Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for kovo, 2013

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957)

Aistė Savenkovaitė

2013 03 25

A. Ramanauskas-Vanagas, 1944 m. (www.partizanai.org)
Adolfas Ramanauskas, 1944 m.

1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Lietuva jo padarinius pajuto po spalio 10 d. pasirašytos „savitarpio pagalbos sutarties“ su SSRS, kuomet Lietuvos teritorijoje (Alytuje, Gaižiūnuose, Prienuose ir Naujojoje Vilnioje) pradėtos įkurdinti Raudonosios armijos įgulos. Neilgai buvusi SSRS sudėtyje, Vokietijai pradėjus karą su SSRS, Lietuva buvo priskirta prie vokiečių administracinio-teritorinio vieneto – Ostlando ir išbuvo jame iki 1944 m. pabaigos, kuomet vėl sugrįžo sovietų kariuomenė. Šie metai atnešė ne vien beveik 50 m. truksiančią sovietų okupaciją, tačiau taip pat buvo aktyvaus partizaninio pasipriešinimo okupantams pradžia. Lietuvos partizaninis karas su SSRS tęsėsi iki 1953 metų. Įvairių istorikų duomenimis, kare dėl nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimo žuvo daugiau nei 20 000 partizanų, kurių beveik pusė buvo 16–21 m. amžiaus (Ramanauskaitė–Skokauskienė, 2007). Tai vienas patriotiškiausių ir herojiškiausių, tačiau kartu ir tragiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje, kuomet lietuviai nusprendė savo jėgomis priešintis okupacijai, kovoti už šalies laisvę ir tautiškumo išsaugojimą. Skaityti toliau »

Varviškės „respublika“ (1920–1923). Gintaras Lučinskas.

Jonas Baranauskas

m6

Labai puikiai prisimenu 1974 uosius metus. Mokiausi, vasaros atostogas leidau studentiškoje darbo stovykloje Alantoje. Vėliau Alantos dvare filmuos Tadą Blindą, o tuomet dvaro pastate mums rodydavo kino filmus, kaip ir kokie kultūros namai buvo. O kokie puikūs tvenkiniai tame dvare, iki šiol sapnuoju šaunius vaizdus.  Ten nuostabus kraštas Molėtų rajonas, mes talkininkavome tuometiniame tarybiniame  ūkyje, o vakarais, kaip ir visas nerūpestingas jaunimas linksminomės. Tuomet  patyriau pirmą kartą gegužinių džiaugsmą, jaunimas sugebėdavo sveikai praleisti laiką gamtoje. Noriu pasakoti apie senyvą žmogų, kurio pasakojimas man kaskart iškildavo iš pasąmonės gelmių. Vidutiniškai atrodantis diedukas, buvo guvus ir linksmas, drauge vaišinosi su mumis, staiga tarė,- juk aš Alytuje tarnavau. Nustebome visi, laukėme ką pasakys toliau,- davėme mes tada tiems lenkams ir apskritai, mūsų kariai daug šaunesni, kaip lenkų. Įsiskverbdami į lenkų stovyklą keletas lietuvių karių sukeldavęs chaosą, priversdavęs lenkus paniškai bėgti. Tai gal, tėvuk, turite ir ulono uniformą, – turėjau, bet jau senai viskas buvo, – ir nupasakojo kokia šauni ir graži buvusi uniforma. Merginose tie vyrai būdavę šauniausi. Man ir tuomet patikdavę žmonių įvairiausi pasakojimai, todėl niekaip nesuėjo galai, kodėl Dzūkijoje galėjo būti karai. – Ša, mums liepta cylėt, viskų paslapty laiko, mes pasrašį nieko neskelbc, – jau dzūkiška šnekta, stikliuką laikantis seniokais baigė pasakojimą… Skaityti toliau »

Pasirodė knyga apie vadinamąją prolenkišką Varviškės „respubliką“

Vilma Danauskienė

DSCF3207

Knygynuose pasirodė žinomo kraštotyrininko, knygų apie Dzūkijos istoriją autoriaus Gintaro Lučinsko gausiai nuotraukomis ir dokumentais iliustruota istorinė apybraiža „Varviškės „respublika“ (1920–1923)“, skirta paminėti 90-osioms metinėms, kai 1923 m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės kariai ir šauliai likvidavo Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkų įkurtą prolenkišką „savivaldą“ (lenk. Samorząd Warwiszki) Kapčiamiesčio valsčiaus Varviškės kaime, dabartinės Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Skaityti toliau »

Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas pristatė naują knygą

Ina Grigūnaitė

DSCF3097

Kovo 22 dieną prasmingai buvo paminėta Varviškės mūšio 90-ies metų sukaktis. Į renginį susirinko gausus būrys vietinių gyventojų, moksleivių ir svečių, neabejingų šiam istoriniam įvykiui.

Pirmiausia buvo aplankytas prieš 90 metų Varviškės kautynėse žuvusių karių ir šaulių kapas Leipalingio kapinėse. Prie jo padėta gėlių ir uždegtos atminimo žvakelės.

Tą pačia dieną Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje  įvyko renginys ,,Kapčiamiestis – Dzūkijos ir Lietuvos istorijoje”, kurio metu buvo  pristatyta alytiškio kraštotyrininko Gintaro Lučinsko knyga ,,Varviškės ,,respublika” (1920–1923)”. Skaityti toliau »

Kautynės Rakatanskų kaime

Rakatansku

1946 metų lapkričio mėn. 14 d. į Rakatanskų kaimą atvyko 47-ių partizanų grupė, turėdama tikslą įvilioti okupacines pajėgas į pasalą ir jas sunaikinti. Dalinys susidėjo iš trijų būrių: pirmam būriui vadovavo Šarūnas(15 vyrų), antram – Lordas (Geležinio Vilko Grupė, 18 vyrų), trečiam – Šturmas (Valkininkų valsčiaus partizanai,14 vyrų). Operacijai vadovavo laikinai einantis Merkio Rinktinės 3-io Bataliono vado pareigas Jonas Jakubavičius-Rugys ir ypatingai įgudęs kovinėse operacijose Vaclovas Voveris-Žaibas.

Rugys partizanams išdėstė kur jiems reiks užimti pozicijas ir kaip susitvarkyti. Tada Žaibas įsakė likviduoti Purvelių kaime šnipą Igną Sarapinavičių, kuris gyveno už 500 m nuo partizanų buvimo vietos. Apie 14 valandą dienos šnipas buvo likviduotas. Kitą rytą (1946-11-15) Sarapinavičiaus žmona išvažiavo į Daugus pranešti apie įvykį. Apie 11 val. partizanų žvalgas pranešė, kad pastebėjo atvažiuojant mašiną su kariškiais. Skaityti toliau »

Zanemunčikų pinigai. Pradžia

Virginijus Oželis

2013 03 23

Perskaičius antraštę tikriausiai kyla asociacijos su Tado Blindos ir Hanibalo Lekterio „pradžiomis“. Tiktai šie personažai neturi nieko bendro nei su mūsų zanemunčikais, nei su jų pinigais.Tiesiog po straipsnių apie zanemunčikų pinigus serijos be teigiamų atsiliepimų buvo ir kritikos dėl ne nuo pačios pradžios pradėtos temos. Pabandysiu šiuo straipsniu atitaisyti tą netikslumą.

Iš tikrųjų pirmieji zanemunčikų pinigėliai pasirodė dar prieš 11 metų iki Varšuvos kunigaikštystės atsiradimo. Ši kukli 4 monetų laida anksčiau man nepasirodė verta atskiro straipsnio, bet pradžia yra pradžia ir nuo to reikėjo pradėti zanemunčikų pinigų pristatymą. Skaityti toliau »

Knygos „Varviškės „respublika“ pristatymas Kapčiamiestyje

Kovo 22 dieną Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje  įvyko renginys "Kapčiamiestis – Dzūkijos ir Lietuvos istorijoje", kurio metu buvo  pristatyta alytiškio kraštotyrininko Gintaro Lučinsko knyga ,"Varviškės ,,respublika"  (1920-1923)". Per popietę skambėjo Kapčiamiesčio ansamblio atliekamos dainos.

http://lazdijietis.balsas.lt/videogalerija/video/knygos-varviskes-respublika-pristatymas-kapciamiestyje/

1863 metų sukilimas bus pavaizduotas ir pašto ženkle

1863 m_ sukilimas

Šiemet sukanka 150 metų vienam žymiausių ir didžiausių – 1863-ųjų metų Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tautų sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią. Šiai progai atminti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šeštadienį, kovo 23 dieną.

Pašto ženklas „1863 m. sukilimui – 150 metų“ bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt. Pašto ženklą sukūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė.

Pašto ženkle pavaizduotas lenkų grafiko Arturo Grotgerio paveikslo „1863 m. sukilėliai“ fragmentas bei sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas. Skaityti toliau »

Sportinių šokių varžybos „ALYTUS 2013“

Alytus OPEN 2013

Iškilmingai paminėti žuvę dėl laisvės Leipalingy

1923 m. žiemą ypatingai buvo įsismarkavę lenkų partizanai. Jų lizdas buvo Varviškėj (Kapčiamiesčio valsč.). Apie 300 gerai ginkluotų vyrų, puldavo Didžiasalio, Leipalingio, Lipliūnų, Paliepio, Kapčiamiesčio, Kučiūnų ir net Veisėjų apylinkių gyventojus, o ypač šaulius. Plėšimai, žudynės kartojos beveik kas diena. Nepakeldami bjauraus teroro, vietos gyventojai susibūrė į šaulių būrius ir, po daugelio sunkių kovų, netekę narsiausių vyrų, lenkų partizanus išsklaidė ir likvidavo jų bandas 1923 m. kovo 23 d. Šitų įvykių ir žuvusių karžygių dešimties metų sukaktuvių minėjimas, šaulių suruoštas, buvo Leipalingio miestely kovo 25 d. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas