Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Stanislovo Augusto varinės monetos

Virginijus Oželis

2013 03 27

Parašius apie Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo II 1796/97 metais mūsų zanemunčikams nukaltas varines monetas, reikėtų parašyti ir apie jų pirmtakes. 1764 metų rugsėjo 7 dieną elekciniame seime Lietuvos ir Lenkijos valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Tuo metu valstybę smukdžiusi betvarkė ypač jautėsi monetarinėje sistemoje. Apyvartoje cirkuliavusių monetų įvairovė buvo stulbinanti. Nuo olandiškų auksinių aukštos prabos dukatų iki 100 metų senumo varinių Jono Kazimiero laikų šilingų – boratinkų. Tai buvo tikras rojus pinigų keitėjams ir visokio plauko sukčiams. Kažkas panašaus buvo ir mūsų laikais – 1992 metais turguje galima buvo apsipirkti turint piniginėje ne tik rublius ar „ vagnorkes“, bet ir dolerius, markes arba kitokius konvertuojamus ir nekonvertuojamus pinigus.

Visi to meto valdovai stengėsi iš monetų kalimo gauti kuo didesnį pelną. Stanislovas Augustas viešai pareiškė, kad pelnas iš monetų kalimo jam nerūpi, o svarbi tik valstybės gerovė. Ir tikrai, naujų monetų gamybą karalius dosniai rėmė savo asmeninėmis lėšomis.

Monetarinės Stanislovo Augusto sistemos pagrindas – zlotas/auksinas. Jį sudarė 4 sidabriniai grašiai arba 30 varinių grašių. Taigi 1 sidabrinis buvo lygus 7,5 varinio grašio. Už auksinį dukatą mokėjo 18, o už talerį – 8 zlotus/auksinus, nors valstybės žlugimo išvakarėse 1794/95 metais buvo kalami ir 6 zlotų vertės taleriai. Bet jeigu jau šio straipsnio tema apie varines monetas, tai aukso ir sidabro daugiau neminėsime.

Pagrindinis monetų gamintojas buvo naujai įkurta Varšuvos kalykla. Krokuvos kalykla veikė tiktai 3 metus, o Torunės ir Gdansko kalyklos uždarytos dar 1766 metais. Planai atidaryti kalyklą LDK Gardine taip ir liko planais, nors jau buvo nupirkta įranga ir surinktas personalas.

Stanislovas Augustas buvo aistringas kolekcininkas numizmatas. Jo asmeninę kolekciją sudarė dešimtys tūkstančių monetų ir medalių nuo antikos laikų iki amžininkų. Todėl jis daug dėmesio skyrė savo kalamų monetų ne tik svoriui ir prabai, bet ir dizainui.

Didžiausia varinė moneta buvo trigrašis. Nors apyvartoje varinė 3 grašių nominalo moneta pasirodė tik Stanislovo Augusto laikais, bet pirma tokia, tiesa tik bandomoji, buvo nukalta 1754 metais, dar valdant Augustui III.

101167

1765 ir 1766 metų pradžioje nukaltų trigrašių averse tilpo ne tik valdovo galva, bet ir krūtinė su visais ordinais ir kitais papuošimais. Vėliau, matyt taupant štampų raižytojų darbą, buvo kalama vien tiktai galva. Užrašai buvo tokie patys abiejų variantų monetose: STANISLAUS AUG. D. G. REX POL. M. D. L. Reversai nesiskyrė, abiejuose variantuose buvo 5 dalių ovalinis skydas su herbais po karūna, juosiamas laurų vainiko ir užrašo: GROSSUS POLON: TRIPLEX, užrašo pabaigoje data.1786–1792 metais pasirodė trigrašių laida su užrašu reverse ne lotynų, o lenkų kalba: TROIAK Z MIEDZI KRAIOWEY. Tokios monetos buvo nukaltos ne iš importinės žaliavos, o iš vietinių Lenkijos kasyklų vario. Svoris visų variantų vienodas: 11,69 gr. Diametras su nedideliais skirtumais nuo 25,5 iki 27,5 mm.

Desktop2

 

 

 

 

 

 

 

1 grašio nominalo monetos averse jau nebe karaliaus galva, bet monograma S A R. Virš jos karūna ir iš šonų per pusę padalinta data. Reverse herbas toks pat kaip ir ant trigrašio ir užrašas: I GROSSUS REG. POL. M. D. L. 1786-88 metais kalta ir su lenkišku užrašu: GROSZ Z MIEDZI KRAIOWEY. Svoris 3,89 gr. Diametras 20,02-21,5 mm.

Desktop3

 

 

 

 

 

 

 

Pusgrašio aversas toks pat kaip ir grašio –karaliaus monograma ir data. Reverse nominalas: ½ GROSSUS REG. POL. Svoris 1,95 gr. Diametras 16,1-17,5 mm.

Desktop4

 

 

 

 

 

 

 

Ir mažiausias nominalas šilingas – boratinkos įpėdinis. Aversas kaip ir grašio su pusgrašiu. Reverse: I SOLID R. P. Svoris 1,3 gr. Diametras 14-14,5 mm.

3115721336

 

 

 

 

 

 

 

Dar norėčiau paminėti, kad didelį kiekį žaliavos varinėms monetoms kalti gauta išėmus iš apyvartos boratinkas. Jas kalykla supirkdavo mokėdama po 1 grašį už 4 šilingus. Tie 4 šilingai svėrė apie 5,2 gr. (ne visų svoris buvo vienodas). Grašis svėrė 3,89 gr. Taigi kalykla „už vargą“ pasilikdavo apie 1,3 gr.

 

Print

Projektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas