Gintarinė svajonė

Virginijus Oželis

2013 03 23

Perskaičius antraštę tikriausiai kyla asociacijos su Tado Blindos ir Hanibalo Lekterio „pradžiomis“. Tiktai šie personažai neturi nieko bendro nei su mūsų zanemunčikais, nei su jų pinigais.Tiesiog po straipsnių apie zanemunčikų pinigus serijos be teigiamų atsiliepimų buvo ir kritikos dėl ne nuo pačios pradžios pradėtos temos. Pabandysiu šiuo straipsniu atitaisyti tą netikslumą.

Iš tikrųjų pirmieji zanemunčikų pinigėliai pasirodė dar prieš 11 metų iki Varšuvos kunigaikštystės atsiradimo. Ši kukli 4 monetų laida anksčiau man nepasirodė verta atskiro straipsnio, bet pradžia yra pradžia ir nuo to reikėjo pradėti zanemunčikų pinigų pristatymą.

Prūsijos karalystei 1795 metais „priglaudus“ II Alytų su visa Užnemune ir nemenkais Lenkijos plotais, karalius Fridrichas Vilhelmas II pavadino naujas savo valdas Pietų Prūsija. Toks pavadinimas gerai tiko prie seniai valdomų Rytų ir Vakarų Prūsijos provincijų. Naujoje provincijoje karalystės administracija paleido į apyvartą Karaliaučiaus, Breslau (Vroclavo) ir Berlyno kalyklose nukaltas Prūsijos monetas. Sidabrinės monetos svoriu ir praba praktiškai nesiskyrė nuo paskutinio Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio 1787 metų pavyzdžio monetų.

Prūsijos monetos dar iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo 1795 metais, cirkuliavo apyvartoje, nes savų monetų nebuvo nukalta pakankamai. Nuo senų laikų mūsų krašto žmonėms kaimyninės valstybės pinigai buvo gerai žinomi. Juk Prūsija dar būdama vasaline Lietuvos ir Lenkijos valdovų kunigaikštyste (nuo Žygimanto I iki Jono Kazimiero) turėjo tą pačią monetarinę sistemą. Bet valdant Jonui Kazimierui, Prūsijos kunigaikštis Fridrichas Vilhelmas atsikratė vasalinės priklausomybės. Štai tada ir atsirado pirmieji skirtumai tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Prūsijos monetarinių sistemų. Lietuvą ir Lenkiją po Švedijos ir Rusijos invazijos užliejo varinių šilingų, dar vadinamų boratinkomis, milijardinių tiražų tvanas. O Prūsija iki XVIII amžiaus pabaigos gryno vario monetų nekalė.

Paskutinį Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo trisdešimtmetį valdęs Stanislovas Augustas išėmė boratinkas iš apyvartos. Vietoj jų buvo kalamos 4 nominalų varinės monetos. Tai šilingas (boratinkos analogas), pusgrašis, grašis ir trigrašis.

Būtent šitų nominalų monetas mūsų zanemunčikams kalė ir naujas valdovas Fridrichas Vilhelmas II 1796–1797 metais. Jų svoris buvo toks pat, kaip ir Stanislovo Augusto monetų, o diametras skyrėsi labai nežymiai.

Lenkų numizmatinėje literatūroje tvirtinama, kad šitos monetų serijos nukalimo priežastis buvo naujųjų Prūsijos karaliaus pavaldinių nenoras naudoti smulkaus nominalo bilonines prūsiškas monetas vietoj įprastų stambių variokų. Nenoriu su tuo sutikti. Ką patogiau nešiotis savo kapše: ar beveik 12 gramų sveriantį Stanislovo Augusto varinį trigrašį, ar analogiško nominalo apie 1,5 gramo svorio prūsišką biloninę monetą? Greičiausiai varinių monetų kalybos pelningumas buvo didesnis negu sidabrinių arba biloninių monetų.

Didžiausias nominalas – trigrašis, diametras 26 mm, svoris 11,69 g. Averse karaliaus portretas, aplink jį užrašas: FRIDERICUS WILHELM. BORUSS. REX. Reverse Prūsijos herbas erelis ovaliniam skyde po karūna, apsuptas laurų vainiko. Po juo kalyklos ženklas – raidė B arba E. B – Breslau (Vroclavas), E – Karaliaučius. Aplink jį užrašas: GROSSUS BORUSS. MERID. TRIPLEX. ir data 1796 arba 1797.

Grašis: diametras 20 mm, svoris 3,89 gr. Aversas analogiškas trigrašio aversui, tik mažesnio formato. Reversas nuo trigrašio skiriasi užrašu: GROSSUS BORUSS. MERIDIONAL.

Pusgrašis: diametras 18 mm, svoris 1,95 gr. Aversas: 4 eilutėse nominalas – ½ GROSSUS BORUSS MERID ir data. Reverse karaliaus monograma F W, po ja kalyklos ženklas.

Šilingas: diametras 16 mm, svoris 1,3 gr. Aversas: 4 eilutėse nominalas – I SOLID. BOR. MER. data ir po ja kalyklos ženklas.

Šio tipo monetos buvo kalamos tiktai 2 metus, 1797 metais mirus karaliui Fridrichui Vilhelmui II, jo įpėdinis tokių monetų jau nebekalė. Apyvartoje jos buvo tiktai naujoje Pietų Prūsijos provincijoje, kurią 1807 metais, po pralaimėjimo Napoleonui, Prūsija prarado.

Užrašų reikšmė: BORUSSIA MERIDIONALIS – Pietų Prūsija. GROSSUS TRIPLEX – trigubas grašis. SOLIDUS – šilingas. FRIDERICUS VILHELMUS BORUSSORUM REX – Fridrichas Vilhelmas Prūsų karalius.

P. S. Reiktų palyginimui įdėti ir Stanislovo Augusto analogiškų monetų nuotraukas, bet čia jau kito straipsnio tema.

Projektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas