Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Archive for sausio, 2013

Prieš 150 metų prasidėjo 1863 m. sukilimas

Prieš 150 metų, 1863 m. sausio 22 d. Varšuvoje prasidėjo 1863-ųjų metų sukilimas. Jo organizatoriai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką, žadėjo žemę valstiečiams, o bajorams – kompensaciją iš iždo.

sausio-suk

Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 m. sausio 22 d. ir yra vadinamas Sausio sukilimu. Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1863 m. kovo mėnesį.

Rusijos okupacinė armija ginkluotą kovą galutinai numalšino 1864 m. rudenį. Lietuvoje įvyko 321 mūšis su okupacine Rusijos kariuomene. Iš viso caro kariuomenės Vilniaus karinėje apygardoje buvo apie 145 000 karių, 60 kazokų šimtinių, dalis jų malšino sukilimą.

Jėgų santykis mūšių metu dažnai būdavo 1:10 ar net 20 Rusijos naudai. Sukilimo metu okupacinė Rusijos vyriausybė nuteisė mirties bausme, katorga ar ištrėmė 21 712 žmonių.

www.punskas.pl

Ministras D.A.Barakauskas paragintas nutraukti politinį vaikų persekiojimą

tiesos_namuno_krantinėje_250_167

Sausio 21-ąją, daugiau nei penki šimtai piliečių viešu laišku kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską ir paragino jį kuo greičiau nutraukti politinį vaikų persekiojimą.

Piliečius papiktino tai, kad Kauno policija iki šiol persekioja vaikus, praėjusią vasarą rašiusius kreidelėmis Nemuno krantinėje žodį „Tiesos“. Kauno moksleivę Eleną Narkevičiūtę ir jos mamą – „už dukters nepriežiūrą“ – policija ir šiandien tampo po teismus. Skaityti toliau »

Naujoji Lietuvos banko moneta bus pristatyta 1863 m. sukilimo muziejuje Kėdainių rajone

n20581-sukil-av255

Sausio 22 d., antradienį, į apyvartą numatyta išleisti 50 litų kolekcinę sidabro monetą, skirtą 1863−1864 m. sukilimo 150 metų sukakčiai.

Tą pačią dieną 14 val. šios monetos pristatymas rengiamas 1863 m. sukilimo muziejuje Kėdainių rajone, Paberžės kaime. Skaityti toliau »

Krašto apsaugos savanorių pajėgos paminėjo 22-ąsias įkūrimo metines (NUOTRAUKOS)

Sausio 17 dieną Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo iškilminga rikiuote paminėjo 22-ąsias įkūrimo metines.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Kovo 11-osios akto signatarė politikė Rasa Juknevičienė, Estijos ir Latvijos Savanorių pajėgų vadai, laikinai Lietuvos kariuomenės vado pareigas einantis Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, Kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai. Taip pat Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir visuomeninių organizacijų atstovai bei kiti svečiai.

Arturo Čiro (Vilnius) nuotraukos:

DSC_2020

 

Skaityti toliau »

Alytaus XIX šaulių rinktinės kultūriniai laimėjimai

Prof. Antanas Rukuiža

Šaulių būrių organizavimosi pradžia Alytaus apskrityje reikia laikyti 1919 m. Vienas aktyviausių šaulių būrių organizatorius buvo dr. S. Janavičius, kuris ir buvo išrinktas pirmuoju Alytaus šaulių rinktinės valdybos pirmininku. Tų metų pradžioje į Vilnių iš vienos pusės pradėjo veržtis rusai bolševikai, iš kitos pusės lenkai. Atėjo laikas Alytaus visuomenei parodyti savo patriotinį nusistatymą – eiti ginti Tėvynę ir tautos laisvę nuo priešų. Alytuje ir kituose miesteliuose pradėjo organizuotis būriai jaunuolių, subrendusių ir pagyvenusių žmonių, kuriems dažniausiai vadovavo vietos mokytojai. Būrių organizavimas ėjo sparčiai. Netrukus kiekviename miestelyje ar bažnytkaimyje atsirado šaulių būrys ar skyrius. 1920 m. lenkų kariuomenei visu frontu pradėjus pulti Lietuvos pasienį, šauliai talkininkavo mūsų kariuomenei, dalyvavo mūšiuose ir laikė užėmę ilgą barą, pradžioje prie neutralios zonos, o vėliau prie demarkacijos linijos. Čia jiems teko kautis su lenkų partizanais bei kariuomenės daliniais prie Varviškės, Leipalingio, Liškiavos, Merkinės, Perlojos, Valkininkų, Varėnos ir kitur. Kai 1922 m. išilgai demarkacijos linijos sargybą perėmė pasienio daliniai, šauliai buvo atitraukti į užnugarį. Jie po kurio laiko galėjo grįžti į savo gyvenamąsias vietas. Nemažai Alytaus rinktinės šaulių dalyvavo ir 1923 m. Klaipėdos atvadavimo žygyje bei kautynėse. Klaipėdos atvadavimu baigėsi Alytaus šaulių rinktinės ketverių metų Tėvynės gynimo laikotarpis. Tokiu būdu Alytaus apskrities šauliai, per ketverius metus laistydami savo krauju ir prakaitu gimtojo krašto smėlynus ir ryžtingai kovodami dėl tautos laisvės, atliko svarbiausią šaulių pareigą. Po to pradėjo platesniu mastu imtis kultūrinio darbo: saviauklos, kultūrinio ugdymo, sporto, ugniagesybos, karinio pasiruošimo ir t. t. Skaityti toliau »

Naujas dokumentinis filmas apie Holokaustą „Gyvybės ir kančių duobė“

PLAKATAS-FINAL_SMALL_lt

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Lietuvos žydų bendruomenė kviečia į Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą, kuris įvyks 2013 sausio m. 24 dieną, VVGŽM Tolerancijos centre.

Renginio programoje – naujo dokumentinio filmo „Gyvybės ir kančių duobė“ premjera. Filmo peržiūra (anglų k.) prasidės 16.00 val., oficialioji Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos dalis 17.30 val. Lietuvių kalba filmo peržiūra – 18.00 val. Skaityti toliau »

Pašto ženklai įamžins Žuvinto rezervatą

Ateinantį šeštadienį, sausio 19 dieną, apyvartoje pasirodys trijų pašto ženklų blokas iš serijos „Žmogus ir gamta“. Šįkart pašto ženklų bloko tema – „Žuvinto biosferos rezervatas“.

zuvinto-biosferos-rezervatas-www

Naujuosiuose pašto ženkluose dailininkė Greta Gruzdaitytė pavaizdavo rudąją lapę, ūsuotąją zylę ir nykstantį augalą dėmėtąją gegūnę.

Kiekvieno iš šių pašto ženklų nominalinė vertė – 3 Lt. Blokas „Žuvinto biosferos rezervatas“ bus išleistas 20 tūkst. tiražu. Kartu su juo išleidžiami ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Skaityti toliau »

Pavojingas kėslas

Algimantas Zolubas

Lietuvos piliečiai jau pripratint prie to, kad, ką kalba ir ką net į vyriausybės programą įsirašo socialdemokratai (LSDP), nebus taip ir daroma. Antai rinkiminės kampanijos metu socialdemokratai, norėdami savo pusėn patraukti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjus, žadėjo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose ne lietuvių raidyno rašmenimis, o gatvių ir vietovių pavadinimus – ir ne valstybine kalba. Tokią nuostatą, atsilygindami už LLRA sutikimą dalyvauti valdančiojoje daugumoje, įsirašė ir į šešioliktos Vyriausybės programą. Dabar tam pritaria premjeras A.Butkevičius, žadėdamas tai legalizuoti. Taigi panašu, kad šį kartą LSDP ruošiasi daryti ką žadėjo. Šis susitarimas Lietuvos visuomenei veidmainiškai pristatomas kaip Europos teisės normatyvų vykdymas. Skaityti toliau »

Krašto apsaugos savanorių pajėgos minės 22-ąsias įkūrimo metines

foto eugenijaus Žygaičio (62)

Sausio 17 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgos minės 22-ąsias įkūrimo metines. Šia proga Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų bus surengta iškilminga Savanorių pajėgų vėliavų būrių rikiuotė.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Taip pat minėjimo renginyje dalyvaus Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, laikinai einantis Lietuvos kariuomenės vado pareigas Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Romualdas Moldaris, Estijos savanorių (Kaitseliit) vadas brigados generolas Melisas Kilis (Meelis Kiili), Latvijos savanorių (Zemessardze) vadas pulkininkas Leonidas Kalninis (Leonids Kalninš), Jungtinių Amerikos Valstijų karo atašė pulkininkas leitenantas Džefris Dženetas (Jeffrey Jennette), Švedijos karo atašė Tapanis Aslakas Matusas (Tapani Aslak Mattus), Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir visuomeninių organizacijų atstovai, kiti garbingi svečiai. Skaityti toliau »

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – kilnojamoji paroda „Klaipėdos krašto sukilimui – 90“

Klaipedos sukileliai
Klaipėdos krašto sukilėliai. Klaipėda, 1923 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Sausio 11 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune pristatyta kilnojamoji nuotraukų ir dokumentų kopijų paroda „Klaipėdos krašto sukilimui – 90“. Parodą prengė  muziejaus Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyr. muziejininkai Edvinas Vaidotas ir Andriejus Stoliarovas.

1919 m. birželio 28 d. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinai valdyti Antantės valstybėms. Prancūzija vienintelė iš Antantės valstybių į Klaipėdą atsiuntė savo karius. 1922 m. pabaigoje Lietuvos Vyriausybė gavo žinių, jog Klaipėdos krašto ketinama paskelbti laisvuoju miestu-valstybe. Norėdama išvengti tokių įvykių eigos bei remiama Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Lietuvos Vyriausybė nusprendė Klaipėdą užimti jėga. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas