Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Tautininkas, šaulys Bernardas Vadeika (1888–1979)

Gintaras Lučinskas

2013 02 24

1-Bernardas Vadeika, Jono, carineje kariuomeneje 1914
Bernardas Vadeika Rusijos kariuomenėje. 1914 m.

Bernardas Vadeika gimė 1888 m. gruodžio 6 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Čižiūnų kaime, neturtingų ūkininkų Jono Vadeikos ir Viktorijos Lukošiūnaitės šeimoje. Turėjo brolius Joną ir Romualdą bei seserį Eleną. Bernardas mokėsi rusiškoje pradinėje mokykloje, kurioje baigė 3 klases. Mokėjo rusų ir lenkų kalbas.

1907 m. broliai Bernardas ir Jonas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, tikėdamiesi užsidirbti. Paskui juos išvyko brolis Romualdas ir tėvas Jonas. Jie dirbo fabrikuose.

1910 m. visi, išskyrus jauniausią Joną (1893–1977, gyveno Bostone), grįžo į Lietuvą, nes prasidėjo Stolypino žemės reforma ir kaimus skirstė į vienkiemius. Greitai Bernardą pašaukė į kariuomenę.

Nuo 1910 m. lapkričio 2 d. iki 1918 m. kovo 3 d. B. Vadeika tarnavo Rusijos kariuomenėje, 2-ame Turkestano inžinerijos pionierių pulke. Ten baigė ir inžinerijos pionierių mokymo kursus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, B. Vadeika fronte buvo neilgai. Užsitarnavęs puskarininkio karinį laipsnį, vadovavo būriui kareivių, kurie saugojo ir remontavo paskirtą geležinkelio ruožą. Paskutinė tarnybos vieta – piečiausiame Rusijos taške, vadinamame forposte – Kuškoje (Turkmenistane). Įvykus 1917 m. revoliucijai Rusijoje, kariuomenė pakriko, todėl B. Vadeikai pasitaikė galimybė grįžti į Lietuvą. Savarankiškai teko grįžti per įvairias, nepriklausomomis valstybėmis tampančias, buvusios carinės Rusijos teritorijas, dėl ko buvo iškilusi ne viena pavojinga situacija, kai teko šokti iš važiuojančio traukinio arba būti pastatytam sušaudyti prie sienos gruzinų partizanų.

2-B.Vadeikos vestuves, 1919
Bernardo Vadeikos ir Monikos Kudzevičiūtės vestuvės. Pivašiūnai, 1919 06 09.

1919 m. birželio 9 d. Pivašiūnų parapijos bažnyčioje (Butrimonių vls.) B. Vadeika susituokė su Monika Kudzevičiūte, Raulo (g. 1900). Susilaukė 2 vaikų: Vlado (g. 1921) ir Bronislavos (g. 1924). Dirbo savo 4 ha ūkyje ir dar užsiėmė kalvio amatu.

Po žemės reformos, 1924 m. iš Junčionių buvusio dvaro papildomai B. Vadeikai paskyrė 6 ha žemės. Jis stengėsi ūkininkauti naujoviškai. Per kelis metus sukultūrino visas savo pievas: kiekvienais metais 0,5–1 ha suardavo, kultivuodavo, akėdavo ir užsėdavo. Kiti tuo stebėdavosi. Tačiau po kelerių metų pievos jau būdavo labai derlingos. 1928 m. tapo Žemės ūkio rūmų nariu.

4-B. Vadeika, 1937
Daugų valsčiaus viršaitis Bernardas Vadeika. 1937 m.

1929 m. lapkričio 1 d. B. Vadeika paskirtas Daugų valsčiaus savivaldybės tarybos nariu, nes buvo išrinktas Užukalnių seniūnijos seniūnu. Taip pat vykdė ir Daugų valsčiaus viršaičio pavaduotojo pareigas.

1934 m. spalio 25 d. Daugų valsčiaus savivaldybės tarybos narių posėdyje iš 3 kandidatų valsčiaus viršaičiu išrinktas B. Vadeika. Jo paskyrimą, po naujai išrinkto viršaičio priesaikos, Alytaus apskrities viršininkas patvirtino 1934 m. lapkričio 6 d. nutarimu. B. Vadeika dar tapo ir Alytaus apskrities tarybos nariu.

1936 m. balandžio 1 d. Daugų valsčiaus policijos nuovados viršininkas J. Vilkas apie B. Vadeiką „Asmens žinių lape“ nurodė:

Teismo nebaustas, nėra tardomas ir nėra prieš jį iškeltų baudž. bylų. Neteistas ir netardytas. Administraciniu būdu nebaustas ir bylų iškeltų nėra. Neprasiskolinęs. Šeimoje gyvena tvarkingai, ūkį tvarko gerai. Valstybiniai, tautiniai ir pilietiniai patikimas, doras, sąžiningas. Vietos gyventojų tarpe turįs pasitikėjimą ir gerą vardą. Tarybos posėdžiuose laikosi rimtai. Girtavime nepastebėtas.

5-Alytaus apskr. vadovybe, valsciu virsaiciai ir sekretoriai, Alytus, 1938
Alytaus apskrities vadovybė, valsčių viršaičiai ir sekretoriai. Bernardas Vadeika – 2-oje eilėje stovi 4-as iš kairės. Alytus, 1938 m.

Kad Daugų valsčiuje labai pagerėjo kelių būklė, didelis nuopelnas tenka ir B. Vadeikai. Viršaitis organizavo kelių remonto darbus: buvo kasami grioviai, daromos pralaidos, keliai lyginami, žvyruojami, netgi kelių vingiai buvo tiesinami.

1937 m. Vasario 16 d. Respublikos Prezidento aktu Nr. 216 B. Vadeika už nuopelnus Lietuvai apdovanotas DLK Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliu.

B. Vadeika buvo aktyvus visuomenininkas – nuo 1933 m. priklausė Lietuvos tautininkų sąjungai, nuo 1934 m. – Vilniui vaduoti sąjungai, o 1936 m. gruodžio 7 d. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą (priklausė Daugų šaulių būriui), aktyviai dalyvavo šių organizacijų veikloje.

1940 m. liepos 3 d. nutarimu Vidaus reikalų ministras Alfonsas Gurevičius Daugų valsčiaus viršaitį Bernardą Vadeiką nuo liepos 4 d. iš pareigų atleido. Atleido dėl politinių motyvų, nutarime parašęs: „Iš viršaičio pareigų atstatau“.

6-prie Lukiskiu kalejimo
Prie Lukiškių kalėjimo. Monika Vadeikienė (kairėje) ir Stelionienė atvežė siuntinius į kalėjimą savo vyrams Bernardui Vadeikai ir Tadui Stelioniui. Vilnius, 1945 m.

Sovietams okupavus Lietuvą, prasidėjo masiniai areštai ir represijos. Dalis gyventojų pradėjo ruoštis kovai. 1940 m. rudenį Alytaus apskrityje įkurta pogrindinė antisovietinė „Geležinio Vilko“ organizacija, kurios pagrindinis tikslas – Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. B. Vadeika į pogrindinę „Geležinio Vilko“ organizaciją įstojo 1941 m. sausio 29 d., priklausė Čižiūnų k. skyriaus aktyvistų grupei. Platino atsišaukimus, dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis Daugų valsčiuje buvo atkurta lietuviškoji administracija ir policija. Valsčiaus viršaičiu tapo Bernardas Vadeika. Daugų valsčiaus policijos nuovados viršininko pareigas laikinai ėjo vachmistras Valerijonas Paulauskas. Policijos nuovadoje iš pradžių tarnavo tik 3 policininkai. Valsčiaus policijos viršininkui taip pat buvo pavaldus gana gausus (150 vyrų) sukilėlių būrys, kuriam vadovavo Kostas Vasiliauskas. Valsčiaus policijos viršininkas 1941 m. liepos 16 d. Alytaus policijos vadui pranešė, kad „mažumų klausimas aktualus, nes Daugų miestely yra 80% žydų ir kaimuose vienas kitas rusas bei lenkų tautybės“. 1941 m. liepos 26 d. duomenimis, Daugų miestelyje gyveno 418 žydų (iš jų 55 vaikai iki 6 metų) ir 193 kitų tautybių asmenys. Apie 1941 m. rugpjūčio mėn. valsčiaus viršaitis B. Vadeika gavo įsakymą iš Alytaus sudaryti valsčiaus žydų sąrašą. Kadangi tai padaryti jis atsisakė, 1941 m. rugpjūčio 15 d. iš savo pareigų buvo atleistas.

7-pazyma apie paleidima is lagerio
Pažyma apie paleidimą iš tremties, išduota Bernardui Vadeikai. 1955 11 11.

1943 m. rudenį ir žiemą B. Vadeika su kitais apylinkės vyrais suorganizavo Vietinės savisaugos būrį (VSB), kad apsigintų nuo plėšikaujančių raudonųjų (sovietinių) partizanų. 1943 m. gruodžio 13 d. Čižiūnų k. net įvyko susišaudymas su jais.

1945 m. balandžio 2 d. NKGB Alytaus aps. skyriaus darbuotojų B. Vadeika suimtas savo namuose, kalintas Alytuje, vėliau – NKVD kalėjime Nr. 1, Vilniuje. Sūnus Vladas taip pat buvo suimtas ir 1 mėn. kalintas Alytuje. Šeima slapstėsi nuo ištrėmimo.

MVD kariuomenės karo tribunolo teismo 1946 m. spalio 19 d. nuosprendžiu B. Vadeika nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties su turto konfiskavimu. 1947 m. kovo 10 d. išvežtas į lagerį Nr. 4 (ITK-4), 1947 m. lapkričio 17 d. – į lagerį Nr. 10 (ITK-10), 1948 m. spalio 20 d. – į Dubravlagą (Mordovijos sr.). 1954 m. gruodžio 5 d. iš Dubravlago paleistas ir išsiųstas į tremtį Krasnojarsko krašte. Tremtyje dirbo prie miško ruošos darbų, sakino pušis.

8-Bernardas Vadeika, Jono, gryzes is lagerio 1956
Bernardas Vadeika sugrįžęs iš tremties. 1956 m.

SSSR MVD Krasnojarsko krašto valdybos 1955 m. lapkričio 11 d. „pranešime apie tremtinio išvykimą“ pažymėta, kad B. Vadeika 1955 m. lapkričio 11 d. iš tremties Krasnojarsko kr., Dzeržinskio r., Kolon k. paleistas, vadovaujantis SSSR Aukščiausiosios Tarybos 1953 m. rugsėjo 17 d. įsaku.

Į Lietuvą B. Vadeika grįžo 1956 m. pavasarį, bet neturėjo teisės prisiregistruoti. Pas apylinkės pirmininką pavyko gauti pažymą, kad sūnus Vladas jį globos ir prižiūrės kaip nedarbingą asmenį. Tik tada B. Vadeiką priėmė dirbti į kolūkį, nes jis mokėjo kalvio amatą.

Net ir atlikęs bausmę, B. Vadeika vis dar buvo KGB akiratyje. 1959 m. rugpjūčio 29 d. LTSR KGB mjr. Čvanov parašė slaptą pažymą apie „buržuazinio nacionalisto B. Vadeikos kenkėjišką veiklą vokiečių okupacijos laikotarpiu“. Manytina, kad ši pažyma buvo skirta sovietinės propagandos leidinio „Kraują sugėrė Dzūkijos smėlis“ (Vilnius, 1960) sudarytojams.

B. Vadeika mirė 1979 m. Palaidotas Čižiūnų k. kapinėse.

9 - LKD B. Vadekos pazymejimas
Bernardo Vadeikos laisvės kovų dalyvio pažymėjimas. 2011 01 06.

1990 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo B. Vadeika reabilituotas – pripažintas nekaltas ir neteisėtai represuotas.

2010 m. gruodžio 22 d. LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija suteikė B. Vadeikai laisvės kovų dalyvio statusą (po mirties).

Nuotraukos iš B. Tamulynienės (Vadeikaitės) ir V. Vadeikos šeimų albumų.

 
 
 
 
Šaltiniai ir literatūra:
 
1. LVIA, f. 604, ap. 28, b. 99, l. 285.
2. Ten pat, f. 1445, ap. 1, b. 12, l. 42.
3. LCVA, f. 379, ap. 1, b. 156, l. 8v.–9.
4. Ten pat, f. 399, ap. 5, b. 162, l. 1–36.
5. Ten pat, f. 407, ap. 8, b. 16, l. 75v.
6. Ten pat, f. 554, ap. 1, b. 1061, l. 2.
7. Ten pat, f. 561, ap. 1, b. 1113, l. 1–4.
8. Ten pat, f. 1567, ap. 3, b. 1152, l. 8.
9.  Ten pat, f. R-1436, ap. 1, b. 5, l. 17.
 10. Ten pat, b. 29, l. 79.
11. LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. P-16449, t. 4, l. 14, 23.
12. Ten pat, b. Nr. 4854/3 (Bernardo Vadeikos baudžiamoji byla).
13. Ten pat, ap. 61, kartotekos Nr. 2 kortelė.
14. Ten pat, f. 3377, ap. 55, b. 89, l. 71–72.
15. Kavaliauskas, Vilius. Už nuopelnus Lietuvai. – Vilnius, 2003, II dalis, p. 446.
16. Lietuvos gyventojų genocidas. II tomas. – Vilnius, 2005, p. 248.
17. Sūnaus Vlado Vadeikos (1921-2012), 2008 m. suteiktos žinios.

 

 

Strf_fondas

 

 

 

 

 

 

 

Projektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

 

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas