Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Varviškės „respublika“ (1920–1923). Gintaras Lučinskas.

Jonas Baranauskas

m6

Labai puikiai prisimenu 1974 uosius metus. Mokiausi, vasaros atostogas leidau studentiškoje darbo stovykloje Alantoje. Vėliau Alantos dvare filmuos Tadą Blindą, o tuomet dvaro pastate mums rodydavo kino filmus, kaip ir kokie kultūros namai buvo. O kokie puikūs tvenkiniai tame dvare, iki šiol sapnuoju šaunius vaizdus.  Ten nuostabus kraštas Molėtų rajonas, mes talkininkavome tuometiniame tarybiniame  ūkyje, o vakarais, kaip ir visas nerūpestingas jaunimas linksminomės. Tuomet  patyriau pirmą kartą gegužinių džiaugsmą, jaunimas sugebėdavo sveikai praleisti laiką gamtoje. Noriu pasakoti apie senyvą žmogų, kurio pasakojimas man kaskart iškildavo iš pasąmonės gelmių. Vidutiniškai atrodantis diedukas, buvo guvus ir linksmas, drauge vaišinosi su mumis, staiga tarė,- juk aš Alytuje tarnavau. Nustebome visi, laukėme ką pasakys toliau,- davėme mes tada tiems lenkams ir apskritai, mūsų kariai daug šaunesni, kaip lenkų. Įsiskverbdami į lenkų stovyklą keletas lietuvių karių sukeldavęs chaosą, priversdavęs lenkus paniškai bėgti. Tai gal, tėvuk, turite ir ulono uniformą, – turėjau, bet jau senai viskas buvo, – ir nupasakojo kokia šauni ir graži buvusi uniforma. Merginose tie vyrai būdavę šauniausi. Man ir tuomet patikdavę žmonių įvairiausi pasakojimai, todėl niekaip nesuėjo galai, kodėl Dzūkijoje galėjo būti karai. – Ša, mums liepta cylėt, viskų paslapty laiko, mes pasrašį nieko neskelbc, – jau dzūkiška šnekta, stikliuką laikantis seniokais baigė pasakojimą…

Labai įdomus laikmetis tuo, kad tuomet, anot pasakojimo, sugrįžo iš „pleno“ mano senelis. Jis pateko į vokiečių nelaisvę  I-ojo Pasaulinio karo metu. Eidamas pėsčiomis visus metus išmoko daugelį Europos kalbų. Tomis dienomis gimė mano tėvai. Šiandien įvykiams jau 90 metų…

Laikau rankose,  gerb. Dzūkijos krašto, istoriko Gintaro Lučinsko  knygą "Varviškės “respublika” (1920–1923)". Perskaičiau kelis kartus. Pirmąjį – tiesiog  prarijau, antrąjį – atidžiai, vis labiau susimąstydamas ir prisimindamas tą senioką. Taigi jis galėjo būti tų kovų dalyvis. Man šiandien iš tiesų malonu, suradau trūkstamas gijas istorijoje. Kita vertus, koks mūsų mažas kraštas – Lietuva. Gera knyga, ačiū autoriui už triūsą, jis didelį darbą padarė, surankiodamas faktus apie mūsų kraštą. Ir kokių tų lietuvių būta, pasirodo ir tuomet buvo avantiūristų, kaip dabar ir patriotiškai nusiteikusių, atidavusių gyvybes už šalies vientisumą. Stebėjausi, kad knygos kontekste neaptikau prisitaikėlių, apsimetėlių, kurie prisidengę kitų nuopelnais piktnaudžiautų. Vadinasi mūsų tauta matuoja…

http://qrz.lt/ly2pj/varviskes-respublika-1920-1923-gintaras-lucinskas/

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas