityti toliau »

Patologija

gajauskaite52

Į lietuvių kalbą išvertus, tai būtų į įprastas ribas netelpantis reiškinys žmogaus biologijoje,
psichikoje ar elgesyje. Kiekvienu atveju yra specialus terminas, tiksliai įvardinantis kiekvieną nukrypimo nuo normos atvejį, kaip antai – elgesio normų nepaisymas vadinasi sociopato vardu, ir reguliuojamas baudžiamaisiais įstatymais. Neadekvatus mąstymas vadinamas psichopatija ir nuo nukrypimo nuo normos laipsnio yra gydomas specialistų –psichologų ar psichiatrų.
Žmogaus biologinių funkcijų sutrikimo diapazoną atspindi ne tik gydytojų specializacija bei neįgalumo (invalidumo) laipsniai. Kai tos patologijos neįmanoma ištaisyti ar kompensuoti – būtina socialinė pagalba. Čia turime minty pašalpų-pensijų dydžiai bei protezai, technika ir slauga.

Akivaizdu, kad visų rūšių patologija yra visuomenės reguliuojama jas atitinkančiomis
priemonėmis, stengiantis sumažinti nukrypimo laipsnį iki visuomenei priimtinos normos.
Taigi, patologija negali būti visuomenei pateikiama kaip norma, ji negali būti demonstruojama, kritikuojama, žeminama, izoliuojama arba privilegijuojama.
Atvirkščiai, patologijai visuomenė teikia visokeriopą pagalbą per sveikatos apsaugos ir
socialinio aprūpinimo institucijas. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas