Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nepriklausoma „riežpublika“

Seinų ap., Kapčiamiesčio valsč. iš kaimų Varviškės ir Šventijansko, esančius Neutralinėj zonoj, šiapus demarkacijos linijos susitverė tikra plėšikų respublika. Nė vienas pilietis nuo šių žmogžudžių rankos jau guli šaltuose kapuose. Žmonės senai jau buvo susirūpinę šiuo klausimu, ir prašė Lietuvos Valdžios pagalbos, kad apsaugotųjų gyvybę ir turtą. Ant galo net Apskr. Tarybos posėdyn buvo įneštas šis klausimas, bet ligi šiol Valdžios, be paprasto kaltininkų ieškojimo, jokių griežtesnių žygių nebuvo daroma, kad pašalinus pavojų. Minėtoji „respublika" turi savo globoj didžiąją dali Kapčiamiesčio – Valdžios globojamų miškų. Beveik kiekvienas gyventojas yra įsistatęs naujas trobas, ir varo smarkią „prekybą” su Lenkija, statydami medžius į Sapockinę ir Gardiną. Ypačiai jie pasižymėjo dabartiniu laiku. Net lenkams, jie įkyrėjo ir šie pranešė mūsų vietos valdžiai, kad užimtų „respubliką”, ir išgaudytų banditus, ir dar patys pažadėjo pabėgusius jų pusėn lietuviams atiduoti. Tam tikslui Milicijos Vadas vasario 13 d. pasiuntė 18 milicininkų. Milicininkams nuvykus į paskirtą vietą visi žmogžudžiai pabėgo į Lenkiją, bet lenkai nei vieno nepagavo. Vasario 19 d. pas minėtus milicininkus buvo atjojęs lenkų žandarmerijos seržantas pasitarti ir sakė, kad čia ne jų žemė ir daugiau čia jie neisią. Tą patį tačiau vakarą 11 val. tas pats seržantas su 45 budeliais partizanais – žmogžudžiais legijoninkais ir žandarais užpuolė mūsų milicininkus, kurie stovėjo persiskyrę į dvi dalis miškuose atstu 3 km. Sugautuosius milicininkus begėdiškai kankino ir mušė šautuvų buožėmis. Sumuštus nurengė ir suklupdę prieš paveikslu davė prisiegą, kad daugiau Lietuvos Valdžiai netarnautų ir į jus „respubliką” neitų. Prisiegą patvirtino dar iš eilės mušdami šautuvo buože. Dar gerokai be skaičiaus sumušę, nuogus ir basus paleido namo. „Karžygių” tarpe atsižymėjo Gieda iš Šventijansko, kuris dar 1919 m. buvo areštuotas, sėdėjo Kauno kalėjime, ir tik jo tėvui, sudėjus 2000 auksinų šis Nepriklausomybės priešas tapo paleistas ir pabėgo. Antras „karžygis” – Gieda, pirmojo brolis, dar prieš šį įvykį yra pasižymėjęs, šaudydamas girininką Žukauską, irgi buvo areštuotas ir sėdėjo Lazdijų kalėjime, bet nežinia kodėl ir šis žmogžudys tapo paliuosuotas? Milicininkui Varnelei, kuris buvo jį sugavęs, dabar sudaužė brauningu galvą, kadangi jį pažino, ir būtų užmušęs, bet jo laimė pavyko pabėgti. Nežinau, kaip toliau bus, bet ligi šiol Valdžia po šito įvykio nėra dariusi jokių žygių, nors ir tie patys sudaužytieji milicininkai pasiryžę antru kart drąsiai stoti prieš tuos žmogžudžius. Taip toliau toleruoti negalima, nes čia yra antras Seinų incidentas, ir jeigu dar ir toliau bus taip reaguojama, kaip ligi šiol, tai jie iššmugliaus visą valstybini mišką, kas labai skaudžiai atsilieps į apskrities padėtį.

Apuokas

"Trimitas", 1922 m. kovo 18 d. Nr. 11, p. 30–31.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas