Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

„Lietuva, prikelta iš miego, gyvuok laisva amžinai“

Jurgis Kochanskas

Savanoris Ignas Nevieras (desineje) su draugu. 1920 m. rugsejis
Lietuvos kariuomenės savanoris Ignas Nevieras (dešinėje) su tarnybos draugu. 1920 m. rugsėjis.

Šios eilutės, iškaltos ant paminklinio akmens Daugų gatvės kapinės, tarsi anas tolimas Igno Neviero atsisveikinimas su saviškiais, Dzūkijos padange ir Tėvyne. Jis mirė 1972-aisiais, gruodžio 29 dieną, bet nepraradęs vilties, tikėdamas, kad Lietuva atgaus laisvę, kad tie žodžiai bus įrašyti granite ir niekam neužklius. Taip ir atsitiko: artimieji,  vykdydami velionio valią, Lietuviai atkovojus nepriklausomybę, įrašė Igno Neviero žodžius paminkliniame akmenyje.

Tos eilutės – ne įgeidis, o visa Igno Neviero, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjo – savanorio gyvenimo prasmė. Gimė jis 1898 metais vasario 1 dieną Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Žvirgždėnų kaime. Savo vaikystę išsamiai parašė ,,Gyvenimo knygoje”. Deja, tai ne tie pirminiai užrašai apie vaikystę, nepriklausomybės kovas, apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Per karus šie užrašai dingo. Po karo pradėti naujai rašyti, bet nebaigti – silpo sveikata, regėjimas, trūko laiko. Dabartiniuose užrašuose atpasakotas laikotarpis, kai Ignas Nevieras, trijų seserų ir brolio būryje, būdamas jauniausias liko be motinos – ,,vargo našlaičiu”. Tėvas vedė antrą kartą, bet greitai mirė, vaikai iškriko į visas puses. Vyresniosios dvi seserys viena po kitos išplaukė į Ameriką, o jis, Ignukas, piemenavo. Seserys rašė: „Ignuk, mes tave pasiimsime”. Ir jis vargo, tikėdamas, kad vieną kartą pas jį ateis žydelis agentas, atneš 10 dolerių sveikatai pasitikrinti – ar geros akys, ar neserga trachoma, o vėliau, įteiks ir laivokartę…

Juodas vargas lydėjo našlaitį, vedė jį Pirmojo pasaulinio karo keliais. Šis karas ir sutrukdė išvykti į Ameriką. Likimas Igną Nevierą nubloškė į Rybinską, lietuvių vaikų prieglaudą. Ir koks buvo širdies džiaugsmas, kai pirmasis prie jo priėjo ir padavė rankutę alytiškis Petras Mažeika. Vėliau, po daugelio metų, likimas juos vėl suvedė – Alytuje gyveno kaimynystėje, Liškiavos gatvėje.

Karti svetima karo pabėgėlių duona. Ignas Nevieras su draugu bėgo iš prieglaudos. Žilabarzdis rusas persižegnojęs juos kėlė valtele per audringą Volgą, paaugliai tikėjosi geležinkelio darbuose užsidirbti pinigų ir sugrįžti į Lietuvą. Bet jie buvo sugauti Polocke, tardomi, o vėliau pargabenti atgal į prieglaudą.

Grįžo Ignas Nevieras į Lietuvą, bet jo gyvenimo įvykių jau nesaugo pageltusių lapų knyga, joje aiškiai išvedžiotos eilutės. Jo tolesnis gyvenimas liko tik dukrų – mokytojų Onutės Čečėtienės ir Marytės Viselgienės – prisiminimuose, dokumentuose. Štai Lietuvos savanorio Igno Nevierio nuotrauka, kurioje jis stove su draugu (dešinėje). Kitoje nuotraukos pusėje metai: 1920-ieji, rugsėjis.

Ona Čečėtienė saugo tėvelio Lietuvos nepriklausomybės medalį ir medalio liudijimą. Jame rašoma: „Liudijama, kad Respublikos Prezidentas Antanas Smetona dešimties metų Lietuvos nepriklausomybės sukaktuvėms paminėti apdovanojo Nevierą Igną, sūnų Krištopo, Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu“. Pasirašė krašto apsaugos ministeris. Toliau – Kaunas, ir data 1928 m. gegužės 15 d.

Savanoriai Juozas Jaruševičius (Juncionys) ir Ignas Nevieras, 1930. Alytus
Lietuvos kariuomenės kūrėjai-savanoriai Juozas Jaruševičius (iš Junčionių k.) ir Ignas Nevieras (dešinėje). Alytus, 1930 m.

1930 metais Ignas Nevieras apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių medaliu. Šis medalis ir liudijimas taip pat saugomi. Į Lietuvos kariuomenę Ignas Nevieras įstojo 1919 metų sausio 1 dieną. Jam tada buvo tik dvidešimt. Iš tų dienų jį siejo draugystė su kitu kovų draugu – savanoriu Juozu Cincilevičiumi, gimusiu 1900 metais. Visai giminei įsiminė jų bičiulystė, ištikimybė. Juozas Cincilevičius su skaudančia širdimi palydėjo draugą į amžiną poilsį, vėliau ir pats atgulė Dzūkijos žemėn.

Dar viena nuotrauka apie Igno Neviero gyvenimo tarpsnį, kurioje jis (žr. apsirengęs kostiumu, su kaklaryšiu) nusifotografavęs su kitu Alytaus apskrities Junčionių kaimo savanoriu – Juozu Jaruševičiumi. Jie abu, savanoriai, šiame kaime gavo žemės. Ignas Nevieras turėjo beveik 14 hektarų, ūkininkavo… vertėsi daržininkyste. Susitaupęs čia pinigų, nusipirko sklypą Alytuje, pasistatė namą Liškiavos gatvėje…

Okupacija, karas, sovietmetis – Igno Neviero akyse kentėjo Lietuva, kentėjo ir jis. Bet niekada Lietuvos savanoris neprarado vilties, jog ant jo kapo akmenyje bus iškalti žodžiai: „Lietuva, prikelta iš miego, gyvuok laisva amžinai“.

„Alytaus naujienos“, 1995 m. vasario 15 d., Nr. 32, p. 5.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas