Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Mokytojas, šaulys Gediminas Balčius (1907–1942)

Gintaras Lučinskas

2013 04 03

Gediminas Balčius gimė 1907 m. sausio 16 d. Seinų apskrityje, Liškiavos valsčiuje, Degėsių kaime, ūkininkų šeimoje. Tėvai Julijonas Balčius (1880–1939) ir Rozalija Valentaitė (1877–1959) turėjo 10 ha žemės. Šeimoje dar augo broliai Vaclovas (1899–1941), Juozas (1903–1976), Antanas (1909–1986) bei seserys Ona (1914–1999) ir Antanina (1921–2007). Gediminas mokėsi Liškiavos vls. Ricielių pradinėje mokykloje. 1920 m. įstojo į Veisiejų vidurinę mokyklą, kurios 4 klases baigė 1924 metais.

G. Balčius 1924–1926 m. Alytuje lankė dvejų metų mokytojų kursus, kuriuos baigė 1926 m. birželio 18 dieną. Mokėjo lenkų ir vokiečių kalbas. Nuo 1928 m. vasario 16 d. pradėjo dirbti mokytojo darbą Liškiavos vls. Ricielių pradinėje mokykloje.

Karo mokykla, aspirantai, 1929
Karo mokyklos IV kariūnų aspirantų laida. Kaunas, 1929 10 13. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

1926 m. gegužės 12 d. Lenkijos valstybės maršalas Juzefas Pilsudskis Varšuvoje įvykdė karinį perversmą. Seni J. Pilsudskio kėslai į Lietuvos žemes niekam nebuvo paslaptis. Todėl visoje Lietuvoje, o ypač palei demarkacijos liniją, sustiprintas budrumas. Lietuvos šaulių sąjungos 1926 m. gegužės 17 d. slaptame nurodyme Alytaus šaulių rinktinės valdybai liepta surinkti ir pateikti žinias, kas iš rinktinės šaulių sutinka vykti į mūšį pirmieji. Sutinkantys privalėjo pasirašyti. Stoti į kovą pirmieji birželio 1 d. pasirašė Alytaus moksleivių šaulių būrio 36 šauliai. Be gimnazistų, būriui priklausė mokytojai, kiti mokyklų tarnautojai, dvimečių mokytojų kursų mokiniai. Tarp pasirašiusiųjų pasižadėjimą buvo ir šaulys Gediminas Balčius.

Sauliai Dauguose
Daugų kuopos šauliai ir jų vadas Gediminas Balčius renginio metu. Daugai,1934 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

1928 m. lapkričio 6 d. G. Balčius pašauktas atlikti karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, paskirtas į 2-ojo ulonų LDK Birutės pulko 4-ąjį eskadroną, Alytuje. 1929 m. sausio 12 d. pasiųstas į aspirantų kursus Kaune. Nuo 1929 m. liepos 1 d. vadovavo kariams 5-ajame pėstininkų LDK Kęstučio pulke Kaune. 1929 m. spalio 30 d. paaukštintas iki jaunesniojo puskarininkio laipsnio. 1929 m. lapkričio 24 d. baigė Karo mokyklą (IV aspirantų laida) turėdamas atsargos leitenanto laipsnį ir buvo paleistas į pėstininkų specialybės karininkų atsargą.

1930 m. sausio 16 d. G. Balčius paskirtas dirbti Daugų vls. I Bukaučiškių pradinės mokyklos mokytoju. 1931 m. balandžio 29 d. Švietimo ministerijos įsakymu jam pripažintas pradinių mokyklų mokytojo cenzas ir vardas. Savo paties prašymu nuo 1931 m. rugsėjo 1 d. perkeltas dirbti į Daugų vls. Vėžionių pradinę mokyklą vedėju. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. perkeltas dirbti į Daugų vls. Junčionių pradinę mokyklą vedėju. 1937 m. balandžio 1 d. buvo suteiktas II-ojo laipsnio mokytojo cenzas.

Gediminas Balcius su zmona Anele, Birstonas
Anelė ir Gediminas Balčiai. Birštonas, 1938 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

1933 m. Gediminas Balčius susituokė su Anele Degėsyte (1914–1978, gyv. Daugų vls., Vėžionių k.). Gimė 2 dukros: Zita (1934–2011) ir Aldona (1936–2006).

Dar prieš lankydamas mokytojų kursus Alytuje, 1923 m. rugsėjo 30 d. G. Balčius įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Jis priklausė Liškiavos, Alytaus, Daugų šaulių būriams, o nuo 1937 m. spalio mėn. iki 1940 m. sovietinės okupacijos vadovavo Butrimonių vls. Skraičionių šaulių būriui.

1924 m. gruodžio 28 d. G. Balčius visuotiniame Liškiavos šaulių būrio susirinkime buvo išrinktas būrio valdybos sekretoriumi, o 1928 m. sausio 25 d. pasirašė dokumentą jau kaip būrio valdybos pirmininkas. Nuo 1930 m. balandžio 15 d. ats. ltn. G. Balčius paskirtas Daugų šaulių būrio vado ats. ltn. Stepo Vasiliausko pavaduotoju, vėliau pats pradėjo vadovauti Daugų šaulių būriui. Nuo 1933 m. vasario 1 d. įsigaliojo XIX Alytaus šaulių rinktinės būrių naujas suskirstymas į kuopas. Rinktinėje buvo 10 kuopų. 6-ajai kuopai priklausė Daugų, Pivašiūnų, Nedzingės, Meškučių, Pilvingių šaulių būriai, o kuopos vadu buvo paskirtas ats. ltn. G. Balčius.

Balciu seima prie Juncioniu mokyklos, 1940
Gedimino Balčiaus šeima (viduryje stovi giminaitė) prie Junčionių pradinės mokyklos. 1940 m. gegužė. Nuotr. iš Z. Didžepetrienės šeimos albumo.

G. Balčius aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje, organizavo įvairius kultūrinius renginius, karinius manevrus ir pratybas. G. Balčius priklausė ne tik Lietuvos šaulių sąjungai, bet ir Vilniui vaduoti sąjungai (nuo 1926 m.), Lietuvos tautininkų sąjungai (nuo 1933 m.) bei Lietuvos tautinei jaunuomenės sąjungai „Jaunoji Lietuva“. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, G. Balčius buvo pašauktas į karinę tarnybą. 1939 m. rugpjūčio 29 – spalio 22 d. dalyvavo pratybose Alytuje.

Krašto apsaugos ministerijos 1940 m. liepos 16 d. skubos tvarka perduotoje telefonogramoje Alytaus aps. kariniam viršininkui nurodoma, kad per 2 paras policijos nuovadų viršininkams atsargos karininkai atiduotų savo šaunamuosius ginklus. Šis įsakymas buvo privalomas ir Alytaus aps. Daugų policijos nuovados ribose gyvenusiam atsargos karininkui G. Balčiui.

1940 m. rudenį, pirmos sovietinės okupacijos metu, Daugų vls. Buvo įkurta pogrindinė antisovietinė „Geležinio Vilko” (GVLP) organizacija, kuriai priklausė ir G. Balčius. Organizacijos nariai susirinkdavo Junčionių pradinėje mokykloje, kur mokytojavo G. Balčius. Jis mokė pogrindininkus, kaip elgtis su ginklais, parveždavo iš Daugų mstl. ir platindavo antisovietinius atsišaukimus. 1941 m. balandžio mėn. G. Balčius tapo vienu iš GVLP Daugų apygardos vadovų.

1941 m. birželio mėn. pradžioje Daugų vls. Vykdomojo komiteto pirmininkas Andrius Jankauskas ir sekretorius Nikodemas Čeikauskas surinko žinias ir parašė „kompromituojančią medžiagą“:

Balčius Gediminas buvo aktyvus tautininkas, Šaulių vadas bei organizatorius. Dabartinei santvarkai visiškai nepalankus. Dirba savo mokytojo darbą atsispyręs, be to kiekvienu atveju stengiasi išaiškinti žmonėms, kad šita santvarka yra nepritaikinta žmonijos gyvenimui.

G. Balčius pradėjo slapstytis, nes sužinojo, kad jį ruošiamasi suimti. Iš archyvinių dokumentų žinome, kad NKGB Alytaus skyriaus 1941 m. birželio 7 d. nutarime nurodyta, kad Gediminą Balčių, kaip Šaulių sąjungos narį, nutarta „suimti ir iškratyti“. Kadangi slapstėsi, areštuotas 1941 m. birželio 14 d. trėmimų metu. Su šeima buvo ištremtas į Altajaus kraštą, o vėliau perkelti į Jakutijos ASSR.

1942 m. gruodžio mėn. G. Balčius susirgo dėmėtąja šiltine ir mirė gruodžio 13 d. Bulūno r., Trofimovsko gyvenvietėje. Šeima iki 1956 m. rugsėjo 13 d. gyveno tremtyje. Į Lietuvą sugrįžo 1957 metais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. įstatymu „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ pripažinta, kad Gediminas Balčius yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jo pilietinės teisės.

G. Balčiaus nuopelnai Laisvės kovai buvo įvertinti 2009 m. spalio 14 d., kai LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija suteikė jam laisvės kovų dalyvio statusą (po mirties).

Šaltiniai ir literatūra:

1. LCVA, f. 391, ap. 10, b. 837, l. 1.
2. Ten pat, f. 554, ap. 3, b. 28, l. 23–23v.
3. Ten pat, f. 561, ap. 12, b. 8689, l. 188v.
4. Ten pat, ap. 13, b. 529, l. 1v.
5. Ten pat, ap. 17, b. 68, l. 105.
6. Ten pat, b. 138, l. 41.
7. Ten pat, f. 565, ap. 1, b. 82, l. 3.
8. Ten pat, f. 745, ap. 2, b. 238, l. 153, 154, 154v.
9. Ten pat, f. 930, ap. 2B, b. 42, l. 1–8.
10. Ten pat, f. 954, ap. 7, b. 10, l. 2.
11. Ten pat, f. 974, ap. 1, b. 9427, l. 1–13.
12. Ten pat, f. R-629, ap. 1, b. 3a, l. 1.
13. LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 32674/5 (Balčių šeimos tremties byla).
14. LVIA, f. 1236, ap. 26, b. 62, l. 138v.
15. Grinkevičiūtė Dalia. Lietuviai prie Laptevų jūros // Pergalė. 1988 m., Nr. 8, p. 158.
16. Česnulis Vytautas. Varėnos krašto šauliai 1919–1940. – Vilnius, 2008, p. 23, 112,
      139, 140, 329, 331, 335, 337.
17. Ešelonai į Rytus. – Vilnius, 1991, p. 63.
18. Lietuvos gyventojų genocidas. I tomas. – Vilnius, 1999, p. 121.
19. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. II tomas. – Vilnius, 2002, p. 118.
20. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. VI tomas. – Vilnius, 2006, p. 327.
21. 1989 06 02 VRM archyvinė pažyma Nr. 6/6-32674.
22. Dukters Zitos Didžepetrienės (Balčiūtės), gyv. Alytuje, 2008 m. suteiktos žinios.

 

Print

Projektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas