Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Varviškės ekspedicija

Ats. ltn. J. Gotlybas

Tai buvo 1923 metais prieš Velykas. 11 pėst. pulko I batalionas gavo įsakymą pakeisti II batalioną, kuris saugojo barą Leipalingis – Lazdijai. Prieš keletą dienų banditai buvo puolę neutralėj zonoj kelias mūsų sargybas ir nužudę keletą mūsų kareivių. Tuo laiku toje neutralės zonos vietoje buvo susidariusi banditų gauja, kuri turėjo savo vadą ir lenkišką antspaudą. Į neutralę zoną tais laikais bėgdavo visokie plėšikai, dezertyrai, tiek iš lenkų, tiek ir iš mūsų pusės. Iš pradžių, kol jų buvo nedaug, jiems užtekdavo plėšti kaimus neutralėje zonoje, tačiau su laiku jų skaičius vis augo ir neutralės zonos gyventojai jau nebegalėjo jų išmaitinti. Tuomet jie pasidarė tiek drąsūs, kad pradėjo važinėti į mūsų pusę ir plėšti mūsų gyventojus.

Barai buvo saugomi labai silpnai. Viename kaime buvo kokie 4 ar 5 kareiviai, už 7 ar 8 kilometrų vėl tiek pat, taigi, kuomet, apie 100 banditų apsupdavo tokį kaimą, jiems nesunku būdavo tiesiog į šmotukus supjaustyti mūsų kareivius.

Prieš tai, kai I batalionas turėjo pakeisti II-rą batalioną, jam buvo įsakyta nuvykti į Varviškes ir sunaikinti banditų tvirtovę. Batalionas išvyko šioje sudėtyje: 1 kuopa, kuopos vadas kpt. V. Ščepanavičius, jaun. kar. ltn. A. Beras; 3 kuopa, kuopos vadas vyr. ltn.V. Opulskis, jaun. kar. ltn. B. Steponavičius; 1 kulk. kuopa su kuopos vadu vyr. ltn. E. Berentu. Batalionui vadovavo vienas kapitonas, kurio pavardės dabar neatsimenu.

Vykstant plentu į Leipalingį, mes sutikome vežant į Alytų mūsų užmuštų kareivių lavonus ir kiekvienas pasižadėjome atkeršyti už žuvusius draugus. Tikslių žinių apie priešą mes neturėjome. Bent man buvo aiškus tik tikslas: naktį, miško takais priėjus, apsupti Varviškės kaimą ir sunaikinti visą banditų įgulą.

Į neutralę zoną įėjome jau gerokai sutemus. Visą laiką žygiavome tamsiu mišku. Rodėsi, kad naktis ir kelias niekada nesibaigs. Pagal mūsų planą, pradėjus švisti, mes jau turėjome būti apsupę Varviškės kaimą, bet štai jau pradeda švisti, o mes matome tiktai vis mišką ir mišką. Priėjus prie vienos trobelės buvo iškviestas tos trobelės savininkas, ir jam buvo įsakyta vesti mus į Varviškę. Dar nematant mums Varviškės, mes išgirdome šūvį ir supratome, kad tai yra, turbūt, pavojaus ženklas.

Batalionas žygiavo keliu žygio voroje. Pagaliau pamatėme trobas; priėjus kiek arčiau, staiga pasipylė šūviai iš šautuvų ir automatiškų ginklų. Batalionas išskleidė į grandinę ir sugulė. Prieš mus buvo apkasai ir buvo aiškiai matyti, kaip iš kaimo žmonės bėga į tuos apkasus. Mūsų planas, nematomai prieiti, buvo sutrukdytas. Keletą minučių mes gulėjome, o jie tuo laiku gana smarkiai šaudė. Aš supratau, kad nėra jokio tikslo gulėti ir laukti banditų kulkų. Atsistojau ir pradėjau rėkti – pirmyn; tuo pat laiku atsistojo ir 3 kuopos ltn. B. Steponavičius ir 1 kuopos vienas puskarininkis, kurio pavardės dabar neatsimenu. Bėgant mes pamatėme, kad visas batalionas paskui mus kyla. Pradėjus mums eiti pirmyn, iš apkasų išbėgo vienas, paskui kitas, banditas ir leidosi link Nemuno. Tiktai vienas banditas, nežinia kodėl, gal baimės paralyžuotas, liko apkase gulėti ir prispaudęs šautuvą žiūrėjo į mus. 1-os kuopos puskarininkis, pribėgęs ištraukė iš jo rankų šautuvą ir tuo šautuvu kirto jam per galvą…

Varviškė buvo užimta, jog įgula pabėgo pas lenkus. Vėliau sužinojome, kad lenkai juos nuginklavo. Už kai kurio laiko buvo panaikinta ir neutralė zona. Ši operacija mums kainavo aukų: A. Urbelis ir ltn. A. Beras buvo užmušti, vyr. ltn. V. Opulskis sužeistas; žuvo ir keletas kareivių.

„Karo archyvas“, 1938 m., IX t., p. 239–240.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas