Gintarinė svajonė

Archive for kovo, 2013

Ats. ltn. J. Gotlybas

Tai buvo 1923 metais prieš Velykas. 11 pėst. pulko I batalionas gavo įsakymą pakeisti II batalioną, kuris saugojo barą Leipalingis – Lazdijai. Prieš keletą dienų banditai buvo puolę neutralėj zonoj kelias mūsų sargybas ir nužudę keletą mūsų kareivių. Tuo laiku toje neutralės zonos vietoje buvo susidariusi banditų gauja, kuri turėjo savo vadą ir lenkišką antspaudą. Į neutralę zoną tais laikais bėgdavo visokie plėšikai, dezertyrai, tiek iš lenkų, tiek ir iš mūsų pusės. Iš pradžių, kol jų buvo nedaug, jiems užtekdavo plėšti kaimus neutralėje zonoje, tačiau su laiku jų skaičius vis augo ir neutralės zonos gyventojai jau nebegalėjo jų išmaitinti. Tuomet jie pasidarė tiek drąsūs, kad pradėjo važinėti į mūsų pusę ir plėšti mūsų gyventojus. Skaityti toliau »

Algimantas Zolubas

Buvęs prezidentas Valdas Adamkus viešai iškoneveikė mūsų policiją, kodėl ši Kovo 11-osios eitynes leido, neišvaikė, kodėl nesuėmė, nenubaudė? Pavymui valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija pasisakė prieš nesankcionuotas eitynes Kovo 11-ąją ir pareiškė smerkiantys „ultranacionalizmo ir demokratijos procesų pažeidimo apraiškas“. Kame tokių nuostatų šaknys, reikėtų atsigręžti į pareiškėjų praeitį. Skaityti toliau »

Bronius Kviklys

Kiekvienų metų kovo mėnesio vidury mes prisimename Lietuvai porą nemalonių dalykų: garsųjį Lenkijos ultimatumą ir Klaipėdos krašto netekimą. Pirmąjį 1938 metais padiktavo mums Lenkijos vadai, antrąjį – 1939 metais naciškosios Vokietijos fuehreris Hitleris. Ir vienas ir kitas labai skaudūs. Tuo tarpu čia prisiminkime pirmąjį. Skaityti toliau »

Lučinskas Gintaras, Varviškės „respublika“ (1920–1923). Istorijos apybraiža. Alytus: Gintarinė svajonė, 2013. – 112 p. Kieti viršeliai, iliustruota. Tiražas – 750 egz.

ISBN 978-609-95213-5-0

Kraštotyrininko, knygų apie Dzūkijos istoriją autoriaus Gintaro Lučinsko gausiai nuotraukomis ir dokumentais iliustruota knyga „Varviškės „respublika“ (1920–1923)“, skirta paminėti 90-osioms metinėms, kai 1923 m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės kariai ir šauliai likvidavo Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkų įkurtą prolenkišką „savivaldą“ (lenk. Samorząd Warwiszki) pietinėje Lietuvos Respublikos dalyje – Kapčiamiesčio valsčiuje, Varviškės kaime.

Bronius Stosiūnas

Stanislovo Serapino kapas Marcinkonių kapinėse, 2007 m. G. Lučinsko nuotr.

Pirmutinės žinios

1938 m. kovo 11 d. Kaune buvo apskričių viršininkų suvažiavimas. Nuvykau iš vakaro ir apsistojau „Kęstučio“ viešbutyje. Nakvojau viename numeryje su Utenos apskrities viršininku Jonu Motiejūnu-Valevičiumi. Suprantama, ilgiau nesimatę, ligi pusiaunaktų kalbėjomės, o jau 6 val. ryto mane pakvietė prie telefono. Telefonu Alytaus pasienio policijos baro viršininkas Petras Januškevičius man pranešė, kad šiandien, vadinasi, kovo 11 d., 5 val. II rajono II-osios (Trasnykų, Merkinės vlsč.) sargybos mūsų pasienio policininkas karinio šautuvo šūviu sužeidęs lenkų kareivį. Įvykis buvęs mūsų pusėje. Baro viršininkui Januškevičiui pavedžiau tuojau vykti vieton ir daryti, kas bus reikalinga, o aš jau nebemiegojau, ir papusryčiavęs su Motiejūnu-Valevičiumi nuėjau suvažiaviman, kuris buvo policijos mokykloje. Suvažiavime man teko būti tiktai porą valandų, nes apie 11 val. mane pasikvietė atskiran kambarin policijos departamento direktorius Svilas, o paskui atėjo ir vidaus reikalų ministras gen. Čaplikas, kuris įsakė vykti tarnybos vieton. Tuo pačiu laiku man paskambino užsienių reikalų ministerijos valdininkas dr. Petras Mačiulis ir pasisakė esąs siunčiamas vykti drauge su manim. Vidaus reikalų ministerija davė savo automobilį, ir mudu su dr. Mačiuliu skubėjome Alytun. Atvykome 15 val. Čia jau gavome tikslesnių žinių, kurias iš mano buto telefonu kiekvienas pranešėme savajai ministerijai. Skaityti toliau »

Jonas Miškinis

1938 m. kovo 17-18 d. d. Lenkija pasinaudojo eiliniu įvykiu prie administracijos linijos, ties Trasnykų kaimu, Merkinės valsč., Alytaus apskrityje, kur naktinio susišaudymo metu Lietuvos pusėje buvo sužeistas lenkų kareivis, kuris vėliau nuo žaizdų mirė. Dėl šio įvykio Lenkijos vyriausybė sukėlė didžiausią triukšmą ir įteikė Lietuvos vyriausybei griežčiausią ultimatumą. Skaityti toliau »

B.Čepuliui dėkojo Alytaus apskrities policijos komisariato vadovas Č. Mulma.

Juozas Janulevičius

Tuo metu, kai visoje Lietuvoje marijos-aušrinės ir kiti „profesoriai“ savo pinigais maitina nusikaltėlius apgavikus, 84 metų alytiškis telefoniniams sukčiams sėkmingai paspendė pinkles ir nusipelnė policijos pareigūnų padėkos.

Konservatorių partijos narys, Laisvės kovų dalyvis, šaulys Bronius Čepulis įviliojo į savo namus sukčių, kurį paimti pinigų atsiuntė policijos pareigūnu apsimetęs pagalbininkas. Skaityti toliau »

B. Rimša, 1926 m. Nuotr. iš Viliaus Kavaliausko archyvo.

Eilinis Benanas Rimša, kilęs iš Utenos apskr., Anykščių valsč., Naujonių kaimo, irgi yra vienas narsiųjų vyrų, pasižymėjusių kovose.

1922 metais rudenį Ben. Rimša buvo mobilizuotas ir paskirtas į 11 pėst. pulką, kur tarnavo 4 kuopoj. Šioj pačioj daly Rimša ir baigė savo karinę tarnybą.

1923 m. 11 pėst. pulkas saugojo Seinų barą. Tame bare Benanas Rimša ir pasižymėjo drąsa ir sąžiningumu savo pareigas einant. Tų pat metų kovo 19 d. Rimša su kitais kareiviais išėjo į atskirą lauko sargybą. Sargyba susidėjo iš kelių kareivių, kuriai buvo skirtas uždavinys saugoti savo (4) kuopą nuo galimų netikėtų lenkų puolimų. Tai buvo Leipalingio valsčiaus ribose. Skaityti toliau »