Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for kovo, 2013

Kviečia antikvarinių automobilių ir techninių sporto šakų muziejus

automobiliai

2012 m. birželio 7 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Antikvarinių automobilių ir techninių sporto šakų šlovės muziejus, kuriame eksponuojama per 100 antikvarinių ir sportinių automobilių.

Muziejaus įkūrimo iniciatorius – tituluočiausias šalies automobilių sportininkas Stasys Brundza. Sukauptoje unikalioje kolekcijoje lankytojai po vienu stogu turi galimybę išvysti sportinius, karališkus automobilius ir transporto priemones, kokiomis riedėdavo aukščiausi šalių vadovai bei prezidentai. Skaityti toliau »

Šauliai Lietuvos partizaniniame kare

Alytaus sauliai, 1939 m.
Alytaus šauliai, 1939 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Karas yra ta pati politika, tik vykdoma kitokiomis formomis“, – sakė vokiečių karo teoretikas Carlas Clausewitzas. Remiantis šia mintimi – kurią jaunas istorikas Mindaugas Nefas VU Istorijos fakultete kovo 21 d. vykusios projekto „Trakinių partizanai“ akademinės dienos metu sakėsi gana seniai išrutuliojęs – galima teigti ir tai, kad 1940 metų birželio mėn. okupuota Lietuva tam tikra prasme išlaikė savo tapatybę. Ką jis turėjo galvoje? Skaityti toliau »

Kai valstybės vėliavos nuleistos, tikrąsias kelia patriotiška tauta

Algimantas Zolubas

mitinguotojai

„Valstybė, kuri mėgaujasi tuo, jog yra prižiūrima ir globojama, valstybė, kurios gyvenime Dievas tėra „pakazucha“ ir atsimušinėjimo skydas, valstybė, kuriai jos pačios piliečiai tampa kliūtimi ir trukdo išlaikyti prisitaikėliškumo toną, kuri pati ryja savo praregėjusius vaikus, valstybė, kuri muša ir persekioja beginklius, nepaiso savo pačios aukščiausio įstatymo, valstybė, kuri skatina savo tautą migruoti, žudytis, negerbti valstybingumo – tokia valstybė nebeturi vėliavos. Visos jos vėliavos yra nuleistos.“ Taip parašė rašytoja Erika Drungytė 2013 m. sausio 25 d. straipsnyje „Šitos valstybės vėliavos nebepakyla“ (ekspertai.eu). O straipsnio pabaigoje jinai klausė ir pati atsakė: „Ar pakils tikroji, išsaugotoji? Tai priklauso nuo mūsų. Nuo tų, kurie neklausia, kaip maži vaikai – o ką daryti? Bet augina savąjį Aš ir veikia brandžiosios Lietuvos atkūrimo darbų lauke.“ Skaityti toliau »

Ji nebuvo Igarkoje

Valė Čeplevičiūtė

Rašydama apie Igarką ir jos tremtinius ( „Komj. Tiesa“, 1989.01.14–17–18), tik sakiniu užsiminiau apie mergaitę, kuri amžinojo įšalo žemės nepasiekė – nuo Uralo pėsčiomis sugrįžo į Lietuvą. Ne vienam laikraščio skaitytojui tas sakinys pasirodė svarbus. Kokia kelrodė švietė jos vaikiškai sielai, besiveržiančiai į namus, į prarastą Tėvynę, ką ji patyrė toje protu sunkiai suvokiamoje kelionėje, kaip susiklostė jos likimas?

Pasakoja – Aldona Mingailaitė.

Mūsų šeima pirmiausia nukentėjo nuo vokiečių. Dėdė pogrindininkas buvo sušaudytas IX forte. Tėvelį ir vyriausiąjį brolį išvežė darbams į Vokietiją. O po karo, bijodama tremties, mama slapstėsi pati ir slėpė mus. Nors mes gyvenome Kaune, turėjome Nemuno gatvėje savo namą, mums dar priklausė kadaise tėvų paveldėtas nedidelis dvaras prie Musninkų. Atsimenu, keletą kartų ten buvome nuvažiavę, kai visa didelė mūsų šeima dar buvo neišblaškyta. Dvarą tada valdė ūkvedys, o tėtis dirbo Kaune vandentiekio inžinieriumi. Dėl to dvaro mama ir bijojo, kad mūsų nepalaikytų buožėmis. Namuose ji beveik nenakvodavo. Mus, vaikus, vedžiodavo tai pas dėdę, tai pas tetą. Skaityti toliau »

Pėsčiųjų žygis „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2013“.

i0nxcf3235

ŽYGIO TAISYKLĖS

Žygio „Gintaro kelias Palanga–Šventoji 2013“ tikslas – plėtoti glaudesnį piliečių bendradar-biavimą, ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, puoselėti kultūros, istorines tradicijas, užtikrinti prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą. Žygis, skirtas Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos 1921 kovo 30 d. progai atminti. Dalyviams teks įveikti 13-14 km atstumą pėsčiomis. Maršrutas nusidrieks Baltijos jūros pakrante nuo Palangos tilto iki Šventosios gelbėjimo stoties. 

Pėsčiųjų žygio „Gintaro kelias Palanga–Šventoji 2013“ maršrutas Palanga -Šventoji. Jame gali dalyvauti Lietuvos ir užsienio piliečiai.

Dalyvių amžius neribojamas, už nepilnamečių iki 18 metų dalyvavimą atsako tėvai ar globėjai. 
Įveikdami maršrutą dalyviai nesivaržo tarpusavyje. Žygio organizatoriai neatsako už žygio dalyvių asmeninius daiktus ir sveikatą (sveikatą rekomenduojama pasitikrinti prieš žygį). Skaityti toliau »

SVEIKINIMAS

sveikinimas

Filatelijos parodoje – pirmieji lietuviški vokai ir atvirlaiškiai

2013-03-27

Vilniaus centriniame pašte pradedama eksponuoti antroji filatelisto Jono Načiūno paroda. Šįkart parodos autorius pašto lankytojams pristato filatelijos parodą, susidedančią iš trijų dalių – „Lietuvos pašto ženklai ant laiškų“, „Lietuvos pašto ženkliniai leidiniai“ ir „Lietuvos pašto neženklinti vokai“.

Žinomo šalies filatelisto J. Načiūno rinkinį „Lietuvos pašto ženklinti leidiniai“ sudaro pirmieji lietuviški ženkliniai vokai, atvirlaiškiai ir aerogramos. Skaityti toliau »

Vilniuje mitingas prieš nevalstybinės kalbos naudojimą (NUOTRAUKOS)

DSC_0962

2013 03 28  Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje vykusio mitingo MITINGO, kurį organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, „Vilnijos“ draugija.
Reikalavimai:
Nekurti teritorinės autonomijos su 3 valstybinėmis kalbomis;
Nekraipyti autentiškų Lietuvos vietovardžių;
Gatvių pavadinimus, piliečių vardus ir pavardes rašyti valstybine kalba;
Visiems laikyti vienodą valstybinės kalbos egzaminą;
Nepažeisti Tautos ir tautinių bendrijų teisių;
Laikytis Konstitucijos, įstatymų, vykdyti teismų sprendimus.

Arturo Čiro (Vilnius) nuotraukos Skaityti toliau »

Stanislovo Augusto varinės monetos

Virginijus Oželis

2013 03 27

Parašius apie Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo II 1796/97 metais mūsų zanemunčikams nukaltas varines monetas, reikėtų parašyti ir apie jų pirmtakes. 1764 metų rugsėjo 7 dieną elekciniame seime Lietuvos ir Lenkijos valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Tuo metu valstybę smukdžiusi betvarkė ypač jautėsi monetarinėje sistemoje. Apyvartoje cirkuliavusių monetų įvairovė buvo stulbinanti. Nuo olandiškų auksinių aukštos prabos dukatų iki 100 metų senumo varinių Jono Kazimiero laikų šilingų – boratinkų. Tai buvo tikras rojus pinigų keitėjams ir visokio plauko sukčiams. Kažkas panašaus buvo ir mūsų laikais – 1992 metais turguje galima buvo apsipirkti turint piniginėje ne tik rublius ar „ vagnorkes“, bet ir dolerius, markes arba kitokius konvertuojamus ir nekonvertuojamus pinigus.

Visi to meto valdovai stengėsi iš monetų kalimo gauti kuo didesnį pelną. Stanislovas Augustas viešai pareiškė, kad pelnas iš monetų kalimo jam nerūpi, o svarbi tik valstybės gerovė. Ir tikrai, naujų monetų gamybą karalius dosniai rėmė savo asmeninėmis lėšomis. Skaityti toliau »

Naujoje Gintaro Lučinsko knygoje karinės operacijos Varviškėje svarba mūsų istorijai

Laima Stankevičiūtė

varviske01
Minėjimo dalyviai Leipalingio miestelio (Druskininkų sav.) kapuose prie paminklo žuvusiesiems, kurį pastatė jų giminaičiai ir Leipalingio (Druskininkų sav.) kariai.  L. Stankevičiūtės nuotr.

Garsaus kraštotyrininko iš Alytaus Gintaro Lučinsko nauja knyga ,,Varviškės ,,respublika“ (1920–1923)“ kelią pas skaitytojus pradėjo Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone. Emilijos Pliaterytės muziejuje pristatyta gražiai išleista, gausiai iliustruota knyga apie dar visai netyrinėtą sunkų ir tragišką Lietuvos istorijos puslapį bei Varviškės ,,respublikos“ likvidavimą. Lietuvos kariai ir šauliai prieš 90 metų įvykdė šią karinę operaciją ir išlaisvino prie demarkacijos linijos kaimuose gyvenusius lietuvius nuo lenkų plėšikavimo ir terorizavimo.

Pirmiausia knygos autorius G. Lučinskas, žuvusiųjų artimieji, šauliai, kiti šio krašto žmonės apsilankė Leipalingio (Druskininkų sav.) kapinėse. Čia palaidoti per 1923 m. kovo 23 d. karinę operaciją žuvę kariai ir šauliai. Jų kapai – prie vieno takelio, bet dviejose vietose. Keturių karių  kapus puošia kuklūs paminklai ir reto grožio, Lietuvos kalvių kalvio Antano Dudzinsko iškaltos dzūkiškos saulutės. Ant kitų žuvusiųjų bendro kapo buvo pastatytas medinis kryžius, kuris, metams bėgant, sunyko. Prieš dvejus metus šauliai ir žuvusiųjų giminaičiai iš Mikalinos k.  lauko akmenų pastatė paminklą. Dabar kapus prižiūri Leipalingio mstl. šauliai, ir jie prisimena, kad sovietiniais laikais juos lankyti ir tvarkyti buvo pavojinga. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas