Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for vasario, 2013

J. Kunčino viešojoje bibliotekoje – paroda apie Romą Kalantą

Jūratė Čėsnaitė

renginys_kalanta

Romas Kalanta – Lietuvos laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos nepriklausomybės, gimė 1953 m. Alytuje. Šiemet vasario 22 dieną jam būtų sukakę 60 metų. Ta proga Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta spaudinių ir fotografijų paroda „Romas Kalanta – laisvės šauklys. 1972 m. Kauno pavasaris". Čia eksponuojama istorinė medžiaga, į Alytų atkeliavusi iš sostinės. Seimo rūmuose vilniečiai jau turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus parengta to paties pavadinimo paroda. Romą Kalantą, kaip neeilinę, savitai mąstančią asmenybę, nepasidavusią represiniam režimui, padeda atskleisti Kalantų šeimos archyvo eksponatai, J. Kunčino viešosios bibliotekos fondų dokumentai. Fotografijos, dokumentai ir jų faksimilės leidžia plačiau įsigilinti į R. Kalantos laikmetį, po jo susideginimo kilusius masinius Lietuvos jaunimo protestus ir pasipriešinimą Kaune 1972 m. pavasarį. Skaityti toliau »

Išleista knyga apie svarbiausius Lietuvos kariuomenės mūšius

lietuvos musiai_virselis_

Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta knyga „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“. Leidinyje plačiam Lietuvos skaitytojų ratui pristatomi visų laikų Lietuvos kariuomenės mūšiai ir karinės operacijos, lėmusios Lietuvos valstybingumo raidą. Tekstus šiai knygai parengė 14 istorikų.

Knygos autoriai populiariu būdu aprašo daugiau nei 50 Lietuvos kariuomenės mūšių ir karinių operacijų, kuriuose lietuviai kovojo dėl Lietuvos valstybės interesų ir kurie yra įdomūs karybos ir taktikos požiūriu.

Leidinys yra gausiai iliustruotas. Čia pateikiama originalių ikonografijų, nuotraukų, rekonstrukcijų, autentiškų ginklų ir jų replikų nuotraukų, taip pat informatyvių schemų ir žemėlapių, kurių pagalba siekiama sukurti išsamesnį įvairių Lietuvos istorijos laikotarpių Lietuvos kariuomenės ir jos karių įvaizdį, taip pat nušviesti savitas lietuvių karybos tradicijas ir jų raidą Europos kontekste. Skaityti toliau »

Tarptautinėje filatelijos parodoje – ir lietuviški pašto ženklai

2013-02-27

Ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti lietuviškų pašto ženklų nuo šiandien galės ir Miuncheno (Vokietija) filatelijos kolekcininkai. Nuo vasario 28 iki kovo 2 dienos čia vyks tarptautinė pašto ženklų paroda, kurioje po ilgos pertraukos dalyvaus ir Lietuvos paštas.

„Vokiečiai – vieni aktyviausių filatelijos kolekcininkų Europoje. Per metus šioje šalyje surengiamos kelios filatelijos parodos, kur užsienio šalių paštai gali pristatyti savo produkciją. Miunchene pašto ženklų paroda rengiama jau 16-tą kartą. Skaityti toliau »

Merkinės muziejus

Gintaras Lučinskas

2013 02 26

Daugu valscius, 1923

Monetų radiniai yra svarbiausias numizmatikos ir ūkio istorijos šaltinis. Dažnai jais remiasi archeologija ir kitos istorijos mokslo šakos. Nepaisant to, monetų radinių kaip istorijos šaltinio reikšmė buvo įvertinta palyginus vėlai. Kur kas anksčiau monetų lobiai tapo teisės objektu.

Pirmą kartą apie tokius lobius buvo prabilta Lietuvos Antrajame statute, išleistame 1566 metais. Jo 20 straipsnio 9 skyrius reguliavo lobių nuosavybės klausimą. Pagal jį lobis priklausė radėjui tuo atveju, jei buvo aptiktas savo žemėje. Svetimoje žemėje rastą lobį reikėjo dalintis perpus su žemės savininku. Kadangi žemė priklausė valstybei, bažnytinėms institucijoms ir bajorijai, tai valstiečiai geriausiu atveju galėjo pretenduoti tik į pusę rasto lobio. Tai skatino lobius nuslėpti. Už lobio nuslėpimą grėsė mirties bausmė. 1730 m. mirties bausme buvo nubausti sutuoktiniai Laureckai, tais pačiais metais iškasę lobį Budrikių kaime netoli Rietavo. Skaityti toliau »

Pergalingiems LDK mūšiams atminti – naujasis apyvartinių monetų rinkinys

monetos

Vasario 25 d. į apyvartą išleistas 2013 metų laidos Lietuvos Respublikos apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys su atminimo ženklu, skirtu pergalingiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūšiams atminti, informuoja Lietuvos Bankas. 

Numizmatinis rinkinys skirtas šioms pergalingų istorinių mūšių sukaktims pažymėti: Mėlynųjų Vandenų 650-mečiui (minėtas 2012 m.), Chotyno 390-mečiui (2011 m.), Saulės 775-mečiui (2011 m.), Durbės 750-mečiui (2010 m.), Žalgirio 600-mečiui (2010 m.) ir kitais metais minėsimam Oršos mūšio 500-mečiui. Skaityti toliau »

Ar bandė alytiškiai 1939 m. gruodžio 30 d. susprogdinti sovietų užimtas kareivines?

Valstybės Saugumo ir Kriminalinės Policijos Marijampolės apygardos kvotos Nr. 36 – 1940 m. (Valstybės Saugumo Policijos Alytaus rajono kvota Nr. 5 – 1940) dėl ruošimosi 1939 m. gruodžio mėn. 30 d. susprogdinti sovietų kariuomenės užimamų kareivinių Alytuje

S A N T R A U K A

1940 m. vasario mėn. 8 d. Sovietų Sąjungos vyriausybės diplomatiniu keliu buvo pateiktos Lietuvos vyriausybei žinios, kad 1939 m. gruodžio mėn. 30 d. Alytaus mieste buvę ruoštasi sovietų kariuomenės užimamų „Saratovo“ kareivinių susprogdinimui. Šiai diversijai vadovavęs lenkas Koreicev, kuris buvo užverbavęs dirbusį prie betono statymo Musevičių ir kanalizacijos darbininką Šičkų. Diversantai buvę susirinkę žydo Codiko bute. Išaiškinus sąmokslą, tie darbininkai buvę tuojau vietinės sovietų kariuomenės vadovybės atleisti. Skaityti toliau »

Tautininkas, šaulys Bernardas Vadeika (1888–1979)

Gintaras Lučinskas

2013 02 24

1-Bernardas Vadeika, Jono, carineje kariuomeneje 1914
Bernardas Vadeika Rusijos kariuomenėje. 1914 m.

Bernardas Vadeika gimė 1888 m. gruodžio 6 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Čižiūnų kaime, neturtingų ūkininkų Jono Vadeikos ir Viktorijos Lukošiūnaitės šeimoje. Turėjo brolius Joną ir Romualdą bei seserį Eleną. Bernardas mokėsi rusiškoje pradinėje mokykloje, kurioje baigė 3 klases. Mokėjo rusų ir lenkų kalbas.

1907 m. broliai Bernardas ir Jonas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, tikėdamiesi užsidirbti. Paskui juos išvyko brolis Romualdas ir tėvas Jonas. Jie dirbo fabrikuose.

1910 m. visi, išskyrus jauniausią Joną (1893–1977, gyveno Bostone), grįžo į Lietuvą, nes prasidėjo Stolypino žemės reforma ir kaimus skirstė į vienkiemius. Greitai Bernardą pašaukė į kariuomenę.

Nuo 1910 m. lapkričio 2 d. iki 1918 m. kovo 3 d. B. Vadeika tarnavo Rusijos kariuomenėje, 2-ame Turkestano inžinerijos pionierių pulke. Ten baigė ir inžinerijos pionierių mokymo kursus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, B. Vadeika fronte buvo neilgai. Užsitarnavęs puskarininkio karinį laipsnį, vadovavo būriui kareivių, kurie saugojo ir remontavo paskirtą geležinkelio ruožą. Paskutinė tarnybos vieta – piečiausiame Rusijos taške, vadinamame forposte – Kuškoje (Turkmenistane). Įvykus 1917 m. revoliucijai Rusijoje, kariuomenė pakriko, todėl B. Vadeikai pasitaikė galimybė grįžti į Lietuvą. Savarankiškai teko grįžti per įvairias, nepriklausomomis valstybėmis tampančias, buvusios carinės Rusijos teritorijas, dėl ko buvo iškilusi ne viena pavojinga situacija, kai teko šokti iš važiuojančio traukinio arba būti pastatytam sušaudyti prie sienos gruzinų partizanų. Skaityti toliau »

Raštai margi, prijuostėn sudėti

prijuostf2574

Vasario 21 d., ketvirtadienį, 17 val. Alytaus kraštotyros muziejuje – dvigubas renginys vienu pavadinimu – „Raštai margi, prijuostėn sudėti“.  Jo metu bus pristatytas dar spaustuvės dažais kvepiantis senųjų prijuosčių katalogas. Jame pateikiama išsami informacija apie visas muziejaus etnografijos rinkinyje saugomas prijuostes, tekstas iliustruojamas kiekvienos iš jų nuotraukomis. Renginyje dalyvaus katalogo sudarytoja – Vilniaus dailės akademijos doktorantė, lektorė, profesionali tekstilininkė Miglė Lebednykaitė.

Taip pat bus atidaroma paroda, veiksianti iki kovo 31 d. Joje – visos muziejuje saugomos senosios prijuostės. O jų – net 41. Eksponatai datuojami XIX a. pabaiga– XX a. pirmąja puse. Manoma, jog seniausia rinkinio prijuostė išausta apie 1885 m. Šie itin vertingi audimo ir siuvinėjimo pavyzdžiai pasakoja apie dzūkių kūrybiškumą, kruopštumą, skonio sampratą. Pasidžiaugti galime itin retomis Lietuvos muziejų fonduose prijuostėlėmis, kuriomis senu dzūkišku papročiu buvo puošiami kryžiai, taip išreiškiant pagarbą, padėką, atgailaujant, atsisveikinant, kreipiantis pagalbos.

Renginio metu pasirodys Alytaus dailiųjų amatų mokyklos mokiniai, virtę senaisiais amatininkais – siuvėjomis, audėjomis, verpėjomis, kalviais ir drožėjais.

Lauksime Jūsų!

www.alytausmuziejus.lt

Juozo Petrausko vardo premijos įteikimo geriausiam kraštotyrininkui iškilmės

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas