Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Policininkas Jonas Perlys (1916–1942)

Gintaras Lučinskas

2013 05 24

J.Perlys (sedi) su draugu

Jonas Perlys (sėdi) Lietuvos kariuomenėje. 1938 m.

Jonas Perlys, Jono, gimė 1916 m. birželio 11 d. Alytaus apskrityje, Simno valsčiuje, Buckūnų kaime, ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 15 ha žemės. Šeimoje dar augo broliai Vincas ir Juozas bei seserys Veronika, Marija ir Valerija. Jonas mokėsi Simno vls. Metelių pradinėje mokykloje, Alytaus gimnazijoje. Kauno komercijos mokykloje baigė 4 klases.

1936 m. spalio 2 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1936 m. lapkričio 3 d. iki 1938 m. balandžio 8 d. tarnavo 2-ajame ulonų LDK Birutės pulke Alytuje, sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrone. Baigus mokomojo eskadrono XX laidos kursą, 1937 m. liepos 31 d. jam buvo suteiktas grandinio laipsnis. Nuo 1939 m. rugsėjo 18 d. iki spalio 8 d. atliko karo pratimus 2-ajame ulonų LDK Birutės pulke Alytuje.

1938 m. spalio 19 d. Metelių parapijos bažnyčioje Jonas Perlys susituokė su Veronika Kiguolyte (1920–2004), turėjo 2 vaikus: sūnų Algirdą (g. 1939) ir dukrą Gražiną (g. 1940).

Nuo 1939 m. lapkričio 3 d. iki 1940 rugsėjo 18 d. J. Perlys tarnavo Alytaus apskrities policijoje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, iš tarnybos policijoje atleistas, gyveno tėviškėje.

1940 m. pabaigoje J. Perlys įstojo į pogrindinę „Geležinio Vilko“ organizaciją, priklausė Simno vls. aktyvistų grupei.

Prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, J. Perlys, kaip buvęs policininkas ir pogrindinės organizacijos narys, įsijungė į sukilėlių gretas. Jis turėjo ginklą ir kartu su kitais sukilimo dalyviais palaikė tvarką Simno policijos nuovados ribose. 1941 m. birželio 24 d. grįžo į pareigas Simno policijos nuovadoje. Birželio mėn. pabaigoje Varėnos vls. Komendanto buvo paskirtas Rudnios policijos nuovados viršininku, o nuo liepos 4 d. paskirtas Varėnos policijos nuovados policininku. Nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. tarnavo Birštono policijos nuovadoje, o 1942 m. pradžioje perkeltas dirbti į Alovės policijos punktą vachmistru.

1942 m. kovo 17 d. prie Varėnos parašiutais nusileido 6 sovietiniai diversantai. Tai buvo LKP(b) CK antroji operatyvinė grupė: J. Daškauskas (vadas), K. Elješevas, S. Volkovičius, T. Tamulevičius, V. Bieliauskas ir radistas „Vlasovas“. Jų tikslas buvo atkurti LKP ir LLKJS bei kurti raudonųjų partizanų būrius ir diversines grupes. Balandžio mėn. pradžioje Alytaus aps., Alovės vls., Meškučių k. gyventojo Mykolo Vadeikos sodyboje pradėjo slapstytis Tomas Tamulevičius ir grupės radistas „Vlasovas“, tačiau juos greitai susekė vietos policija. Štai kaip susirėmimas aprašomas Alytaus apskrities policijos vado raporte:

Š. m. balandžio mėn. 11 d. buvo gauta žinių, kad Alovės valsčiuje, Meškučių kaime, pas komunistams prijaučiantį ūkininką Vadeiką Miką slapstosi ginkluoti komunistai. Įvykio vieton nuvyko viešosios, saugumo, kriminalinės bei vokiečių žandarmerijos pareigūnai. Du ginkluoti komunistai buvo aptikti Vadeikos kluone. Įvyko smarkus susišaudymas. Vienas iš komunistų pasirodė kluono tarpduryje su granata rankoje ir buvo nukautas vietoje. Antras pasitraukė toliau į kluoną ir gynėsi granatomis. Nesant galimumo išvilioti jį iš kluono, trobesys buvo padegtas. Pasislėpusis išbėgo ir smarkiai atsišaudydamas mėgino pasprukti, bet buvo taip pat nukautas. Laike susišaudymo buvo nukautas Alytaus nuovados policininkas Jovaiša Adomas ir sunkiai sužeistas Alovės punkto vachmistras Perlys Jonas, kuris š. m. balandžio mėn. 12 d. Alytaus apskr. savivaldybės ligoninėje mirė. Vienas iš nukautųjų komunistų buvo Tamulevičius Tomas, kilęs iš I Varėnos, komunistų valdymo laikais buvęs Alytaus apskrities kompartijos sekretoriumi, antrasis – nepažįstamas.

Panašiai įvykis nušviečiamas ir Lietuvos žandarmerijos vado įsakyme:

Nekrologai:

1942 m. balandžio mėn. 11 d., likviduojant bolševikų teroristų grupę Meškučių km., buvo nukautas Alytaus policijos nuovados, Vilniaus apygardos policininkas Adomas Jovaiša. Komunistai, kurie buvo gerai ginkluoti ir buvo pasislėpę viename kluone, galėjo būti likviduoti tik kluoną padegus ir po atkaklaus susišaudymo. Toje pačioje akcijoje prieš teroristus Meškučiuose buvo sunkiai sužeistas į vidurius Alovės policijos punkto, Vilniaus apygardos policininkas Jonas Perlys. Š. m. balandžio 12 d. jis nuo žaizdos mirė Alytaus ligoninėje. J. Perlys buvo gavęs įsakymą padegti komunistų užimtą trobesį.

A. Jovaiša ir J. Perlys žuvo, ištikimai eidami savo pareigas kovoje su pasauliniu priešu bolševizmu. Mes pagerbiame žuvusių draugų atminimą, pažadėdami sekti jų pavyzdžiu ir visas jėgas aukoti bolševizmui bei banditizmui likviduoti.

J.Perlio pazymejimas

Jono Perlio kario savanorio pažymėjimas.

J. Perlys ir A. Jovaiša buvo pirmieji policininkai, žuvę nuo raudonųjų (sovietinių) partizanų kulkų Alytaus apskrityje.

Nors J. Perlys mirė ligoninėje nuo sunkaus sužeidimo, bet galima teigti, jog jis žuvo mūšyje su sovietiniais diversantais, vykdydamas savo tarnybines pareigas. Palaidotas Metelių k. kapinėse.

2008 m. birželio 11 d. LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija suteikė Jonui Perliui kario savanorio statusą (po mirties).

2008 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras J. Perlį apdovanojo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

Šaltiniai ir literatūra:

1. LCVA, f. 745, ap. 3, b. 7633, l. 1–2.

2. Ten pat, f. R-683, ap. 2, b. 7, l. 1–4.

3. Ten pat, f. R-770, ap. 3, b. 763, l. 132, 133.

4. Ten pat, f. R-1436, ap. 1, b. 5, l. 6v.

5. Ten pat, b. 10, l. 71.

6. Ten pat, b. 27, l. 147.

7. Ten pat, b. 134, l. 106.

8. LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. P-16449, t. 4, l. 21.

9. Ten pat, f. K-11, ap. 2, b. 2, l. 22.

10. Viktoras Vadeika. Padėkite sužinoti tiesą // Alytaus naujienos. 1989 m. rugpjūčio 24 d., Nr. 165, p. 2.

11. Viktoras Vadeika. Du žuvusieji. Viena atmintis // Alytaus sąjūdis. 1989 m. birželio 11–20 d., Nr. 31, p. 6.

12. Du žuvusieji. Viena atmintis // Alytaus sąjūdis. 1989 m. liepos 11–20 d., Nr. 34, p. 8.

13. Dukters Gražinos Kilinskienės (Perlytės), gyv. Alytaus r., 2008 m. suteiktos žinios.

PrintProjektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas