Daugelį šokiravo žydų (litvakų) prisipažinimas, kad jie numatomame statydinti Guggenheimo muziejuje darys savo parodas, susitikimus, kas sugadino to muziejaus projektų pristatymo „kaifą“. Mums, lietuviams turėtų atrodyti, kad ten turėtų būti eksponuojamos didelės vertės kūrinių parodos. Tačiau, pasirodo, taip nebus, nes tame moderniame „griozde“ nebus viso žydų elito kūrinių, o tik – iš Rytų Europos. O tam užtektų ir vienos salikės. Buvo aukšto lygio menininkų, kaip Isakas Lavitanas ar Samuelis Rozinas, o šiaip buvo mėgėjai, kaip Markas Šagalas ar Eugenijus Cukermanas. Skaityti toliau »
Šarūnas Šimkevičius
2013 04 27
Alytaus savivaldybės tarpukariu leido net ir knyginę produkciją, tačiau šiame tekste apsiribosime smulkiąja spauda. Įvairių Dzūkijos valsčių savivaldybių dokumentai – vieni pačių gausiausių net ir šiandien išlikusių, vis dar naujai kolekcininkų surandamų, ar jau esamų įvairiose kolekcijose dzūkiškų senųjų dokumentų apskritai. Tačiau jie su Alytaus spauda nieko bendro neturi ir mes jų neaptarinėsime. Daugiausia tai įvairaus pobūdžio kvitai, kuriuose vietovė tik įrašyta ranka. Pateikiamas tik vienas šuns registracijos kvitas, kaip pavyzdys. Tačiau tikrų Alytaus savivaldybių spaudinių išlikę labai nedaug. Pateikiama viso tik 12 pavyzdžių. Įdomu, kad palyginti nemaža jų dalis buvo spausdinti dvejose vietinėse spaustuvėse: H. Sluckio ir Alytaus spaustuvėje. Įdomu ir tai, kad Alytaus miesto burmistro antspaudas su 3 lelijomis dar buvo naudotas ir po nepriklausomybės praradimo. Skaityti toliau »
Tik ką pasirodė nauja, kraštotyrininko, knygų apie Dzūkijos istoriją autoriaus Gintaro Lučinsko gausiai nuotraukomis ir dokumentais iliustruota knyga „Varviškės “respublika” 1920-1923″, skirta paminėti 90-osioms metinėms,
kai 1923 m. kovo 23 dieną Lietuvos kariuomenė ir šauliai likvidavo Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkų įkurtą prolenkišką “savivaldą” Varviškės kaime.Tai buvo praktiškai paskutinė karinė Lietuvos operacija, užbaigianti Nepriklausomybės kovų epopėją.
Apie šią “savivaldą” buvo užsiminta ankstesnėje G. Lučinsko knygoje “Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918-1923 metais”.
Šioje knygoje kiekvienas skaitytojas ras dar daugiau detalių ir smulkmenų apie šią, mažai žinomą Lietuvos kariuomenės operaciją. Knyga taip pat gausiai iliustruota nuotraukomis. Skaityti toliau »
Neseniai startavo naujas dėmesio vertas projektas Lietuvoje – KiekDuosi (www.kiekduosi.lt). Tai yra angliško tipo aukcionų platforma (galima sakyti, kad eBay klonas Lietuvoje), kuri pasižymi ypatingai pigiomis paslaugomis ir dideliu dėmesiu apsaugai nuo apgavysčių.
Verifikacija sistemoje vyksta tik per bankus (mokejimai.lt) arba PayPal (dėl galimybių lengvai atrasti tikrus žmogaus duomenis apgavysčių atveju).
Platformoje, jei norėsite, galėsite atsidaryti savo e. parduotuvę arba tiesiog išparduoti kelis nereikalingus daiktus.
Turėkite omenyje, jog projektas tik startavo, nekritikuokit dėl mažo kiekio prekių sistemoje, mes jų patys neįkėlinėjame.
Visada laukiami pasiūlymai, idėjos, pastabos.
Gegužės 3 d., penktadienį, 16.00 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks knygos „Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę“ pristatymas. Renginyje dalyvauja doc. dr. Irena Vaišvilaitė, dr. Darius Baronas, prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir poetas Vladas Braziūnas.
 |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros ir dailės paveldas ne tik tebeformuoja dabartinių valstybių kraštovaizdį, bet ir vaizdžiai, tik jam būdinga forma liudija buvusios valstybės visuomenės bei jos kultūros istoriją.
Paminklai primena su jais susijusius įvykius, rūmai ir šventovės – fundatorius ir statytojus, juos lankiusias ir savo poreikiams pritaikiusias bendruomenes. Kartu jie – išskirtinės, savitos to meto kūrybos pavyzdžiai. Išlikę sakraliniai ir pasaulietiniai pastatai, dailės kūriniai – dar neišnaudoti ištekliai regimajai istorijos patirčiai, kurią šis leidinys ir siekia paskatinti. Skaityti toliau »
Pokaryje su Lietuvos partizanais buvo kovojama įvairiais būdais.
Bet buvo išskirtinė grupė žmonių, smurtavusių prieš gyventojus. Tie vadinamieji žmonės buvo stribai – vietiniai okupanto kolaborantai, plėšę ir žudę brolius lietuvius. Skaityti toliau »
Skiltyje Atmintis, ISTORIJA, LIETUVA ŠIANDIEN, Partizanų kovos, Sovietų okupacija | 
Nėra komentarų »
Šeštadienį, balandžio 27 dieną, apyvartoje pasirodys du nauji pašto ženklai iš serijos „Europa“. Ženklai skirti įamžinti pašto automobilius.
Dailininko Mindaugo Gribausko kurtuose pašto ženkluose bus pavaizduoti du Lietuvoje naudoti pašto automobiliai – prieš pusamžį važinėtas „Moskvič 401“ ir šiuo metu eksploatuojamas elektromobilis „Tazzari Zero“. Abiejų pašto ženklų nominalas – po 2,45 Lt. Naujųjų pašto ženklų tiražas – po 80 tūkst. Skaityti toliau »
Jonas Juravičius
Iš kairės: Gintaras Lučinskas ir Jonas Juravičius
Kovo 22 dieną grupė žmonių susirinko Leipalingio kapinėse prie paminklo Lietuvos kariams ir šauliams, žuvusiems 1923 metų kovo 23 dieną. Uždegę žvakutes, pagerbę minute tylos iš kapinių visi nuvyko į Kapčiamiesčio mokyklos muziejaus salę. Čia buvo pristatoma Gintaro Lučinsko knyga „Varviškės „respublika“. Šioje knygoje aprašoma Varviškės „respublika“, atnešusi Dzūkijos kaimų žmonėms daug nelaimių. Nemažai jų buvo nužudyta, tapo invalidais, likusius palikta gyventi be paskutinio kąsnio duonos. Praėjo lygiai 90 metų nuo šios „respublikos“ panaikinimo. Bet apie viską iš pradžių. Skaityti toliau »
Šarūnas Šimkevičius
2013 04 24
Kariai ir šauliai Alytuje tarpukariu leido net ir savo periodinę spaudą. Tačiau šiame tekste pateikiami smulkieji spaudiniai. Įdomu, kad kariškiai tarpukariu spaudai ir knygai skyrė labai didelį dėmesį. Pavyzdžiui, šauliams buvo privaloma prenumeruoti „Trimitą“, atleisdavo nuo šios prievolės tik neturtinguosius šaulius. O ir tokiems dažnai paaukodavo prenumeratai asmeninius pinigus būrių vadai, ar tai būdavo padaroma už būrio lėšas.
Labai aktyviai kūrėsi kariškių bibliotekos. 1930 m. kariuomenės dalyse buvo 32 bibliotekos su 48810 tomų. 1931 m. jau 51210 tomų. Didžiausią biblioteką turėjo 9 pėstininkų pulko – 4720 tomų. 2 ulonų pulko biblioteka taip pat įvardijama kaip viena didžiausių, esanti 3 vietoje – su 2549 tomų. 1932 m. kariuomenės bibliotekose buvo 58.027 tomai knygų. Daugiausia knygų turėjo 9 pėstininkų pulkas: 5020 tomų. 2 ulonų pulkas buvo trečioje vietoje su 3416 knygų. Iš viso kariuomenės dalyse buvo 32 bibliotekos. Visose 47 bibliotekose 1937 01 01 buvo 83628 knygų. Stambiausias bibliotekas turi 9 pėstininkų pulkas (6719) ir karo ligoninė (4610). Skaityti toliau »
29 balandžio, 2013 | 
Autorius: 