Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Apie dailininką Vytautą Kazimierą Jonyną (1907–1997)

Šarūnas Šimkevičius

2013 03 01

Vytautas-Kazimieras-Jonynas

Dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas buvo vienintelis 1993 m. atkurtos XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, kuris priklausė jai ir tarpukariu (nuo 1936 m.). Buvo jauniausias ir vėliausiai priimtas į tarpukarinę XXVII knygos mėgėjų draugiją narys. Tarpukariu buvo neturtingas ir knygų nedaug turėjo[1]. Gyvendamas JAV jau turėjo nemažą biblioteką, bet skųsdavosi, kad joje gali praleisti pernelyg mažai laiko. Naujame draugijos sąraše dailininkui skirtas ankstesnis jo eilės numeris XXVII[2]. Rašydamas apie Jonyną aš turiu prisiminti vieną posakį, kad gamtoje atsitiktinumų nebūna. Nes Druskininkų žemė išaugino ir vieną šių laikų XXVII knygos mėgėjų draugijos narį – Dominyką Akstiną, kolekcionuojantį pokario savilaidos leidinius, aktyviai bendradarbiaujantį su muziejais, rengiantį įvairias parodas.

Tarpukariu V. K. Jonynas buvo vienas iš aktyviausių draugijos narių leidybos bei lietuviškos knygos kultūros kėlimo srityse. 1933 m. išleistas XXVII knygos mėgėjų metraščio pirmasis tomas. Rengiant jį spaudai, talkino V. K. Jonynas, tuomet dar studijavęs Paryžiuje medžio raižinių ir knygos meno specialybę Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje, kurią baigė 1934 metais[3]. Jis – ir draugijos emblemos autorius. 1935 m. dailininkas sugrįžta į Kauną, dalyvauja jaunųjų dailininkų grupės ,,Ars“ veikloje, dėsto Kauno meno mokykloje, vėliau tampa Taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktoriumi.

0784_4jonynas

Kūrybiniame V. K. Jonyno palikime iškilią vietą užima knygų grafika. Vienas pirmųjų lietuvių dailėje jis ėmėsi iliustruoti ne tik savosios, bet ir pasaulinės literatūros klasiką. Šalia epiško K. Donelaičio poemos ,,Metai“ iliustracijų ciklo, 1940 m. pelniusio Taupomųjų valstybės kasų premiją, rikiuojasi jausmingos ir romantiškos, lyriškos ir dramatiškos J. W. Goethe knygų ,,Jaunojo Verterio kančios“ bei ,,Mainco apgulimas“, P. Merimee ,,Lokio“, W. Shakespeare ,,Hamleto“ iliustracijos, vis kitaip interpretuojančios didžiųjų rašytojų kūrinius. V. K. Jonyno iliustruoti minėtieji Goethe ir Merimee veikalai, išleisti pokario Vokietijoje, skynė kelią lietuvių pabėgėlių dailei į gyvenamojo krašto vakarietiškąją kultūrą.

Stebinančio V. K. Jonyno veiklumo viršūne pokario metais laikytina 1946 – 1949 m. Freiburge veikusios meno mokyklos – Ecole des arts et Metiers – įsteigimas ir sėkmingas vadovavimas jai. Ši mokykla suvaidino didžiulį vaidmenį, palaikydama visos egzodo dailės gyvybę, telkdama jos kūrėjus, ugdydama naują lietuvių dailininkų kartą nacionalinių dailės tradicijų ir atvirumo Vakarų menui dvasia.

Garsaus kolekcininko Viliaus Kavaliausko teigimu, nedaug kas Lietuvoje žino, kad Kauno ir Paryžiaus meno mokyklų auklėtinis yra vienas žymiausių ir produktyviausių ankstesnių dešimtmečių pašto grafikos kūrėjų[4]. Pats sėkmingiausias V. K. Jonynui buvo metas, kai geriausi Lietuvos menininkai vargo pokario Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Dailininkui, dar prieškaryje artimam Prancūzijos meno sluoksniams ir jau buvusiam Garbės legiono ordino karininku, pasiūlė kurti pašto ženklus prancūzų okupacinėms zonoms: Badenui, Reinland–Pfalcui, Sarlandui ir Viurtenbergui.

jonyno paroda

Pašto ženkluose sustingo nuostabūs pietvakarių Vokietijos gamtovaizdžiai, vokiečių kultūros galiūnai. Tokio darbštumo galėjo pavydėti bet kas – apie 130 ženklų, 70 skirtingų siužetų. Praeis keleri metai, ir viename solidžiausių pasaulio filatelijos žurnalų meno kritikas Zepas Šiuleris sušuks: „Tai didžiausio meniškumo ženklai, kada nors išleisti vokiečių žemėje“ (cituojama pagal 1960 m. sausio „The New York Herald Tribūne“).

1951 m. V. K. Jonynui persikėlus iš Vokietijos į JAV, iliustracinė grafika nebevaidino jo kūryboje pirmaujančio vaidmens, nors dailininkas iliustravo ir apipavidalino ne vieno lietuvių rašytojo knygų. Drauge su savo mokiniu amerikiečiu įsteigęs Niujorke šiuolaikinio bažnytinio meno studiją, V. K. Jonynas ėmė vaisingai dirbti vitražistu ir skulptoriumi. Tautiečiams ypač brangi aštuoniais V. K. Jonyno reljefais papuošta Mater Misericordia, Lietuvių kankinių koplyčia, 1968 m. įrengta Romos šv. Petro bazilikoje. Plačiai dailininką išgarsino jo didžiulis skulptūrinis reljefas Vatikano paviljonui 1964 m. Niujorko pasaulinėje parodoje. Gyvendamas JAV, dailininkas ilgus metus tęsė ir pedagoginį darbą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1996 m. V. K. Jonynui suteiktas Lietuvos dailės akademijos Garbės profesoriaus vardas.

jonynas

V. K. Jonynas buvo tarp tų išeivijos dailininkų, kurie ieškojo ir anksti pradėjo megzti kultūrinius ryšius su pavergta tėvyne, daug kartų čia lankėsi, surengė personalinių kūrybos parodų. Lietuvai jis yra dovanojęs daugybę savo raižinių, akvarelių, piešinių, vitražų projektų, ekslibrisų, pokario metais sukurtų pašto ženklų. Druskininkuose, kur dailininkas praleido paskutiniasias savo gyvenimo vasaras, įkurta Vytauto Kazimiero Jonyno galerija. Galerijoje eksponuojami dailininko grafikos kūriniai (medžio raižiniai, litografijos), piešiniai, pastelės, akvarelės, vitražų projektai, pašto ženklai, gausi fotografijų ir kita medžiaga apie kūrinius JAV bažnyčioms[5]. Visi galerijoje saugomi jo kūriniai – dailininko dovana Lietuvai. Nemažus V. K. Jonyno dailės kūrinių rinkinius turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Lietuvos dailės muziejus.


[1] Jakštas P. Kas buvo XXVII knygos mėgėjai // XXVII knygos mėgėjų metraštis. 2004. T. 3. P. 64.

[2] Korsakaitė I. Vytautas Kazimieras Jonynas // XXVII knygos mėgėjų metraštis. 2004. T. 3. P. 204–205.

[3] Korsakaitė I. XXVII knygos mėgėjai ir lietuvių knygos menas // Ten pat. P. 91.

[4] Kavaliauskas V. Maži istorinės epochos liudininkai // Santara. 1991. Vasara. P. 115.

[5] Mickonis T. Atnaujinta V. K. Jonyno galerijos ekspozicija Druskininkuose // Lietuvos muziejai. 2003. Nr. 2. P. 33.

Print

Projektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas